Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotiems atstovams J. Z., J. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 6 d., apie 19.56 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą Solaris Urbino 12CNG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 1-o priedo 151 ženklo, įspėjančio vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą ir įpareigojančio imtis atitinkamų atsargumo priemonių, su papildoma lentele Nr. 801 įspėjimus, numatančius, kad kelyje už 50 m įrengta greičio mažinimo priemonė (kalnelis), Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų <...> saugumui <...>.“, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas <...> privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę <...> nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“, t. y. Vilniuje, važiuodamas pravažiavimu nuo Ozo gatvės link Ukmergės gatvės, buvo neatidus ir neatsargus, nepastebėjo kelio ženklo Nr. 151 su papildoma lentele Nr. 801, dėl to per vėlai pastebėjo priekyje atsiradusią kliūtį, o būtent, greičio mažinimo kalnelį, nelėtindamas greičio ir nesustodamas prieš greičio mažinimo kalnelį, tęsdamas judėjimą užvažiavo ant kalnelio, dėl ko autobuso salone, galinėje keleivio vietoje, sėdėjusi keleivė D. A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), pakilo į orą, po to krito atgal ant sėdynės ir nukrito ant grindų. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), vairuoja dujinį autobusą Vilniuje. Tai maršrutinis autobusas su švieslentėmis, tuo metu buvo 46 maršrutas. Įvykis galėjo būti nurodyta data ir laiku, tą dieną buvo išvažiavęs iš rezervo, tai buvo apie 19 val. vakaro. Jis išvažiavo laiku, spūsčių nebuvo, važiavo neskubėdamas, maždaug 20-30 km/h greičiu, nors toje teritorijoje buvo leistinas 50 km/h greitis. Per (duomenys neskelbtini) metus jam tas maršrutas nedažnai pakliūdavo ir jis negalėjo žinoti pakeitimų. Jis apie tą kalniuką nežinojo, jo anksčiau nebuvo. Pats kalniukas jokiomis spalvomis nepažymėtas, tik pernešti ženklai. Tą dieną buvo lietus, lyjant lietui ant asfalto buvo labai sunku įžiūrėti tą kalniuką. Jis mano, kad galėjo pamatyti tą kalniuką ir pristabdyti. Prieš kalnelį ženklo nepastebėjo, nes tuo metu žiūrėjo į pagrindinį kelią, nes ten yra nusukimas į Šeškinės kalną. Artėdamas prie kalnelio kreipė dėmesį ir į perėją, dar labai lijo. Tie kalniukai būna skirtingi pagal aukštį, per vieną autobusas susiūbuoja daugiau, per kitą mažiau. Per tą kalniuką autobusas nukentėjimų nepatyrė, nors galėjo. Automechanikai vėliau apžiūrėjo autobusą, jokių apgadinimų nerado. Jis kažkiek pristabdė, bet tas stabdymas ne visiems keleiviams žinomas, jis pripažįsta, kad buvo neatsargus. Tas kalniukas nebuvo jam netikėtas, kažkiek sureagavo, jis stengėsi naudotis atsargumo priemonėmis, kad negriūtų visi. Per stabdžius jis nekirto, naudojosi retarderiu, kuris stabdo palengva ir gali jaustis tik bėgių perjungimas. Jei būtų pastebėjęs tą ženklą, būtų labiau pristabdęs ir gal nebūtų buvę to įvykio. Kadangi autobusas susiūbavo, bet smūgio nebuvo, jis tęsė kelionę. Bendroje masėje buvo stovinčių keleivių, bet jie nenukrito ir nesusižalojo, taip pat kažkas sėdėjo ten, kur nėra apsauginių turėklių, ir nenukrito. Jam pasakė, kad nukrito moteris nuo sėdynės, tada jis pagal taisykles sustojo, paklausė, ar bus liudytojų. Atidarius duris, visi pasišalino. Jis paklausė moteris, ar viskas gerai, ar kviesti greitąją, ji atsakė, kad greičiausiai negalės atsistoti, todėl jis pagal taisykles iškvietė greitąją ir policiją ir nukentėjusioji buvo išvežta. Kai jį kvietė į policiją, jis sužinojo, kad jai lūžo stuburo slanksteliai, streso metu nepaklausė, kad gal būtų galima pasilikti telefono numerį. Jis yra kaltas, gal tuo metu buvo labai neatidus. Šiuo metu vertina kritiškai, jis stengiasi pristabdyti prieš kiekvieną kalnelį, kad ir visiškai sustabdyti autobusą, ir saugiai pravažiuoti. Dėl civilinių ieškinių jis nėra kompetentingas spręsti, advokato išlaidas, priteisus teismui, padengs.. Prašo teismo įvertinti, kad civiliniame ieškinyje prašoma būsimų ar tariamai netektų sumų, nors realiai jie nežino, ar žmogaus atlyginimas pasikeis, todėl, jo manymu, truputį nelogiška. Jis supranta, kad darbingumas sumažėjęs (duomenys neskelbtini) procentų, bet jie nežino, kaip keisis darbo susidėliojimas, gal žmogus dirbs mažesnį darbo laiką, bet atlyginimas liks tos pats. Dėl neturtinės žalos mano, kad ta suma yra per didelė, jis pats prieš 3-4 metus turėjo stuburo operaciją, jo nuomone už pusę metų 10 tūkst. mokėti yra nežmoniška, gal bent pusė tos sumos būtų žmogiškiau. Jis atlygins žalos tiek, kiek teismas nuspręs, tai yra normalu. Dėl vaistų išlaidų jis sutinka atlyginti žalą už 215 eurų. Jis gyvena kartu su mama, abu tėvai turi neįgalumą, jis kažkiek prisideda, su mama bendrauja pakankamai gerai, kai yra laisvo laiko, stengiasi padėti. Mamai pasisako, kas jį neramina, klausia jos nuomonės, mama jam yra autoritetas. Su mama dalinasi viskuo, nemeluoja, ji jam gali daryti įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Dėl civilinio ieškinio

Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog autoįvykyje dalyvavo kaltinamojo A. K. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (toliau – ir BTA) transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas autobusas Solaris Urbino 12CNG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu galiojo šios UAB (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialu Lietuvoje sudarytos sutartys — transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir, siekiant papildomos apsaugos, bendrosios civilinės atsakomybės sutartys, todėl, draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirtą žalą:

1) 2018-08-24 su AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialu Lietuvoje sudaryta Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugu pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis), pagal kurią bendrovė, kaip transporto priemonių valdytoja, privalomai apdraudė savo civilinę atsakomybę, ir kuri 2019-07-08 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-08-27 pratęsta dar 12 mėnesių ( 1 t., b.l. 165-170);

2) 2018-09-11 su AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialu Lietuvoje ir ADB Compensa Vienna Insurance Group , veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis), pagal kurią bendrovė papildomai apdraudė savo civilinę atsakomybę. Sutartis pratęsta 2019-09-30 Susitarimu (duomenys neskelbtini) dar 12 mėnesių (1 t., b.l. 171-177).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kaltinamasis A. K. vairavo autobusą, tai yra vykdė savo darbines funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su juridiniu asmeniu. Teismas sutinka su nukentėjusiosios D. A. B. argumentais, jog būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoju UAB (duomenys neskelbtini) privalo atsakyti už savo darbuotojų padarytą žalą tretiesiems asmenims, kadangi eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo minėtai bendrovei priklausančią transporto priemonę. UAB (duomenys neskelbtini) įtraukta civiliniu atsakovu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Iš civilinio ieškinio bei nukentėjusiosios ir jos atstovo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos gydymuisi, t.y. ieškinyje nurodė, jog keturis kartus pirko „Diclac“ vaistus po 18,40 Eur (kvitas pridedamas) x 4 = 73,60 Eur, kitiems vaistams išleido 44,35 Eur ir dėl nuolatinių apsilankymų pas gydytojus, nukentėjusioji patyrė 100 Eur išlaidų kurui, iš viso nukentėjusiosios patirti tiesioginiai nuostoliai yra 214,95 Eur. Pateiktame kartu su ieškiniu UAB „Nemuno vaistinė“ pirkimo kvite matyti, jog buvo pirktas „Diclac“ – 7,21 Eur, „Remostar“ – 5,81 Eur ir „Betaserc“ – 18,40 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad šiame kvite nurodyti vaistai: „Remostar“ ir „Betaserc“ buvo reikalingi būtent nukentėjusiosios gydymui po eismo įvykio, nėra pateikta duomenų, kokie konkrečiai vaistai buvo įsigyti iš Gintarinės vaistinės 2019 m. lapkričio 13 d. G. B. C. pervedus 44,35 Eur ir kaip G. B. C. yra susijusi su nukentėjusiąja, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusioji įsigijo keturis vnt.„Diclac“ po 18,40 Eur ,taip pat nebuvo pateikti jokie kelionės išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl teismas sutinka su atsakovo AAS „BTA Baltinc Insurance Company“ argumentais, kad iš prašomų nukentėjusiosios atlyginti 214,95 eurų tiesioginių išlaidų pagrįstos yra tik 7,21 Eur išlaidos, o reikalavimas dėl 207,74 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

Kita vertus, nors, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015), teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis, studentas, namų šeimininkas, pensininkas ir pan.). Taigi, sprendžiant dėl priteistinos sumos negautoms pajamoms atlyginti dydžio, būtina svarstyti netekto darbingumo procento įtaką, kartu atsižvelgiant į individualią situaciją: žymią netekto darbingumo dalį, amžių, realias galimybes įsidarbinti ir pasinaudoti likusia darbingumo dalimi bei kt. Visgi net ir įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam nebūtinai turi būti priteista 100 procentų jo iki eismo įvykio gautų pajamų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

Pagal bendrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei priteistos sumos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t. y. ,,į rankas“), o jei jos nebus pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (t. y. „popieriuje“). Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam kaip draudimo išmoka mokama suma nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, skaičiuojant šią sumą imamas vidutinis darbo užmokestis be mokesčių (t. y. „į rankas“). Tokia pozicija atitinka ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą, pagal kurį nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Šioje byloje yra svarbu nustatyti nukentėjusiosios vidutinį darbo užmokestį, kurį ji gaudavo iš darbovietės iki eismo įvykio. Ieškinyje nurodyta, jog vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 490 eurų, kartu su ieškiniu pateikti 2019 m. gegužės mėnesio ir 2019 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo lapeliai. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 yra nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį „Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus." Su ieškinyje nurodytu nukentėjusiosios vidutinio darbo užmokesčio dydžiu teismas nesutinka, nes atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas skaičiuojamas imant paeiliui einančius 3 mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį, teismas įvertinęs byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas D. A. B. duomenis, t.y. tai, kad iki 2019-11-06 įvykusio įvykio D. A. B. iš darbovietės už 2019 m. rugpjūčio mėnesį gavo 458,75 Eur atlyginimą, už 2019 m. rugsėjo mėnesį gavo 450,57 Eur atlyginimą, o už 2019 m. spalio mėnesį gavo 475,46 Eur atlyginimą (1 t., b. l. 156), sprendžia, kad D. A. B. gaunamas vidutinis darbo užmokestis buvo 462 Eur per mėnesį arba 29,5 Eur per dieną.

Teismui pateikta 2020-09-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad D. A. B. po eismo įvykio buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2019-11-09 iki 2020-04-02 (t. y. 4 mėnesius ir 24 dienas), už visą šį laikotarpį gavo ligos išmoką, kuri lygi 2120,6 Eur. Šiuo atveju paminėtina, kad D. A. B. iš savo darbovietės laikotarpiu nuo 2019-11-09 iki 2020-04-02 būtų gavusi 2556 Eur ((462 Eur x 4 mėn.) + (29,5 Eur x 24 dienos)) , tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 2120,6 Eur. Dėl ko susidarė 435,4 Eur skirtumas (negautos pajamos). Ši suma, kaip pagrįsta pateiktais dokumentais, priteistina nukentėjusiosios naudai iš AAS „BTA Baltinc Insurance Company“.

Iš pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji prašo atlyginti jos negautas pajamas dėl prarasto darbingumo, nurodo, jog nukentėjusiajai iki senatvės amžiaus pensijos likę (duomenys neskelbtini) mėnesiai, todėl prašo priteisti netekto darbingumo ((duomenys neskelbtini) proc.) pasekmėje negautų pajamų nuo vidutinio – 490 eurų darbo užmokesčio, kas sudaro 147 Eur už 57 mėnesius, t.y. 8379 Eur.

Kartu su ieškiniu yra pateikta Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kurioje konstatuotas D. A. B. netektas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas (1 t., b. l. 120), nustatytas nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02. Nurodyti diagnozės kodai (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šiuo duomenis teismas atmeta atsakovo AAS „BTA Baltinc Insurance Company“ argumentus dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai nustatytas nedarbingumo lygis yra susijęs su eismo įvykiu dėl kurio yra pareikšti kaltinimai. Asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti ( Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie nukentėjusiajai paskirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus netekto darbingumo pensijos dydį teismui nėra pateikta. Be to teismui nebuvo pateikti duomenys apie nukentėjusiajai mokamą darbo užmokesčio dydį pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, jog laikotarpiu pasibaigus nedarbingumo laikui toliau dirba UAB (duomenys neskelbtini) tose pačiose pareigose, atlyginimas nesumažėjo tačiau ji teigė negalinti dėl patirtos traumos ir sveikatos būklės užsidirbti papildomai.

Pažymėtina, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojant negautų pajamų sumą, iš nustatytos kasmėnesinės sumos, turi būti išskaičiuota visų nukentėjusiajai išmokėtų socialinio draudimo išmokų suma. Šiuo atveju teismas, neturėdamas duomenų apie nukentėjusiajai išmokamas socialines draudimo išmokas – netekto darbingumo pensiją ir duomenų apie faktiškai gaunamą darbo užmokestį po nedarbingumo laikotarpio, neturi galimybės nustatyti negautų pajamų dydžio, kurių nukentėjusioji negautų dėl (duomenys neskelbtini) procentų netekto darbingumo per nedarbingumo lygio nustatytą terminą nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02. Teismas atkreipia nukentėjusiosios dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai yra terminuotai nustatytas nedarbingumo lygis, negautos pajamos negali būti skaičiuojamos iki pensinio amžiaus pradžios, o turi būti skaičiuojamos nedarbingumo lygio nustatytu terminu. Šioje dalyje nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio dėl negautų pajamų dėl (duomenys neskelbtini) procentų netekto darbingumo per nedarbingumo lygio nustatytą terminą nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02 patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi jo dydžio nustatymui reikalingi papildomi duomenys apie tai, ar paskirta ir kokio dydžio netekto darbingumo pensija bei duomenys apie nukentėjusiosios gaunamą darbo užmokestį pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Dėl neturtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Nr. 2K–372-942/2015 ir vėlesnės, kasacinės bylos 2K-382/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne, kaip būtų šiuo atveju, tenkinus nukentėjusiojo ieškinį – ženkliai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

2019 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot, susipažinusi su pateiktais D. A. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė specialisto išvadą, jog D. A. B. nustatytas stuburo krūtininio 12 slankstelio suspaustinis lūžis. Sužalojimas galėjo buvo padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai D. A. B. laikotarpiui nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02 konstatuotas netektas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinio ieškovo atstovas dėl neturtinės žalos parodė, kad jų prašoma 10 000 Eur suma atitinka patirtus dėl sužalojimo išgyvenimus. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų negali dirbti viršvalandžių, nes negali ilgiau sėdėti, jai labai didelė depresija, ji bijo važiuoti autobusais, įlipus jaučia išgąstį, 3 mėnesius gulėjo, negalėjo sėdėti, pati vaikščioti, savęs aptarnauti, jautė skausmą.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji D. A. B. buvo gydyta stacionare bei reabilitacijoje, ji patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji jaučia sužalojimų pasekmes, be to, ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, jai terminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų netekto darbingumo lygis nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji tebedirba toje pačioje darbovietėje, tose pačiose pareigose ir, kaip pati nurodė teisme, gauna tokio pat dydžio darbo užmokestį, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad A. K. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusiąją, šis eismo įvykis, kurį padarė A. K., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, vykdydamas darbines funkcijas.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atlygintinas nukentėjusiosios D. A. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3000 Eur, kuri priteistina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltinc Insurance Company“.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą

Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 450 Eur, kuris, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sąnaudas, atstovaujant nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, rengiant civilinį ieškinį ir teismo posėdžių metu, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios D. A. B. naudai priteistina 450 Eur (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios D. A. B. civilinį ieškinį. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltinc Insurance Company“ D. A. B. naudai 442, 61 turtinės žalos atlyginimo (7,21 Eur išlaidos už vaistus ir 435,4 Eur negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu) ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų ryšium su netektu darbingumu po sužalojimų per nedarbingumo lygio nustatytą terminą nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02 atlyginimo, jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Patenkinti D. A. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš A. K. D. A. B. naudai 450 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti A. K. ir S. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.