Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 121.

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. ir Vytauto – A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-734-362/2009 pagal ieškovo Vytauto –A. Č., M. Č. ieškinį atsakovui S. B. trečiam asmeniui notarei N. V. dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisė iš ieškovo V. A. Č. ir ieškovo M. Č. atsakovui S. B., po 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir po 18,88 Lt išlaidų už dokumentų kopijų darymą; priteisė iš ieškovo V. A. Č. ir ieškovo M. Č. teismo išlaidų valstybei po 69,7 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, jog nesant nustatytam teismo psichiatrinės ekspertizės metu faktui, jog asmuo testamento sudarymo metu sirgo psichine liga ar silpnaprotyste, esant nustatytiems faktams, jog iki savo mirties E. Č. pati personaliai atlikinėjo juridinius veiksmus, kurie nebuvo ginčijami nei tada, nei dabar, nesant įrodymų, jog bet kuriam asmeniui buvo kilusios abejonės dėl E. Č. sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, laikė, jog ji suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė.Taip pat teismas nustatė, jog pati E. Č. pasirašė po testamentu bei įgaliojimu. Tokiu būdu nenustačius, jog E. Č. testamento surašymo metu sirgo psichine liga ir dėl šios ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, konstatavus, jog po testamentu pasirašė pati E. Č., ieškinio pareiškimas atmestinas.

1. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus bei argumentus, ar E. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nevertino tokių svarbių aplinkybių, kad E. Č., būdama impulsyvi, veikė prieš save, buvo pavojinga sau ir aplinkiniams, kad jos neprognozuojamas elgesys buvo neadekvatus normoms, dominuojančioms visuomenėje, ir neatitiko visuotinai priimtų elgesio standartų. Teismas nepagristai nevertino Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. 2-446-394/2008) nustatytų faktinių aplinkybių, kad E. Č. netvarkė ir neprižiūrėjo savo namo, nei aplinkos. Įrodymų, kad E. Č. rūpinosi paveldėtu po vyro mirties turtu, kad bandė gyvenamą namą tvarkyti, ji remontuoti- tokių įrodymų minėtoje byloje nėra. Pagal CPK 182 str. šių aplinkybių nebereikia atskirai įrodinėti, nes tas aplinkybes nustatė teismas savo sprendimu kitoje civilinėje byloje.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad E. Č. atžvilgiu buvo paskirtos administracinės nuobaudos už aguonų auginimą, važiavimą be bilieto viešajame transporte, už pieno produktų pardavinėjimą ne prekybos vietoje. Šie faktai liudija, kad E. Č. nesiorientavo nei erdvėje, nei laike. Teismas nepagrįstai nevertino išvadą teikiančios institucijos - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės parodymų. Atstovei bendraujant su ieškovu M. Č., šis nurodė, kad kai jis lankėsi pas močiutę, ji būdavo išgėrusi, prašydavo išvyti nepažįstamus žmones, kurių iš tikrųjų nebuvo... Tai reiškia, kad E. Č. pastoviai kankino persekiojimo baimė, ją lydėjo kliedesių idėjos, haliucinacijos, kad ji turėjo paranoidinių sindromų, galima spręsti ir iš A. B. parodymų apie tai, kad ji bijojo valgyti A.V. Č. atneštos „užnuodytos" mišrainės, iš B. P. parodymų apie tai, kad E. Č. jai sakė, kad V.A. Č. buvo „paslėpęs" jos drabužius.

Motyvuojamoji dalis

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškovų atstovo D. Č. pagrįstą prašymą dėl pomirtinės kompleksinės psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl testamento nuginčijimo.

4. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pozitronų emisijos tomografija ir kiti naujesni metodai Lietuvoje dar netaikomi, todėl Lietuvos psichiatrijos ekspertai, neturėdami tinkamos kvalifikacijos, klaidingai nurodė teismui, kad histologiniai pomirtiniai E. Č. galvos smegenų mėginių tyrimai yra galimi, tačiau tokiu atveju galutinė diagnozė Lietuvoje nenustatoma.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje padaryta specialisto (ne eksperto) išvada, kad po 2006-04-06 testamentu pasirašė pati E. Č.. Teismas sprendime negalėjo remtis tokia specialisto išvada, nes nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje - nepriimtas (CPK 182 str. 3 p.).

6. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įpareigojantis atsižvelgti į vaiko interesus (ieškovas M. Č. yra nepilnametis). Teismas turėjo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, visas abejones dėl reikšmingų bylos aplinkybių turėjo vertinti vaiko interesų naudai. Teismas to nedarė, todėl nebuvo tinkamai įvertinti motyvai dėl atsakovo S. B. veikimo prieš suinteresuotus asmenis ar proceso šalis pagal LR CK 5.6 str. 3 dalies nuostatas.

Atsakovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l. 53, 5 t.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė N. V. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (b.l.51-52 5 t.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. ( LR CPK 320 str. 2d.)

Kolegija konstatuoja, jog nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taip pat, ginčijant fizinio asmens sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą, testatoriaus valios ydingumo prasme, teismui nėra priskirtina viešo intereso gynimo funkcija.

Nežiūrint to, jog ieškinio padavimo metu M. Č. buvo nepilnametis, o apeliacijos nagrinėjimo metu jau yra pilnametis, Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas vaiko teisių apsaugos ir vaiko interesų gynimo principas, apie kurį kalba apeliantas, ir teismo nesiėmimas pareigos pačiam savo iniciatyva rinkti įrodymus, ginant vaiko interesus, kai ginčo objektu yra ne nepilnamečio vaiko tėvo( motinos) surašytas testamentas, o yra ginčas dėl kito testatoriaus valios defekto, šiuo konkrečiu atveju ir šioje byloje, netaikytinas. Tai nėra teisinis ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nustatymo ar to išlaikymo dydžio pakeitimo iš išlaikymo pareigą turinčių asmenų- tėvų, įtėvių, ar paskirtųjų globėjų, todėl teismo pareiga rinkti įrodymus netaikytina ( LR CPK 179 str. 2d.). Dėl pasakyto, apelianto argumentai į netinkamą teismo darbą bei teismo pareigos nevykdymą pačiam rinkti įrodymus ginant vaiko interesus šioje byloje yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Bylos šalys yra privatūs fiziniai asmenys ir ginčo objektu yra močiutės - giminaitės parašytas testamentas ir testatorės valios defekto įrodinėjimas šio vienašalio sandorio sudarymo metu. Todėl, faktą – galėjimą ar negalėjimą suprasti savo veiksmus ir gebėjimą juos valdyti šio sandorio sudarymo metu,- įrodyti turi tik ieškovai. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tik ieškovams. ( LR CPK 178 str.). Ieškovai, kreipęsi su ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuota advokato pagalba. Taigi, nepilnamečio interesų atstovavimas šioje byloje yra tinkamas. Atsakovo S. B. nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis - nekonstatuotas.( LR CPK 42 str. 5 dalis).

Kiti apeliacijos argumentai yra - netinkamo įrodymų vertinimo aspektai.

Kolegija daro išvadą, jog E. Č. pergyveno savo mirusį sutuoktinį A. Č., tačiau po jo mirties pati gyveno tik vieną mėnesį ir pati po mėnesio mirė. Todėl yra nepagrįsti apeliantų argumentai, jog po vyro mirties ji nesirūpino namu, nedarė jo remonto, yra nepagrįsti. Pragyvento laiko intervalas yra pernelyg trumpas turto tinkamam ar netinkamam valdymui įvertinti ir kai tokios sąsajos siejamos su testatorės valios defektu, tai yra teisiškai nepagrįsta. Turto tinkamas ar netinkamas tvarkymas 1 mėnesio laiko tarpsniu po savo vyro mirties nėra tie įrodymai, pagal kuriuos galima vertinti testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. I instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio pagrįstumo ir įrodytumo, tinkamai vertino tuos įrodymus, kurie liečia tik šioje byloje reikšmingas aplinkybes ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. ( LR CPK 180 str., 185 str.). E. Č. atžvilgiu taikytos administracinės nuobaudos ir administracinė atsakomybė (už aguonų auginimą, važiavimą be bilieto visuomeniniame transporte, prekyba ne turgavietėje) rodo asmens tam tikrų dogmų nepaisymą viešo reguliavimo sektoriuje, tačiau tai dar nėra įrodymai dėl to asmens nesugebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir gebėjimo juos valdyti. Be abejo, yra įrodytas testatorės epizodinis piktnaudžiavimas alkoholiu ir jos kalbos ar elgesys apsvaigus nuo alkoholio, ką nurodė byloje apklausti kai kurie liudininkai, yra alkoholio poveikyje testatorės vartoti žodžiai, posakiai, pasisakymai yra ekscentriški, bet tai dar neįrodo jos nesugebėjimo visiškai nesuprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ji ir dirbo savo nuosavame ūkyje, pardavinėjo užaugintas daržoves ir kitus produktus, pirko ir gamino maistą, mokėjo mokesčius savarankiškai, pati. Testatorės atliekamo darbo kokybė ir jos elgesys, be abejo, buvo adekvatūs tokio lygio asmenybės intelektui, tačiau byloje ieškovai nepateikė įrodymų, jog testamento ir įgaliojimo sudarymo metu testatorė nesugebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Byloje buvo apklausta notarė, kuri atliko ginčo testamento tvirtinimą. Notarė nurodė, jog įtarimų dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmus, nebuvo.

I instancijos teismas pagrįstai rėmėsi grafologo- specialisto išvada, kurioje yra nustatyta, jog po testamentu pasirašė pati testatorė. Tokią išvadą davė Teismo Ekspertizių Centro Šiaulių skyriaus rašysenos ekspertizės skyriaus ekspertas, turintis specialų grafologo- eksperto išsilavinimą. Tai yra tinkamas ir pagrįstas įrodymas, nepriklausomai nuo to, kad ši eksperto- grafologo išvada yra duota baudžiamojoje byloje, kurioje nėra priimtas nuosprendis. Tokio eksperto grafologo – specialisto išvada yra tinkamas įrodymas ( LR CPK 177 str., 197 str.). Ši išvada nėra paneigta ir nėra nuginčyta. Todėl apeliantų argumentai dėl teismo negalėjimo remtis šio specialisto išvada yra nepagrįsti ir atmestini.

I instancijos teismas byloje išklausė ir psichiatro- eksperto paaiškinimo dėl pomirtinės ekspertizės skyrimo bei jos atlikimo galimybių šioje byloje, kai testatorės medicininiuose dokumentuose nėra jokių gydytojų- psichiatrų ir neuropatologų įrašų apie tokio pobūdžio buvusius mirusiosios susirgimus ir nėra įrašų apie taikytą neurologinio pobūdžio ligų gydymą. Yra tik įrašai apie buvusius trauminio pobūdžio susižalojimus( kojų, rankų lūžius, jų gydymą ). Testatorei nėra pareikšti kriminalinio pobūdžio jokie kaltinimai, kurių pagrindu būtų galima ekshumacija, todėl yra pagrįstai atmestas prašymas dėl pomirtinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo šioje byloje šiuo konkrečiu atveju.

Ieškovams buvo sudarytos išimtinai visos sąlygos teikti bet kokius įrodymus byloje ir naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylos nagrinėjimas tęsėsi genėtinai ilgą laiko intervalą ir ieškovams nebuvo atimta ar suvaržyta įrodinėjimo teisė. ( LR CPK178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su kitomis I instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis vertinant ieškinio nepagrįstum klausimą ir jų nekartoja.

Kolegija daro išvadą, jog pagal pareikštą reikalavimą ir taikytas teisės normas, I instancijos teismas visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškino visas būtinas, faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, kurie turi ryšį su nagrinėjamu ginču ir tinkamai išsprendė teisinį ginčą tarp šalių, todėl apeliacinio skundo argumentų pagrindu naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovų priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei ( b.l. 175, tomas 5., LR CPK 88 str. 1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 metų birželio 19 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. A. Č. ir M. Č. po 9 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.