Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atnaujinus procesą pagal S. B. prašymą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Č., jo atstovės pagal įstatymą D. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje priimta 2008m. sausio 16d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis pareiškimą tenkinti ir nepilnamečiui M. Č., a.k(duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės D. Č. atnaujinti terminą priimti pagal įstatymą A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2006-03-10, palikimą, ir E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2006-04-22, palikimą (civ.byla N2-78-776-2008, l.36-37).

Suinteresuoto asmens – Šiaulių apskrities VMI - atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas.

Suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Prašymas dėl 2008-01-16 dienos nutarties panaikinimo atmestinas.

Pareiškėjo M. Č. atstovė pagal įstatymą D. Č. 2007m. lapkričio 20 dieną kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio pagrindu.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str.1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Iš mirties liudijimų (civ.byla N2-78-776-2008, l.4) matyti, kad A. Č. mirė 2006 metų kovo 10 dieną, E. Č. mirė 2006 metų balandžio 22 dieną. Po jų mirties 3 mėnesių palikimo priėmimo terminai baigėsi atitinkamai 2006 metų birželio 10 dieną ir liepos 22 dieną. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, gimimo, mirties liudijimų (civ.byla N2-78-776-2008, l.6,5) matyti, kad Algirdas ir E. Č. turėjo vieną sūnų A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) kuris mirė 2003-06-24, t.y. anksčiau nei jo tėvai. 2008 metų sausio 16 dienos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad M. Č. yra A. Č. ir E. Č. vaikaitis. Senelių mirties metu M. Č. buvo 14 metų amžiaus, todėl jis pats ginti savo teisių dėl palikimo priėmimo negalėjo. Jį turėjo atstovauti jo atstovė pagal įstatymą – mama D. Č..

Į bylą Nr.A2703-496-2010 yra pateikti įrodymai (t.1, l.21,22) kad 2006 metų rugpjūčio 19, 22 dienomis buvo įteikti teismo pranešimai D. Č. apie užvestą civilinę bylą dėl testamento nuginčijimo (t.1, l.10-13). Šioje byloje yra 2006-09-06 D. Č. vardu, už M. Č., rašytas atsiliepimas, kad ji nenori dalyvauti byloje ir jokių savarankiškų reikalavimų nekelia (l.23). D. Č. vėliau ginčijo šio atsiliepimo rašymą ir pasirašymą. Tačiau šis raštas yra parašytas jau pasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, nėra patvirtintas notaro ir negali būti vertinamas kaip atsisakymas E. Č. palikimo. Nuo 2006metų lapkričio mėnesio D. Č., atstovaudama M. Č., aiškiai išreiškė pageidavimą paveldėti Algirdo ir E. Č. turtą (lt.1, l.38-44 ir kt.).

Per trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą po A. Č. ir E. Č. mirties nėra rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta D. Č. valia, atstovaujant M. Č., priimti ar atsisakyti priimti senelių palikimą. S. B. paaiškino teismo posėdžio metu, kad D. Č. lankėsi pas notarę nepasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, jis kalbėjo su D. Č. dėl palikimo priėmimo, pats siekė paveldėti visą Česnikų turtą. Pareiškėjo atstovas D. Č. paaiškino, kad S. B. darė D. Č. psichologinį spaudimą, kad ši atsisakytų priimti palikimą. Dėl S. B. sukčiavimo, melavimo, psichologinio spaudimo darymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis yra nutrauktas (t.3, l.63, 66-67). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. Č. (t.3, l.64-65) paaiškino, kad po E. Č. mirties pas ją dažnai atvažiuodavo S. B., su kuriuo kalbėdavo apie Česnikų palikimą. M. Č. atstovas D. Č. nurodė, kad D. Č. nesiėmė aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, nes buvo veikiama S. B.. Įvertinant visus paaiškinimus galima daryti išvadą, kad S. B. palikimo priėmimo laikotarpiu kalbėjosi su D. Č. apie palikimo priėmimą, pats siekė paveldėti visą Česnikų turtą, tuo pačiu darė poveikį D. Č.. Nors nėra rašytinių įdodymų, kad D. Č. palikimo priėmimo laikotarpiu siekė paveldėti Česnikų turtą, tačiau iš vykusio bendravimo su S. B. darytina išvada, kad ji tikėjosi M. Č. vardu gauti kažkolią dalį mirusių jo senelių turto. Iš elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad D. Č. yra pasyvi, nedalyvauja teismo posėdžiuose, tai galimai lėmė, kad ji laiku ir aiškiai neišreiškė nuomonės dėl palikimo priėmimo, tačiau jau nuo 2006 metų rudens, t.y. praėjus nedaug laiko nuo trijų mėnesių palikimo priėmimo termino pasibaigimo, ji aiškiai išreiškė norą sūnaus Mindaugo vardu priimti jo senelių palikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad palikimo atsiradimo metu įpėdinis M. Č. buvo tik 14 metų amžiaus, ir dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių jis negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, jo interesus turėjo atstovauti jo atstovė pagal įstatymą, mama D. Č.. Tačiau M. Č. negali patirti neigiamų pasekmių dėl jo atstovės pagal įstatymą pasyvaus elgesio palikimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad M. Č. buvo nepilnametis, ir pats negalėjo žinoti apie palikimo priėmimą ir jį priimti, pripažįstama, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir jis pagrįstai buvo atnaujintas 2008m. sausio 16 dienos Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi. Ši nutartis paliktina galioti, S. B. prašymas panaikinti 2008-01-16 nutartį ir atmesti M. Č. prašymą netenkintinas.

Į bylą yra pateikta daug procesinių dokumentų, iš kurių matyti, kad tarp S. B. ir pareiškėjo atstovo D. Č. yra kilęs didelis civilinis ginčas dėl Česnikų turto paveldėjimo, jie visas faktines aplinkybes vertina skirtingai, rašo pareiškimus įvairioms instancijoms dėl netinkamo vienas kito elgesio, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad kuris nors iš jų piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir netenkintini D. Č. bei S. B. prašymai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti baudas D. Č., D. Č., S. B..

Šiuo metu nėra išspręstas civilinis ginčas dėl palikimo priėmimo, turto paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą ir t.t. todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorus ir spęsti dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo S. B. pagal D. Č. prašymą. Šis prašymas netenkintinas.

Iš suinteresuoto asmens S. B., kurio prašymu buvo atnaujintas procesas, valstybei yra priteistina 184,15 Lt pašto išlaidų (t.2, l.166, t.3, l.21).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. liepos 3 dienos nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-3-310/2009, yra nurodyta, kad CPK 371 straipsnyje nenustatyta, kad, vadovaujantis šiuo straipsniu, priimta nutartis atmesti prašymą dėl sprendimo pakeitimo arba panaikinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu. Remiantis šiuo išaiškinimu, nutartis šioje byloje gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK260, 263-270 str., 576-578 str., 370str.4d., 371str.1d.1p. teismas

Rezoliucinė dalis

nuspr endė:

Netenkinti S. B. prašymo atmesti pareiškėjo M. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 metų sausio 16 dienos nutartį civilinėje byloje N2-78-776/2008 palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymų dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl kreipimosi į prokurorus iškelti baudžiamąsias bylas.

Priteisti iš S. B. 184,15 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 15ct.) pašto išlaidų.

Nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.