Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. S. (toliau – M. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. (toliau – M. L.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metams be užstato, perduodant jį laiduotojos L. L. atsakomybei ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą priteista 797,11 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš M. L. taip pat priteista 700 eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo M. S. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 3 d. apie 07.55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nedavė kelio iš kairės pusės, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. S., su juo susidūrė, įvykus eismo įvykiui vairuotojas M. S. patyrė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir jo naudai iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ bei atsakovo M. L. priteisti likusią neturtinės žalos dalį – 9000 eurų bei 2549,29 eurus proceso išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

7.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aptartinos ir civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais.

7.2. Ir vis tik, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašė priteisti jam 1484,37 eurus turtinės žalos iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas ir likusią 9000 eurų neturtinę žalą, patirtą dėl eismo įvykio, iš atsakovų – draudimo bendrovės ir M. L. (t. 1, b. l. 90-95). 2019 m. spalio 7 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą iki 8000 eurų, nurodydamas, kad jei draudimo bendrovė neatlygins tokios sumos, tuomet šią sumą prašo priteisti iš už eismo įvykį atsakingo asmens M. L. (t. 1, b. l. 154). Atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą bei įvertinęs nukentėjusiajam M. S. analizuojamo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mąstą, jo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, turtinę kaltininko padėtį apylinkės teismas M. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jo naudai 797,11 eurų turtinės žalos, o patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 eurų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau buvo atlyginusi 1000 eurų neturtinės žalos savanoriškai, skundžiamu nuosprendžiu iš draudimo bendrovės apylinkės teismas priteisė 1000 eurų nukentėjusiojo neturtinės žalos atlyginimui.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusysis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti likusią neturtinės žalos dalį - 9000 eurų. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino M. S. pateiktų medicininių dokumentų dėl jam padarytų sužalojimų mąsto, ilgo nedarbingumo laikotarpio bei liekamųjų reiškinių ir didesnį dėmesį skyrė kaltinamojo M. L. veiksmams bei jo turtinei padėčiai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais.

10. Pagrindžiant šią išvadą ir atmetant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog M. L., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą (nedavė kelio iš kairės pusės pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui) ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonės susidūrė ir M. S. patyrė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. S. nustatyta kairės plaštakos II-ojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 32). Nukentėjusiajam po įvykio buvo atlikta operacija, tačiau hospitalizuotas jis buvo tik vieną dieną. 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad M. S. buvo atlikta dar viena piršto operacija, hospitalizuotas jis buvo nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. ir geroje būklėje išleistas namo, rekomenduota reabilitacija (t. 1, b. l. 46). Iš Respublikinės Kauno ligoninės medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo taikyta reabilitacija nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 19 d., nukentėjusiojo būklė pagerėjo, nors pirštas pilno efekto ir negauna, judesiai kiek didesni, sutinimas išlieka, jėga silpnesnė (t. 1, b. l. 169). Minėti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bei jų gydymas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą ir neigiamas pasekmes jo sveikatai, taip pat dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, abejonių tuo, kad nukentėjusysis vis dar jaučia diskomfortą po patirtos traumos teisėjų kolegijai taip pat nekyla, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, įrodymų, galinčių pagrįsti, kad dėl traumos liekamųjų reiškinių nukentėjusysis negalės dirbti ar turės papildomų medicininių intervencijų teismui nepateikta. Nors apelianto teigimu jo pateikti medicininiai dokumentai pagrindžia liekamuosius reiškinius, tačiau įvertinus minėtų dokumentų turinį (t. 1, b. l. 166-169), teisėjų kolegija daro išvadą, kad juose nurodyta nukentėjusiojo piršto silpnesnė jėga ar riboti judesiai, nėra tokio pobūdžio padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateities aspektu ir sudarytų pagrindą išvadai, kad bendra nustatyta neturtinės žalos suma yra per maža.

11. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis pabrėžia, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad dėl patirtų sužalojimų M. S. gydėsi net 7 mėnesius, tačiau visų baudžiamosios bylos duomenų kontekste, minėta aplinkybė nelaikytina pagrindu didinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 170-172), o nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. M. S. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis buvo trumpesnis nei savo apeliaciniame skunde nurodo M. S.

12. Apylinkės teismo nuosprendžio nepagrįstumą nukentėjusysis grindžia ir ta aplinkybe, kad apylinkės teismas, neatsižvelgęs į 2019 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje pateiktą pranešimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas išmokėjo visą nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą, dėl nesuprantamų priežasčių priteisė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės 797,11 eurų sumą, o likusioje dalyje ieškinį atmetė, tačiau tokį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teismui nagrinėjant nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam M. S. atlygino visą jo prašomą priteisti turtinę žalą, nebuvo pateikta, todėl teismas, atsižvelgęs į byloje esančius nukentėjusiojo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius realiai jo patirtą turtinę žalą, draudimo bendrovės atsiliepime į civilinį ieškinį nurodytas aplinkybes (b. l. 129-130, t. 1), pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį tik dėl tos turtinės žalos dydžio, kuris priimant nuosprendį buvo pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. 797,11 eurų turtinės žalos. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo kodekso nuostatų ir nesudaro pagrindo pripažinti apylinkės teismo nuosprendį neteisėtu ar nepagrįstu, juo labiau keisti jį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kurių 4.2.4 punktas numato, kad jei gydymas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, išmokos dydis gali siekti iki 8 MMA dydžio (3200 eurų, skaičiuojant pagal įvykio metu buvusį MMA dydį). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtu teisės aktu yra patvirtintos tik eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, t. y. šis dokumentas yra tik orientacinės gairės, kuriomis turi vadovautis teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, tačiau kiekvienu atveju yra būtina atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad šiose rekomendacijose nurodytos aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismo buvo įvertintos – tiek sveikatos sutrikdymo mastas, tiek sužalojimo pasekmės bei ligos laikotarpis ir kt., todėl nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad bendra neturtinės žalos suma, sudaro 2000 eurų suma, ypač įvertinus tai, jog kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo įvertintas tik vieno kairės plaštakos piršto lūžis.

14. Pagrindo didinti apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos dydį nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus (teko ilgą laiką naudotis artimųjų pagalba, negalėjo ilgą laiką išeiti į viešumą, šeimos nariai buvo priversti derintis prie jo ir koreguoti savo atostogų bei pramogų planus), dvasinius išgyvenimus, baimę ir nerimą dėl ateities, neigiamas emocijas dėl daugkartinio lankymosi pas gydytojus ir gydymosi įstaigose. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, minėtos aplinkybės buvo įvertintos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir buvo nustatytas konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis, kurį teisėjų kolegija, visų bylos duomenų kontekste laiko pagrįstu. Abejonių tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, operacijų ir gydymo, nedarbingumo, apsunkintos kasdieninės veiklos nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, stresą ir baimę, jaučia diskomfortą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau įvertinus tai, kad M. S. patirti sužalojimai (kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžis) pavojaus jo gyvybei nesukėlė, atliktos operacijos ir reabilitacija iš esmės buvo sėkmingi, 2000 eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per mažas, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl didinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013). Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 eurų iki 3500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Akivaizdu, jog vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl šiuo pagrindu keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos dydžio pagrindo taip pat nėra.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgęs į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Nors iš esmės pritartina apelianto teiginiui, kad M. L. turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju (juolab, kad nagrinėjamu atveju neturtinę žalą iki 5000 eurų, turėtų atlyginti draudimo bendrovė), o svarbiausias kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai, tačiau kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, aplinkybės dėl žalą padariusio M. L. turtinės padėties nebuvo laikomos esminėmis, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Minėtos aplinkybės buvo vertinamos visų reikšmingų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kitais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ir tai, jog buvo prašoma priteisti didesnę nei 5000 eurų neturtinės žalos sumą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. L. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, M. L. nedirba, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jo pajamas iš esmės sudaro tik netekto darbingumo išmoka 313 eurų. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisimas iš draudimo bendrovės, nesudaro pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

16. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajam M. S., dydžio. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo

17. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam priteistų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydžiu ir prašo priteisti visas jo patirtas išlaidas, t. y. 2549,29 eurus. Vertinant šio apelianto prašymo pagrįstumą, pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusįjį M. S. pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu atstovavo advokatė S. M. (t. 1, b. l. 52). Ji, nukentėjusiojo prašymu, teismui parengė ir pateikė civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino, konsultavo nukentėjusįjį teisiniais klausimais, teikė užklausas, rinko papildomus dokumentus ir atstovavo teismo posėdžiuose. Remiantis 2019 m. birželio 6 d. sąskaita-faktūra Nr. SM (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 16 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymais, 2019 m. liepos 17 d. banko išrašu, 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sudarė 1511,17 eurų (t. 1, b. l. 116-118,142-143,151-152). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, buvo surašytas civilinis ieškinys ir jo patikslinimas, šių procesinių dokumentų apimtį, sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 700 eurų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovės baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu atliktus veiksmus (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, papildomų duomenų rinkimas, civilinio ieškinio patikslinimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose), jų sudėtingumą (civilinis ieškinys 6 lapai), taip pat baudžiamosios bylos apimtį (perduodant į teismą baudžiamąją bylą, įskaitant ir kaltinamąjį aktą, sudarė tik 62 lapai), teismo posėdžių skaičių (vyko keturi posėdžiai, iš kurių dviejuose byla iš esmės nebuvo nagrinėjama), tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. L. savo kaltę pripažino, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistų išlaidų dydis yra pagrįstas ir padidinti jį, atsižvelgiant į apeliacinio skundo deklaratyvius argumentus, pagrindo nėra, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

19. Kaip matyti iš prie skundo pridėtų įrodymų bei skundo motyvų, 2019 m. spalio 28 d. iš esmės baigus bylos nagrinėjimą ir teismui paskelbus, kad nuosprendis bus skelbiamas 2019 m. lapkričio 18 d., nukentėjusiajam 2019 m. lapkričio 5 d. buvo išrašyta ir jo apmokėta 220,80 eurų sąskaita – faktūra (b. l. 25, 26, t. 2), t. y. apie šią aplinkybę apylinkės teismui nebuvo žinoma. Kaip matyti iš šioje sąskaitoje nurodytų duomenų, ji išrašyta už prašymo draudimo bendrovei surašymą, kuris sudaro vieną lapą (t. 1, b. l. 159), todėl įvertinus 18 punkte nurodytas aplinkybes, pagrindo didinti apylinkės teismo priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą ir priteisti prašomas išlaidas, nėra.

20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų nukentėjusysis prašo priteisti ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurias sudaro 817,32 eurai (2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 27-29)). Šiame kontekste pažymėtina, kad jau minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. L. nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.