Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-500-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
1-500-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00167-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-500-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00167-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,kaltinamajam M. S.,nukentėjusiajai J. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, teistas penkis kartus, paskutinieji trys:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų 6 (šešiems) mėnesiams bausme;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. apgaule įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą bei disponavo suklastotu dokumentu, o būtent – jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) forumo skelbimai“ paskelbęs skelbimą apie neva atliekamus aplinkos tvarkymo darbus ir 2022 m. kovo 23 d. į šį skelbimą atsiliepusiai J. R. melagingai pažadėjęs atlikti sutartus aplinkos tvarkymo darbus, 2022 m. balandžio 12 d. prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš pastarosios avansinį mokėjimą – 2 000 Eur neva tvoros statybai bei siekdamas suklaidinti nukentėjusiąją išrašė 2022 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas neegzistuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjekto kodas (duomenys neskelbtini), pavadinimą bei pasirašydamas M. T. vardu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį laikė su savimi bei antrąjį suklastoto dokumento egzempliorių pateikęs J. R. panaudojo minėtą žinomai netikrą dokumentą, po to įtikino nukentėjusiąją J. R., kad neva trinkelių klojimui būtina sumokėti daugiau pinigų, dėl to J. R. 2022 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu iš savo mamos A. B. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 500 Eur į jo (M. S.) nurodyto asmens M. K., nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką, „Luminor Bank“ AS banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to jis (M. S.) aplinkos tvarkymo darbų neatliko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 2000 Eur ir kito asmens (M. K., kuriam jis buvo skolingas) naudai įgijo 1500 Eur, t. y. apgaule įgijo svetimą – J. R. priklausantį 3 500 Eur vertės turtą (pakeistas kaltinimas bylos nagrinėjimo teisme metu).

Šiais savo veiksmais M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis buvo patalpinęs skelbimą į „Facebook“. Su advokatu susipyko ir neatidarė įmonės. Buvo puslapis ir pradėti pildyti bendrijos popieriai. Bendrija nebuvo įsteigta. Tuo metu nesinaudojo sąskaita, nes buvo skoloje. Darbų neatliko, pinigus gavo. Apie procesą net nežinojo, kad yra teismas, sužinojo tik iš advokato. Nebuvo informuotas. Sužinojo iš policijos, kad buvo sprendimas. Policija pasakė, kad buvo nuosprendis ir dabar iš naujo pareikštas įtarimas. Jį iškvietė į apklausą ir pasakė, kad buvo civilinė. Tik tuo metu sužinojo. Pripažįsta, kad tokia žala buvo padaryta. Gailisi, kad taip padarė ir neįvykdė įsipareigojimo. Antstolis turi viską nuskaičiuoti nuo jo. Ką gauna, tą antstolis nuskaito, asmeninių jų (nukentėjusiosios) sąskaitų neturiu. Jis turėjo didelį objektą, po to gavosi nemalonūs įvykiai. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsteigta, viskas nutraukta. Tik su J. R. buvo apie viską kalbėta. Pas jį buvo ne mažas areštas uždėtas, todėl nurodė, kad ne į jo sąskaitą mokėti. Nenorėjo, kad antstoliai nuskaičiuotų tuos pinigus. Jis neneigia, kad minėjo, kad pastatyta tvora, bet aplinkybių neatsimins. Paskui ji atsisakė tų darbų. Jis buvau prisistatęs M. S. ir pasirašė S. Telefonu ne labai duoda savo duomenis (t. 2, b. l. 28-31).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, neprieštaravo, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir sutiko, jog byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko ir prokurorė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 17 d. įvykusios apklausos metu M. S. atsisakė duoti parodymus, nes pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5523-987/2023, kurioje 2023 m. balandžio 14 d. priimtu sprendimu iš jo J. R. ir A. B. yra priteistos pranešime apie įtarimą nurodytos pinigų sumos, kurias jis moka per antstolį S. U.. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (t. 1, b. l. 105-106).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 12 d. įtariamuoju apklaustas M. S. pripažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprantamas, sutinka duoti parodymus dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas. Galvos traumų nėra turėjęs, psichiatrinėse įstaigose gydytas nebuvo, priklausomybės ligų centre nėra registruotas. Jis buvo teisiškai neįregistruotos ir neegzistuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Įmonės oficialiai nespėjo užregistruoti, kadangi ilgai užtruko teisinių reikalų tvarkymas su jį atstovaujančiu advokatu. Nors ir neįregistravęs įmonės nutarė verstis aplinkos tvarkymo darbais. Skelbimus dėl aplinkos tvarkymo patalpino įvairiuose skelbimų portaluose, gali būti, kad skelbimas buvo patalpintas ir forume, kuris įvardintas įtarime. Pagal minėtą skelbimą su juo susisiekė moteris, kurios vardas, kiek pamena, J. Moteris susisiekusi su juo pageidavo, kad jis atliktų aplinkos tvarkymo darbus prie pastarosios namo. Nuvykus prie namo apžiūrėjo aplink namą esančią teritoriją ir kartu su minėta moterimi aptarė, kokius darbus ji norės atlikti. Kiek pamena, moteris pageidavo atlikti trinkelių klojimą, tvoros montavimą ir kitus darbus. Nutarus kokius darbus reikės atlikti, jis iš moters kaip avansą už darbus paėmė 2000 Eur išrašęs neegzistuojančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą. Išrašius kvitą iš moters paėmė minėtą pinigų sumą. Paėmus pinigus darbų neatliko, nes gavo atsakymą iš kito objekto, kurio ilgai laukė. Apie tai, kad darbų, numatytų su minėta moterimi, neatliks J. nepasakė, nes planavo, kad darbus atliks vėliau. Po kurio laiko darbų nepradėjęs pas minėtą moterį, paprašė, kad ji atliktų pavedimą į jo nurodytą M. K. banko sąskaitą. Pavedimas turėjo būti atliktas 1500 Eur sumai. M. K. pažįsta, kadangi minėtas asmuo jam atliko aplinkos tvarkymo darbus. M. K. už minėtus darbus buvo skolingas, todėl nutarė savo skolą padengti minėtu pavedimu. Atlikus pavedimą, darbų objekte vis tiek nepradėjo, kadangi dirbo per kelis objektus. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi, šiuo metu dėl to yra vykdomoji byla pas antstolį S. U., kuris vykdo išieškojimą. Yra dirbantis pagal individualią veiklą, gauna oficialias pajamas ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas esant galimybei būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis asmeniškai įsipareigoja J. R. ir pavedimą atlikusiai A. B. atlyginti materialinius nuostolius – 3500 Eur (t. 1, b. l. 112-114)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad 2022 m. kovo 23 d. socialiniame tinklapyje „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini) forumo skelbimai“, rado skelbimą „Aplinkos tvarkymas“. Skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė su asmeniu, kuris prisistatė M. vardu. Jie sutarė, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini), į sklypą, kuriame reikės atlikti darbus. Maždaug (2022 m.) balandžio 8 d. M. atvyko į sklypą (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobiliu, tačiau negali pasakyti koks tai buvo automobilis ir šios transporto priemonės valstybinių numerių, nes neįsidėmėjo. Tik matė, kad automobilyje sėdėjo moteris ir vaikas. M. požymiai: apie 180 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. M. apžiūrėjo ir išmatavo visą teritoriją, kurią reiktų sutvarkyti, jie susitarė, kad kitą dieną, kai paskaičiuos darbų sąmatą, jis paskambins. Apie (2022 m.) balandžio 11 d. pastarasis atsiuntė pranešimą, kad darbai kainuos 6300 Eur, taip pat parašė, jog darbus gali pradėti nuo trečiadienio. Aptarus visas smulkmenas, jis paprašė 2000 Eur tvorai pirkti. Jie susitiko prie parduotuvės „Depo“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji jam padavė 2000 Eur grynaisiais pinigais. M. prie parduotuvės buvo atvažiavęs tuo pačiu automobiliu kaip ir į (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos universalas. M. paėmęs pinigus išrašė pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasirašė M. T. Pasakė, kad pradės dirbti rytoj. Ji pokalbio metu pasakė M., kad nenori padaryti klaidos iš teisinės pusės dėl aplinkos tvarkymo, jog reikia teisinės konsultacijos – teisininko ir matininko paslaugų. M. mielai sutiko ir pasiūlė gerą teisininką bei matininkus. Davė teisininko P. V. telefono numerį. Kitą dieną M. paskambino ir pasakė, kad varteliams trūksta kažkokių detalių, kad jie bus tik (2022 m.) balandžio 27 d. Ji pasakė jam, kad nelabai gerai, tuomet pastarasis pasakė, kad gali pradėti kloti trinkeles bei daryti kitus darbus, jie susitarė dėl kitų darbų ir M. paprašė dar pinigų, buvo prašyta 2000 Eur – už trinkelių klojimą su darbais. Ji paaiškino M., kad duos pinigus tik už medžiagas, o už darbus atsiskaitys, kai jie bus padaryti. Pasakė jam, kad gali pinigus pervesti pavedimu, tuomet jis atsiuntė M. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią iš mamos A. B. buvo padarytas 1500 Eur pavedimas. Kai pinigai buvo pervesti, ji išsiuntė M. išrašo kopiją, pastarasis atrašė, kad pinigus gavo ir parašė, jog pradės darbus. Iki šios dienos jokie darbai nevyksta, pastarasis tik žada, bet nieko nedaro. Telefonu su M. buvo sutarta, kad grąžintų pinigus, jis pažadėjo grąžinti, tačiau jų dar negrąžino. Su M. buvo sudaryta žodinė sutartis. Susiskambinus su teisininku jai nurodytu numeriu, paaiškėjo, kad tai tikrai P. V. dirbantis advokato padėjėju advokatės E. G. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini). Paklausius ar pastarasis pažįsta M., atsakė, kad tai jo klientas, turėjęs tik darbinius santykius, nurodė, jog tai M. S. 2022 m. birželio 1 d., tarpininkaujant advokatui, buvo sudarytas susitarimas dėl pinigų grąžinimo iki (2022 m.) birželio 24 d., bet po minėtos datos pinigai nebuvo grąžinti. Dėl pareiškimo, kuriuo ji kreipėsi dėl minėto asmens veiksmų, Vilniaus apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ame policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-30683-22. Gavus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jo neapskundė, kadangi buvo praleistas apskundimo terminas. Pasitarus su savo advokatu nutarė kreiptis su (civiliniu) ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš M. S. ir M. K. (į šio asmens banko sąskaitą buvo atliktas pavedimas). Išnagrinėjus civilinę bylą teisme, dėl minėtų asmenų veiksmų teismas įžvelgė M. S. veiksmuose sukčiavimo požymių, kuriais buvo siekiama įgyti svetimas pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės vykdymo. Teismas iš M. S. nutartimi priteisė atlyginti 2000 Eur žalą, o iš M. K. priteista A. B. atlyginti 1500 Eur. Kadangi M. K. su nutartimi nesutiko, tai ją apskundė aukštesnės instancijos teismui. Po teismo nutarties iš M. S. pinigai grąžinti nebuvo, taip pat, kiek žinoma, pastarajam nepavyko įteikti teismo procesinių dokumentų. Jos žiniomis, minėtas asmuo yra be nuolatinės gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 41-43).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose. Jo darbo specifika su „mini bobcatu“ atlikti žemės tvarkymo darbus. Dabar laiko tiksliai pasakyti negali, bet įmonė, kurioje jis dirba, pagal užsakymą atliko žemės tvarkymo darbus užsakovui M. S. Užsakovui buvo atliekami sklypo valymo darbai. Užsakovas M. S. iš įmonės, kurioje liudytojas dirba, darbus užsakinėjo kaip fizinis asmuo. Už atliktus darbus M. S. apmokėdavo grynaisiais pinigais. Per laikotarpį kuomet jis atliko M. S. darbus, su pastaruoju susipažino ir pradėjo bendrauti. Jiems bendraujant, dabar laiko tiksliai nepasakys, minėtas asmuo jo paprašė paskolinti 2000 Eur, jis sutiko pinigines lėšas paskolinti. Sutikus paskolinti pinigines lėšas, M. S. jam nurodė 2000 Eur pervesti į dviejų asmenų sąskaitas. Nesigilino dėl kokios priežasties M. S. jam liepė pervesti pinigines lėšas į dviejų asmenų sąskaitas. Pavedimai į asmenų sąskaitas, kaip jam dabar atrodo, buvo atlikti 2022 m. lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Atlikus pavedimus jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino M. S. ir pasakė, kad asmenys, kuriems liudytojas atliko pavedimus, pinigus gavo. Taip pat to pokalbio metu M. S. pasakė, kad pinigus jam grąžins savaitės ar dviejų laikotarpyje, bet praėjus minėtam terminui pinigų iš M. S. neatgavo. Neatgavęs pinigų bendravo su M. S. reikalaudamas, kad pastarasis jam grąžintų pinigus. Vėliau parašė pareiškimą policijai dėl paskolintų ir neatgautų pinigų. Po pareiškimo parašymo su juo susisiekė M. S. ir sutarė, kad dalį pinigų, t. y. 1000 Eur, M. S. grąžins grynaisiais pinigais. Sutarus, kad pinigus minėtas asmuo grąžins, su juo susitiko prie Gariūnų turgaus esančios parduotuvės „Depo“, kur M. S. jam grąžino 1000 Eur grynaisiais. Grąžinus minėtą pinigų sumą asmuo nurodė, kad likusius pinigus liudytojui grąžins greitu metu. Vėliau, laukdamas likusių pinigų, sulaukė M. S. skambučio. Paskambinęs asmuo jam pasakė, kad jeigu nori, jog pinigai jam būtų grąžinti nedelsiant tai jam pinigines lėšas pavedimu į jo sąskaitą perves jo uošvė. Kadangi jam nebuvo jokio skirtumo, iš kur jam bus grąžinti pinigai, tai ir sutiko su M. S. pasiūlymu. Vėliau į jo banko sąskaitą pavedimu buvo pervesti 1500 Eur. Pavedimas buvo atliktas iš A. B., apačioje po pavedimu paminėtas M. S.. Gavus pinigus nusiramino. Vėliau į namus gavo šaukimą iš teismo. Nesupratęs kas vyksta pagal šaukimą nuvyko pas advokatą, kurio kontaktus rado dokumentuose, kuriuos jam atsiuntė teismas. Nuvykus pas advokatą paaiškėjo, kad piniginės lėšos pervestos tariamai iš M. S. uošvės yra pervestos iš pastarojo apgautos moters. Advokatas pokalbio metu jo prašė pinigines lėšas grąžinti minėtai moteriai, iš kurios sąskaitos jam buvo atliktas pavedimas. Piniginių lėšų grąžinti nesutiko aiškindamas, kad nukentėjusioji moteris su advokatu tegu išsiaiškina su M. S. Šiuo metu dėl minėto pavedimo vyksta teismo procesas. Nori pažymėti, kad jam išėjus iš advokato bandė susisiekti su M. S., tačiau pastarojo mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. Dabartinės M. S. buvimo vietos pasakyti negali (t. 1, b. l. 51-52).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5523-987/2023 (teisminio proceso Nr. 3-68-3-20328-2022-0), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 299-300 straipsniais, nutarta pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie M. S. atliktus veiksmus (siekiant įgyti svetimas pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės vykdymo), turinčius nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių. Teismas, įvertinęs ieškovių J. R., A. B. ir atsakovo M. K. pateiktas rašytines pozicijas, bylos įrodymus ir žodinius paaiškinimus apie atsakovo M. S. elgesį, padarė išvadą, kad pastarasis apskritai neturėjo tikslo atlikti ieškovėms rangos darbų, t. y. jis, reikalaudamas iš ieškovių pinigų, turėjo tikslą juos įgyti apgaule, taip pat turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės grąžinti skolos dalį atsakovui M. K. (t. 1, b. l. 1-2).

2023 m. spalio 16 d. J. R. savanoriškai pateiktame 2022 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvite Serija ABU Nr. 4918563 (antrajame egzemplioriuje) nurodyta, kad kvitas išrašytas MB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjekto kodas (duomenys neskelbtini), vardu, pasirašė M. T. (t. 1, b. l. 46-47, 48).

Žemesnės instancijos teismas

AB „SEB“ banko mokėjimo nurodyme Nr. 19 užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 14 d., 21.19 val., A. B. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė gavėjui M. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AS) 1 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „M. T.“ (t. 1, b. l. 53).

VĮ „Registrų centras“ 2023 m. lapkričio 24 d. išraše nurodyta, kad jokie duomenys VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įvedus M. S. asmens kodą nėra surasti (t. 1, b. l. 54).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu (įsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. e2-5523-987/2023 priteista J. R. iš atsakovo M. S. 2 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 417,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. A. B. solidariai iš M. S. ir M. K. priteista 1 500 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos (t. 1, b. l. 60-63).

2023 m. gruodžio 12 d. M. S. pateiktame įsipareigojime nurodyta, kad pastarasis įsipareigoja atlyginti J. R. ir A. B. 3500 Eur žalą iki 2026 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 115).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-48-696/2017).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2A-7-9/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-152/2015, Nr. 2K-429-788/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (LAT nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-401/2011, Nr. 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (LAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė. Pastarasis pripažino, kad interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) forumo skelbimai“ bylai aktualiu laiku paskelbė skelbimą apie neva atliekamus aplinkos tvarkymo darbus, pagal kurį į jį kreipėsi J. R.. Maždaug 2022 m. balandžio 8 d. kaltinamasis atvyko į nukentėjusiosios sklypą, kur apžiūrėjo prašomų atlikti darbų teritoriją, ją išmatavo. Nutarus kokius darbus reikės atlikti, jis iš moters kaip avansą už darbus paėmė 2 000 Eur išrašęs neegzistuojančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad tuo metu, kai išrašė pirmiau nurodyta kvitą, jokia MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsteigta, jis ją tik planavo įsteigti. Po to, kai buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas ir paimti pinigai, kaltinamasis tų suplanuotų darbų neatliko, o moters paprašė dar papildomos pinigų sumos – 1 500 Eur. Šiuos pinigus kaltinamasis nurodė pervesti į M. K. banko sąskaitą, kadangi tuo metu jo banko sąskaita buvo areštuota, o ir minėtam asmeniui jis buvo skolingas, todėl tokiu būdu norėjo padengti susidariusią skolą. Vėliau suplanuotų darbų jis neatliko, apie tai nukentėjusiosios neinformavo (t. 1, b. l. 112-114, t. 2, b. l. 28-31). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad bylai aktualiu laiku kreipėsi į kaltinamąjį M. S., kuris interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) forumo skelbimai“ paskelbė skelbimą apie neva atliekamus aplinkos tvarkymo darbus. Tikėtina, kad kaltinamasis pas ją atvyko 2022 m. balandžio 8 d., apžiūrėjo ir išmatavo visą teritoriją, kurią reiktų sutvarkyti. Po ko, jie susitiko prie parduotuvės „Depo“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji jam padavė 2 000 Eur grynaisiais pinigais. M. paėmęs pinigus išrašė pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasirašė „M. T.“, o šis pasakė, kad pradės dirbti rytoj (kitą dieną). Vėliau kaltinamasis dar buvo susisiekęs su nukentėjusiąją ir nurodė, kad reikia dar papildomai pinigų ir nurodė juos pervesti į M. K. banko sąskaitą. Po ko, nukentėjusioji iš savo motinos banko sąskaitos į kaltinamojo nurodytą sąskaitą pervedė 1 500 Eur. Daugiau su kaltinamuoju nukentėjusioji nebendravo, jokie pastarojo žadėti darbai nebuvo atlikti, o sumokėti pinigai negrąžinti (t. 1, b. l. 41-43). Pirmiau aptartus proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios pateiktas 2022 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra užfiksuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai (t. 1, b. l. 46-47, 48), VĮ „Registrų centras“ 2023 m. lapkričio 24 d. išrašas, iš kurio matyti, kad joks juridinis asmuo, registruotas kaltinamojo vardu, įskaitant ir MB „(duomenys neskelbtini)“, nėra surastas (t. 1, b. l. 54), taip pat AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymas, Nr. 19, patvirtinantis M. K. A. B. atliktą 1 500 Eur mokėjimą (t. 1, b. l. 53).

Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog būtent kaltinamasis M. S., jam inkriminuotu laiku ir vietoje įgijo svetimą nukentėjusiajai J. R. priklausantį turtą ir tai padarė panaudojęs apgaulę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pastarasis iš anksto žinodamas, kad pažadėtų atlikti darbų neatliks, su nukentėjusiąja susitarė dėl planuojamų atlikti darbų ir jų kainos, o po to, siekdamas įtikinti pastarąją, pagamino ir pateikė netikrą dokumentą – neegzistuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą, tokiu būdu iškraipydamas J. R. suvokimą apie planuojamų atlikti darbų rezultatyvumą. Akivaizdu, kad tiek dėl išrašyto netikro pinigų priėmimo kvito, tiek dėl kaltinamojo M. S. lankymosi darbų atlikimo vietoje, J. R. buvo esmingai suklaidinta ir pastarajam perdavė 3 500 Eur sumą. Tai reiškia, kad kaltinamasis M. S. nukentėjusiajai sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą ir esmingai ją suklaidino, dėl ko jai buvo padarytas klaidingas įspūdis dėl suplanuotų darbų atlikimo. Tokiais objektyvioje tikrovėje pasireiškusiais veiksmais, kaltinamasis realizavo dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis.

Teismas, taip pat įvertinęs kaltinamojo teismo posėdyje pateiktus parodymus, anksčiau išvardintais įrodymais nustatytus ir patvirtintus kaltinamojo konkliudentinius veiksmus, konstatuoja, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Pirmiau teismo aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kadangi šių nusikalstamų veikų sudėtys įrodytos neginčijamai, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia jokių abejonių, todėl M. S. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtas baudžiamojo įstatymo normas (BK specialiosios dalies atitinkamus straipsnius ir dalis).

Dėl skiriamos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą taip pat priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis M. S. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmes jau yra atlikęs (t. 1, b. l. 74-89), taip pat baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 91-94), dirbantis (t. 1, b. l. 96-98).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį M. S. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų teismų sprendimų išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį M. S. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šių bausmių dydžius, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, paskyrus mažesnį sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiai:

1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo;

2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Teismo vertinimu, šios aptariamų normų sankcijos vidurkį viršijančios bausmės, atitinka kaltinamojo M. S. asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Nors prokurorė kaltinamajam siūlė skirti baudos bausmę, tačiau teismas įvertinęs tą aplinkybę, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau iki šiol nėra atlyginęs nukentėjusiosios patirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu priteistos žalos, neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam paskirta baudos bausmė pasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. S. skirtina subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje anksčiau aptartų ir kaltinamajam M. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir pakankamai jauną kaltinamojo amžių, kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, skatinančių nuteistojo gebėjimus gyventi nenusikalstamai ir socialiai integruotis.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam M. S. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 6 bei 7 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu.

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 17 d. nutarimu kaltinamajam M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 116-119), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent – 2022 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, M. S. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir M. S. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, M. S. paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. S., kad:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė