- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-181-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00427-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Bronius Zalaga
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., S.
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č., jo atstovės pagal įstatymą D. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjo M. Č. atstovė pagal įstatymą D. Č. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti M. Č. dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. ir (duomenys neskelbtini) mirusios E. Č. turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. Č. senelis A. Č., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė E. Č.. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2007-01-29 pareiškimu kreipėsi į notarę B. Š., tačiau ši atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi praleistas įstatymu nustatytas terminas paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teigė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties – pareiškėjas yra labai jauno amžiaus ir nežinojo, kad jam reikia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus per trumpą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi atnaujino terminą nepilnamečiui M. Č. priimti pagal įstatymą A. Č. ir E. Č. palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje Nr. N2-78-776/2008, įtraukti jį suinteresuotu asmeniu ir M. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi atnaujino procesą Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-78-776/2008 pagal pareiškėjų M. Č. ir D. Č. pareiškimą Šiaulių AVMI dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; pripažino suinteresuotais asmenimis S. B. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens S. B. prašymo atmesti pareiškėjo M. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo; paliko nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 metų sausio 16 dienos nutartį civilinėje byloje N2-78-776/2008; netenkino prašymų dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl kreipimosi į prokurorus iškelti baudžiamąsias bylas; priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens S. B. 184,15 Lt pašto išlaidas. Nurodė, kad palikimo atsiradimo metu įpėdinis M. Č. buvo tik 14 metų amžiaus ir dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių jis negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pažymėjo, kad M. Č. negali patirti neigiamų pasekmių dėl jo atstovės pagal įstatymą pasyvaus elgesio palikimo priėmimo metu. Teismo vertinimu, M. Č., būdamas nepilnamečiu, pats negalėjo žinoti apie palikimo priėmimą ir jį priimti, todėl sprendė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, ir jis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartimi buvo pagrįstai atnaujintas. Teismas pažymėjo, kad tarp S. B. ir pareiškėjo atstovo D. Č. yra kilęs didelis civilinis ginčas dėl Č. turto paveldėjimo, jie visas faktines aplinkybes vertina skirtingai, rašo pareiškimus įvairioms instancijoms dėl netinkamo vienas kito elgesio, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad kuris nors iš jų piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į prokurorus dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo S. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 metų sausio 16 dienos nutartį civilinėje byloje N2-78-776/2008 ir atmesti pareiškėjo prašymus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė rungimosi ir asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus. Pažymima, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. Teigiama, kad teismas pripažino, kad terminas praleistas dėl pareiškėjo atstovės pasyvumo. Apelianto manymu, teismas privalėjo konstatuoti, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Atkreipė dėmesį į tai, kad niekada nėra daręs psichologinio spaudimo pareiškėjo atstovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto S. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiai dėl asmenų lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 straipsnis) ir rungimosi principo (CPK 6 straipsnis) pažeidimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys minėtus apelianto teiginius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien CPK 6 ir 12 straipsnių nurodymas, nesusiejant jų su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi negali būti pripažįstamas pagrįsta vada apelianto nurodomiems pažeidimams konstatuoti. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, todėl kad buvo šališkas, apeliantas iš esmės nesuformuluoja jokių teisinių argumentų, patvirtinančius tokius teiginius. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir apelianto skundo teiginius dėl rungimosi principo pažeidimo, kadangi CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalies pareiga domėtis proceso eiga.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo motyvus dėl skundžiamos nutarties teksto kompozicijos stiliaus ir kad skundžiama nutartis nemotyvuota, ir pažymi, jog, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties stiliaus (apibrėžimų) nesuteikia teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties ir sprendžia, jog teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Atsižvelgusi į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog apeliantas turi kitokią nuomonę taip pat vertindama byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto skundo teiginius, kad teismas privalėjo konstatuoti, jog terminas palikimui priimti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir pažymi, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl minėtų apeliacinio skundo teiginių, kadangi apeliantas skunde pažymėdamas, kad teismas buvo šališkas, pats nurodo kaip privalėjo elgtis teismas, o teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apelianto priteistina pareiškėjo atstovui D. Č. 2,75 Lt būtinų išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (3 tomas, 87 b. l.) ir 14,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (3 tomas, 103 b. l.) valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo atstovui D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 2,75 Lt (du litus 75 ct) būtinas išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme ir 14,45 Lt (keturiolika litų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.