Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 121.18;

NUTARTIS

2009 m. spalio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. ir jo atstovo advokato Nerijaus Ulčino apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A. Č., K. U., M. Č., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, atnaujinus procesą pagal M. Č. įstatyminės atstovės D. Č. prašymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino M. Č. įstatyminės atstovės D. Č. prašymą: panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo S. B. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą atmetė. Teismas nurodė, kad priimdamas kaip palikimą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 str. 1 d.). Įstatymas nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu arba neveikimu. Priešingai, pagal LR CK 5.51 str. 1 d. palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs įpėdinio veiksmai – turto valdymas, naudojimas, disponavimas, priežiūra, mokesčių mokėjimas ir pan., nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog siekiant nustatyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties, vien šie veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe. Suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymų pagrindu teismas konstatavo, kad po vyro A. Č. mirties jo žmona E. Č. liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame name, kur gyveno iki savo mirties, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti, kokiais aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, E. Č. po vyro mirties palikimą priėmė. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo V. A. Č. nurodė, kad mokesčius už namą (duomenys neskelbtini), pradėjo mokėti jis pats dar broliui A. Č. gyvam esant, nes A. Č. sirgo, pats negalėjo sumokėti, o žmona E. Č. labai gėrė, todėl bijojo jai pinigus duoti, kad nepragertų; mirus A. Č., mokesčių niekas nebemokėjo. Liudytoja D. M. nurodė, jog E. Č. girtauti pradėjo senai, nuo 1978 metų, gerdavo pastoviai, pragerdavo pensiją, skolindavosi pinigų, pragerdavo juos, taip pat ir mokesčiams skirtus pinigus, net buvo atjungtos dujos už skolas, dėl pastovaus girtavimo po vyro mirties nebuvo pajėgi tvarkytis, atvykusi dažnai rasdavo E. Č. kur nors nugriuvusią dėl girtumo, name bebuvo tvarkos, nes E. Č. buvo degradavusi, nebepajėgė tvarkytis, todėl ir gyvulius pardavė, o mokesčius mokėjo A. Č. brolis V. Č.. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad E. Č. sirgo lėtiniu alkoholizmu, pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus ir epizodiškai būdavo sutrikusio elgesio patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Iš pateiktos AB „Lietuvos dujos“ ir Šiaulių elektros tinklų atsiskaitymo už paslaugas knygelių matyti, kad paskutinį kartą mokesčiai už dujas bei elektros energiją (duomenys neskelbtini), buvo sumokėti 2006 m. vasario mėnesį; kovo, balandžio mėnesiais mokesčiai nebuvo mokami. Iš fotonuotraukų, pridėtų prie gyvenamojo namo vertinimo ataskaitos tik patvirtina, kad E. Č. netvarkė, neprižiūrėjo nei namo, nei aplinkos. Teismas pripažino, kad jokių kitų įrodymų, kad E. Č. rūpinosi paveldimu turtu, bandė namą tvarkyti, jį remontuoti, byloje nėra, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas S. B. neįrodė, jog E. Č. po vyro A. Č. mirties priėmė palikimą, aktyviais veiksmais pradėjusi turtą valdyti (b.l. 161-162).

1. LR CPK 368 str. nustato, kad prašymas atnaujinti pro­cesą turi būti paduotas per 3 mėnesius nuo to laiko, kai jį teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. M. Č. prašė atnaujinti procesą dėl to, kad jis esą nebuvo į jį įtrauktas. Prašyme atnaujinti procesą, vykdant LR CPK 369 str. 1 d. 4 p., pasakyta, kad apie skundžiamą sprendimą jis sužinojęs tik 2008-02-11, tačiau 2006 12 04 M. Č. per savo at­stovę D. Č. sudarė susitarimą su advokatu P. Labanausku, kuriuo advokatas įsi­pareigojo atstovauti M. Č. visuose teisėsaugos organuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, santyki­uose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, visuose teismuose, taip pat įsipareigojo atstovauti M. Č. dėl testamento nuginčijimo prieš S. B.. Akivaizdu, kad M. Č. per atstovą, samdydamas advokatą, žinojo apie šią bylą, nes jo pasamdytas advokatas toje byloje dalyvavo. Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą, nes terminai nustatyti procesui atnaujinti praleisti;

2. Byloje buvo privalomas pagrindas ją stabdyti. M. Č. reikalavimai atnaujinti terminą buvo paremti 2008 m. sausio 16 d. teisėjo E. B. nutartimi byloje Nr. N2-78-776/2008. Dėl šios nutarties byloje Nr. N2-78-776/2008 yra kreiptasi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą. Prašymas priimtas, procesas byloje pradėtas. Pagal LR CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kurios baigtis priklauso nuo kitos nagrinėjamos teisme bylos. Teisėja, nors buvo du kartus paprašyta, bylos nesustabdė. Susidarė situacija, kai atnaujinus procesą kitoje byloje, reikės atnaujinti ir procesą šioje byloje. Pagal LR CPK 329 str., procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui naikinti, kai dėl to buvo neteisingai išspręsta byla;

3. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, o kitų surinktų įrodymų, kurie teismui nepatiko, nevertino iš viso. Teismas nė žodžiu neužsiminė, kad nuo A. Č. iki savo mirties E. Č. atliko keletą aiškiai išreikštų valinių veiksmų: a) parašė prašymą pensijai gauti, b) parašė prašymą laikinam pasui gauti, c) parašė įgaliojimą tvarkyti jos paveldėjimo reikalus, d) parašė testamentą. 2006-04-06 E. Č. pasirašė įgaliojimą S. B. „vesti paveldėjimo bylą Šiaulių rajono notarų biure 2006-03-10 mirus sutuoktiniui A. Č.“. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, valios išraiška ir veiksmas, o teismas nutartyje įgaliojimo išdavimo niekaip neaptaria, ir klaidingai teigia, jog „jokių kitų įrodymų, kad E. Č. rūpinosi paveldimu turtu (...) byloje nėra“.

4. Byloje yra S. B. 2006-04-22 pareiškimas notarei Šatienei, kuriuo S. B., kaip jau miru­siosios E. Č. įpėdinis, priima visą A. Č. palikimą. Šis aktas LR CK 5.58 str. tvarka atliktas nepraėjus trims mėnesiams nuo A. Č. mirties, todėl palikimas turi būti laikomas priimtu mirusios E. Č.. Teismas nepritaikė LR CK 5.58 str. ir nekonstatavo, kad yra atlikti veiksmai, kuriais E. Č. priėmė palikimą po savo mirties per savo įpėdinius tvarka, nustatyta LR CK 5.58 str.

5. Teismo metu visi liudytojai vieningai teigė, kad po A. Č. mirties E. Č. išpardavė visus gyvulius. Gyvulių pardavimas yra disponavimas turtu, valinis veiksmas, siekiantis sukurti teisines pasekmes dėl palikimo. LR CK 5.51 str. 1 d. nurodo, kad „įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo (...) juo rūpintis kaip savu turtu (...) juo disponuoja“. Toje dalyje taip pat pasakyta : „įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“.

6. „Paprasčiausias gyvenimas“ jau yra požymis kad asmuo palikimą priėmė. Teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo praktikos, pažeidė materialias ir procesines teisės normas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

LR CPK 444 str. 1 d. nustato, kad ypatingosios teisenos būdu yra nustatomi juridiniai faktai, „nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga“. Šioje byloje S. B. siekė nustatyti juridinį faktą, kad mirusi E. Č. priėmė savo mirusio vyro A. Č. palikimą. S. B. tą faktą prašė nustatyti, nes jis manė, kad be to fakto jis negalės realizuoti savo turtinės teisės priimti visą E. Č. ir A. Č. palikimą. Byloje yra S. B., 2006-04-22 pareiškimas notarei Šatienei, kuriuo S. B., kaip jau mirusiosios E. Č. įpėdinis, priima visą A. Č. palikimą, šis aktas LR CK 5.58 str. tvarka atliktas nepraėjus trims mėnesiams nuo A. Č. mirties. Todėl S. B. nėra jokio reikalo nustatinėti juridinį faktą, kad E. Č. priėmė A. Č. palikimą, nes šis faktas jau nebesukels jokių teisinių pasekmių, nes S. B. realizavo tiek savo, tiek E. Č. teises dėl A. Č. palikimo priėmimo būdu, nustatytu LR CK 5.58 str. Todėl teismas, nustatęs faktą, kad jo nagrinėjamas ginčas teisinės reikšmės neturi, nes niekam jokių pasekmių nesukels, bylą pagal LR CPK 293 str. 1 p. turi nutraukti ir pagal LR 294 str. pareiškėjui turi paaiškinti, kad bylą nutraukia, nes nustatytina teisė jau realizuota.

Apeliaciniai skundai netenkintii.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių kilusio ginčo sprendimą ir, atmesdamas pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str. , 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č. priėmė sutuoktinio A. Č., mirusio 2006 03 10, palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

A. Č. mirė 2006 m. kovo 10 dieną (civ. byla Nr. 2-815-459/2006, b.l. 5). Po savo mirties A. Č. testamento nepaliko. A. Č. su savo sutuoktine E. Č. gyveno nuo 1971 m. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį namą ir pagalbinius pastatus sutuoktiniai įsigijo pagal 1971 09 30 priėmimo – perdavimo aktą, t.y. gyvendami santuokoje (civ. byla Nr. 2-815-459/2006, b.l. 7, 10-11). Visus šiuos pastatus sutuoktiniai valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir po A. Č. mirties atsirado palikimas į ½ dalį turto. Kadangi A. Č. testamento nepaliko, po jo mirties, likusi jo turto dalis yra paveldima pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai ( tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Iš A. Č. paveldėjimo byloje esančių gimimo ir mirties liudijimų, vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – A. Č. sūnus A. Č. mirė 2003 06 24, t.y dar iki A. Č. mirties (b.l.22,23), tačiau liko antros eilės įstatyminis įpėdinis - A. Č. sūnus M. Č., gimęs 1991 10 24 (b.l. 21) ir sutuoktinė E. Č. (civ.byla Nr. 2-815-459/2006, b.l. 7). Pareiškėjas S. B. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č. priėmė savo sutuoktinio A. Č., mirusio 2006 03 10 palikimą nuo 2006 03 10, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atnaujinus procesą civilinėje byloje 2-815-459/2006 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities VMI, V. A. Č. ir K. U. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo (b.l. 54-56), suinteresuotais asmenimis byloje buvo patraukti M. Č., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. Č. bei Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kurie nagrinėjant bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme pagal S. B. pareiškimą suinteresuotais asmenimis patraukti nebuvo. Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus – faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu arba neveikimu. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą minėtoje byloje visapusiškai ištyrė bylos medžiaga, patraukė visus suinteresuotus šia byla asmenis ir nustatė, kad E. Č. dėl savo palaido gyvenimo (nes buvo degradavusi) negalėjo ir nebepajėgė rūpintis paveldimu turtu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų E. Č. aktyvius veiksmus byloje nėra ir pareiškėjas S. B. teismui nepateikė.

Pareiškėjo S. B. apeliacinio skundo argumentai, tai, kad nebuvo jokio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje yra nepagrįstas, nes S. B., kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bylą neįtraukė suinteresuotais asmenimis M. Č. ir tai buvo pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje. Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad ši byla turi būti sustabdyta, nes šios bylos baigtis priklauso nuo kitos bylos baigties. Šiaulių rajono apylinkės teismas pagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, nes nebuvo teisinio pagrindo ją stabdyti (CPK 163 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus yra nepagrįsti ir atmestini. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtina išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 09 29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė, remdamasis įrodymais – CPK 177 str. 2 d. 3 d. išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė jog E. Č. po vyro A. Č. mirties priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėjusi turtą valdyti.

Esant tokiems surinktiems įrodymams, teisėjų kolegija atsižvelgdama į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija apeliacinius skundus atmeta, nurodydama, kad pareiškėjo S. B. ir jo atstovo advokato Nerijaus Ulčino apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti teisėto Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 09 22 sprendimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.