Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teiseja E. Dambrauskiene Procesinio sprendimo kategorija 106.8.; 122.4.

NUTARTIS

Šiauliai, 2009 m. rugsejo 21 d.

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovu V. A. C. ir M. C. atstovo D. C. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties civilineje byloje pagal ieškovu V. A. C. ir M. C., atstovaujamu istatymines atstoves D. C. ir D. C., ieškini ir patikslinta ieškini, bei ieškovo M. C., atstovaujamo istatymines atstoves D. C. ir atstovo D. C., patikslinta ieškini atsakovui S. B., suinteresuotam asmeniui Šiauliu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui.

D. C., atstovaujantis ieškovus V. A. C. ir M. C., 2009-04-27 pateike Šiauliu miesto apylinkes teismui ieškini, kuriuo praše pripažinti, kad atsakovas S. B. apgaule bande priversti ir jau buvo to pasiekes, kad A. ir E. C. anukas M. C. atsisakytu paveldimos pagal istatyma turto dalies; kad S. B. veike prieš kitus paveldetojus, prieš M. C. per jo mamai daroma spaudima ir tiesiogiai, melavima teismuose, piktnaudžiavima procesinemis teisemis prievartaujant turta, prieš V. A. C., keliant baudžiamasias bylas, šmeižiant ir t.t., todel yra prarades visas teises priimti palikima pagal gincijama testamenta.

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. gegužes 7 d. nutartimi nustate termina pašalinti ieškinio trukumus. Nurode, kad ieškovu pateiktame ieškinyje nera nurodytos aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai, be to, ieškinio reikalavimai yra neaiškus ir nekonkretus. Tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas turi buti aiškus tiek teismui, tiek ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Prie ieškinio turi buti prideti dokumentai ir irodymai, pagrindžiantys ieškovu reikalavimus, arba prašymai del tokiu irodymu išreikalavimo, jei šalis irodymu pati negali gauti. Pažymejo, kad D. C. LR CPK 56 str. 2 d. prasme ieškovu atstovu teisme gali buti tik kartu su advokatu ar advokato padejeju.

2009-05-21Šiauliu miesto apylinkes teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai praše pripažinti, kad atsakovas S. B. (buves K.) apgaule, grasinimais, prievarta priverte A. ir E. C. anuka M. C. atsisakyti palikimo; kad S. B. priešingais teisei veiksmais prieš ipedini M. C. sudare teisine padeti, kad jis tapo ipediniu; kad S. B. tapo ipediniu, neturinciu teises paveldeti pagal testamenta.

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. gegužes 28 d. nutartimi pakartotinai nustate termina pašalinti ieškinio trukumus. Nurode, kad buvo pašalinta tik dalis ieškinio trukumu, t.y. patikslinta ieškini pasiraše istatymine M. C. atstove, nurodytos aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, pateiktas prašymas del irodymu išreikalavimo. Kitu ieškinio trukumu ieškovai neištaise. Pažymejo, kad ieškovai prašo teismo pripažinti, kad atsakovas S. B. apgaule, grasinimais, prievarta priverte A. ir E. C. anuka M. C. atsisakyti palikimo, taciau nenurodoma, ar M. C. atsisake minimo palikimo, nenurodytas bei nepateiktas tai patvirtinantis irodymas. Tokio pobudžio aplinkybe gali buti irodinejama, siekiant sandori (vienašali) pripažinti negaliojanciu. Todel neaišku, kokia pažeista teise ar istatymo saugoma interesa šiuo reikalavimu jie siekia apginti ir kokiu budu. Nurode, kad ieškovai prašo pripažinti, jog S. B. priešingais teisei veiksmais prieš ipedini M. C. sudare teisine padeti, kad jis tapo ipediniu, taciau ir vel nera aišku, kokia pažeista teise ar saugoma interesa ieškovai prašo apginti ir kokiu budu. Nurode, kad aplinkybe, kad S. B. tapo ipediniu, neturinciu teises paveldeti pagal testamenta, yra svarbi sprendžiant byla del testamento nugincijimo, todel ir vel neaišku, kokia pažeista teise yra ginama šiuo reikalavimu, nes ieškovai ieškinyje nurodo, kad del testamento gincijimo yra iškelta ir nagrinejama kita civiline byla Nr. 2-245-362/2008.

2009-06-08 Šiauliu miesto apylinkes teisme buvo gautas ieškovo M. C. patikslintas ieškinys, taciau trukumai nepašalinti, t.y. nesukonkretintas ieškinio dalykas ir pagrindas, todel Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovu V. A. C. ir M. C., atstovaujamo istatymines atstoves D. C., 2009-04-27 ieškini, 2009-05-21 ir 2009-06-08 patikslintus ieškinius laike nepaduotais ir gražino ieškovams.

Atskiruoju skundu ieškovo M. C. atstovas D. C. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes.

Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokiu teisiniu argumentu, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetumas ar nepagristumas, taciau pateikia kaip irodyma neisiteisejusi Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendima ir remiasi jame nustatytomis aplinkybemis.

Atsiliepimu i atskiraji skunda atsakovas S. B. nurodo, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo ji palikti nenagrinetu, nes jis paduotas netinkamo atstovo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma del apskustosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis.

Kaip matyti iš prie atskirojo skundo prideto Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo (b.l. 36-42), tai jis buvo priimtas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priemimo. Iš Lietuvos teismu informacines sistemos „LITEKO“ duomenu matyti, kad minetas teismo sprendimas yra neisiteisejes, apskustas apeliacine tvarka, apeliacinio skundo nagrinejimas paskirtas 2009-11-23. Atsižvelgiant i tai, kad neisiteisejusiame Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendime nustatytos aplinkybes negali buti laikomos prejudiciniu faktu (LR CPK 182 str. 2 p.), apeliacines instancijos teismas del ju nepasisako ir netiria kaip irodymo. Atskirajame skunde nesant nurodytu jokiu kitu teisiniu argumentu, kuriais butu grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetumas ar nepagristumas, apeliacines instancijos teiseju kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Atskirai pažymetina, kad LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. itvirtinta kiekvieno asmens, manancio, kad jo teise ar istatymo saugomi interesai pažeisti, teise kreiptis i teisma. Konstitucine asmens teise kreiptis i teisma savo turiniu yra platesne nei teise i pareikšto reikalavimo patenkinima: teise kreiptis i teisma turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teise ar istatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teises kreiptis i teisma teismines gynybos ir teises i pareikšto reikalavimo patenkinima santykis lemia tai, kad ieškinio priemimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobudžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teise kreiptis i teisma ir ar jis šia teise igyvendina laikydamasis proceso istatymu nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobudžio aplinkybes, susijusios su ieškovo teise i reikalavimo patenkinima, analizuojamos bylos nagrinejimo iš esmes metu. Šia aplinkybe savo nutartyse ne karta yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. rugsejo 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002); Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,, Akvilegija“ v. V. G. (bylos Nr. 3K-3-244/2003); Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. C., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybe, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-380/2008)). Teismas, spresdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priemimo klausima, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teises kreiptis i teisma prielaidos ir šios teises igyvendinimo salygos, ar nera procesiniu kliuciu priimti ieškini (pareiškima). Nustates, kad nera bent vienos iš LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos teises kreiptis i teisma prielaidos ar šios teises igyvendinimo salygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškini. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškini, teismas patikrina, ar nera ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trukumu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. Šie reikalavimai istatyme suformuluoti imperatyvia forma, todel ju privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teismines gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. reikalavimu, ieškinio trukumai šalinami LR CPK nustatyta procesiniu dokumentu trukumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). Pareiškejui per teismo nustatyta termina nepašalinus ieškinio pareiškimo trukumu, pareiškimas laikomas nepaduotu ir gražinamas ji padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovu ieškini ir patikslintus ieškinius laike nepaduotais ir gražino juos padavusiam asmeniui, konstataves, kad ieškovai nepašalino 2009 m. gegužes 7 d. ir 2009 m. gegužes 28 d. teismo nutartyse nurodytu ieškinio trukumu, o butent, nesukonkretino ieškinio dalyko ir pagrindo.

Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisetos ir pagristos. Iš byloje esancio ieškinio ir patikslintu ieškiniu (b.l. 1, 12-13, 28-29) neaišku, kokias ir kokiu budu pažeistas teises ar istatymo saugomus interesus ieškovai siekia apginti, nesukonkretintas ieškinio pagrindas ir dalykas.

Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir išdestytus motyvus, Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, nutaria :

Palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarti nepakeista.