- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-192-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-02110-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Advokatai
- Petras Labanauskas
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-192-357/2012, procesiniais dokumentais ir pareiškėjų - apeliantų D. Č., D. Č. ir jų atstovo advokato Petro Labanausko pareikštu nušalinimo pareiškimu šią bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – teisėjoms Rasai Bartašienei, Birutei Simonaitienei ir Danutei Matiukienei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos faktai ir esmė.
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-192-357/2012, dėl pripažinimo, kad atsakovas S. B. neturi teisės paveldėti pagal testatorės E. Č. 2006-04-06 sudarytą testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 3-jo notaro biuro notarės Neringos Vitkienės. Byloje teikiamų dokumentų turinio analizė leidžia konstatuoti faktą, kad ieškovai šioje byloje reiškia ieškinio reikalavimą, kuris grindžiamas tam tikrais faktais ir aplinkybėmis, kurios buvo nustatinėjamos ankstesniais įvairių grandžių teismų priimtais procesiniais sprendimais. Ieškovų nurodomi ir jų reikalavime teikiami sprendimai priimti civilinėse bylose: Nr. 2-815-459/2006 (Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja R. Andrulienė) ir dėl šio sprendimo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-398-44/2006 (teisėjai Petras Povilaitis, Birutė Simonaitienė ir Rasa Bartašienė); Nr. N2-446-394/2008 Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja J. Sedalienė ir dėl šio teismo sprendimo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-25-71/2009 (teisėjai Regina Gutauskienė, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė); Nr. N2-78-776/2008 (Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas E. B.) ir šioje byloje priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-181-368/2011 (teisėjai Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė ir Bronius Zalaga); Nr. 2A-445-194/2010 išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme (teisėjai Jolanta Badaugienė, Egidijus Mockevičius ir Laisvė Aleknavičienė); Nr. 2S-518-154/2009 išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme (teisėjai Danutė Matiukienė, Liudvika Tupienė ir Egidijus Mockevičius).
Šioje byloje pareiškėjai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, sudarytai iš teisėjų – Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Danutės Matiukienės tuo pagrindu, kad nurodyti teisėjai yra dalyvavę priimant procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių ir dalyvaujančių asmenų, nagrinėjant kilusį ginčą dėl to paties objekto – paveldėjimo ir su paveldėjimu susijusiais santykiais, todėl pareiškėjai mano, kad teisėjai jau yra ankstesnėse bylose pareiškę savo poziciją, todėl negali nagrinėti šios bylos. Teisėja D. Matiukienė, be kita ko, būdama baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, yra nagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų sprendimų dėl to paties ginčo – t. y. dėl galimo testamento, kuris ginčijamas ir šioje byloje, suklastojimo ir priėmusi pareiškėjams nepalankų procesinį sprendimą.
Kadangi nušalinimas pareikštas visai teisėjų kolegijai, pareiškimas dėl nušalinimo išspręstinas vadovaujantis CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi (CPK 69 str.).
Pareiškėjo teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas nušalinimas.
Minėta, kad pareiškėjai nušalinimo teisėjų kolegijai pareiškimą grindžia, pareiškėjų nuomone, pagrindais, kuriems esant nurodyti teisėjai negali nagrinėti civilinę bylą. Nurodo Konstitucijos 117 straipsnį. Nors pateiktieji motyvai nėra išsamūs, tačiau iš juose nurodomų konkrečių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad teisės į bešališką teismą suvaržymas pasireiškia tuo, jog nurodyta pareiškime teisėjų kolegija nagrinėja ginčą, kurio išsprendimui remiamasi jau anksčiau šių teisėjų nagrinėtomis civilinėmis ir ikiteisminio tyrimo bylomis, t. y., kad nagrinėjamas ginčas iš dalies tapatus ir remiamas tais pačiais teisiniais faktais ir anksčiau šių teisėjų nustatytomis aplinkybėmis, tarp tų pačių šalių, todėl, pareiškėjų manymu, nurodyti teisėjai negali būti nešališki nagrinėdami ginčą, dėl kurio esminių aplinkybių jau yra pareiškę savo nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo tenkinamas.
Teisė.
Teismų praktikoje pripažįstama ir formuojama atitinkama pozicija, kad procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių:
teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus;
teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).
Įstatymo leidėjas siekdamas užtikrinti teisės į bešališką teismą realizavimą yra numatęs absoliučius pagrindus, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti jam paskirtos bylos ir kitus pagrindus, kuriems esant teisėjai negali nagrinėti bylos. Vienas tokių gali būti kitose bylose priimtų sprendimų esmė, jeigu tose bylose nagrinėjami faktai sutampa su nagrinėjama byla ir priimant sprendimą gali būti jais remiamasi, arba jais remiais bet kuri nagrinėjamos bylos šalis ar jos dalyvis.
Šioje byloje situacija yra būtent ši, teisėjos Rasa Bartašienė ir Birutė Simonaitienė yra dalyvavusios kaip kolegijos narės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-398-44/2006, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurio pagrindu atsakovas šioje byloje įgijo teisę į didesnę dalį palikimo, kurį šioje byloje ieškovas ginčija. Teisėja Danutė Matiukienė nors yra dalyvavusi nagrinėjant civilinę bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, kaip kolegijos teisėja, tačiau dėl ieškinio esmės savo nuomonės nepareiškė, nes pastarojoje byloje sprendė tik atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo klausimą. Tačiau nors pastarasis jos dalyvavimas byloje tiesiogiai nesudaro kliūčių nagrinėti bylą, kita aplinkybė tokią aplinkybę paneigia. Teisėja yra nagrinėjusi procesinius veiksmus, kuriuos atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas baudžiamojoje byloje dėl galimo testamento suklastojimo, kuris šioje byloje yra netiesiogiai ginčijamas. Aptarti faktai jau patys savaime objektyviam stebėtojui ir bet kuriai šios bylos šaliai gali sukelti abejonių dėl galimo teismo šališkumo. Todėl prašymas nušalinti tenkinamas. Kartu pažymėtina, kad sudarant teisėjų kolegiją dalis nurodytų aukščiau teismo nutarčių šioje byloje nebuvo pridėtos, todėl priskiriant bylą teisėjui ir sudarant teisėjų kolegiją į pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgta nebuvo. Todėl teisėjos Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė ir Danutė Matiukienė nušalintinos nuo šios bylos nagrinėjimo. Nušalinus teisėją arba teisėjus byla turi būti skiriama kitiems šio teismo teisėjams vadovaujantis teismų informacinės programos LITEKO bylų paskyrimo protokolu. Tačiau jau aprašomoje šios nutarties dalyje buvo konstatuota, kad iš esmės visi Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjai yra dalyvavę vienu ar kitu teisiniu pagrindu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl to paties palikimo priėmimo, testamento dėl to paties palikimo nuginčijimo, palikimui priimti terminų pratęsimo ir panašiai, taip pat kitus šalių ginčus, susijusius su taip pačiais faktais. Todėl Šiaulių apygardos teisme (civilinių bylų skyriuje) nėra galimybės sudaryti teisėjų kolegiją, kuriai būtų galima priskirti nagrinėti aptariamą civilinę bylą. Esant šioms aplinkybėms byla parduotina Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkui spręsti dėl bylos perdavimo kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu; 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria: