Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (neįgalus, darbingumas – 40 %), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog M. L. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas L. L. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 133). Teismo posėdyje L. L. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra jos tėtis, jų santykiai labai artimi.Ji žino, kad tėtis labai išgyvena dėl šio įvykio, jis pasidarė dar atsargesnis, kai sėda už vairo. Ji labai dažnai bendrauja su tėčiu telefonu, nuvažiuoja pas jį į namus. Pastaruoju metu tėtis dažnai jos klausia, kaip elgtis. Sutinka laiduoti už tėtį.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

M. L. padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto būdama neteistas, visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su kaltinamuoju pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo nukentėjusiajam 1000 eurus neturtinei žalai atlyginti (b. l. 100).

Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žalos dalis iš esmės buvo atlyginta kaltinamosios draudiko, tačiau teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo M. L. asmenybę – neteistas (b.l. 40), administracine tvarka nebaustas (b.l. 41), turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis (neįgalus 40 procentų), jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, Kauno rajono savivaldybės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 132), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. L. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į laiduotojos L. L. asmenines savybes: dirba (duomenys neskelbtini), dabovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 137), neteista (b. l. 139), administracine tvarka nebausta (b. l. 138), yra kaltinamojo dukra, nurodė artimai bendraujanti su savo tėvu, todėl teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. L. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams L. L. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui „Ergo Insurance Se“ 1484,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir kaltinamjam dėl likusios 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 90-95). Teismo posėdžio metu jis sutiko, kad jam būtų atlyginta 8000 eurų neturtinė žala, kurią prašo priteisiti iš kaltinamojo (b. l. 154).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam-civilinam ieškovui M. S. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo M. L. veiksmų. Tai reiškia, kad M. L. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „Ergo Insurance Se“ filialo Lietuvoje. Eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis M. L. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Dėl turtinės žalos.

Ieškinyje civilinis ieškovas nurodė, kad 1 484,37 Eur turtinę žalą sudaro: 1. 103,73 Eur išlaidas už laxi pavėžėjo paslaugas kuriomis jis naudojosi po atliktos osteosintazės operacijos - kairės plaštakos II pirštą sutvirtinus dviem metaliniais virbais, dėl ko negalėjo vairuoti automobilio, kai reikėjo vykti į rankos perrišimus ar apžiūrai pas gydytojus iš savo namų; 2. 193.98 Eur išlaidas perkant vaistus, muisto papildus, analgetikus kurie buvo reikalingi ir rekomenduoti jo rankos plaštakos gijimą prižiūrinčių gydytojų; 3. ieškovas M. S. dėl 2018-12-03 eismo įvykio metu kairiosios plaštakos traumos patyrė 1186.66 Eur turtinę žalą – išlaidas susijusias su nedarbingumu, t.y. jo darbo Kauno teritorinėje muitinėje mėnesinį užmokestį palyginus su Sodros jam išmokėta mėnesine išmoka už nedarbingumą, skirtumas už laikotarpiu 2018 gruodžio mėn. – 2019 birželio mėn. negautas pajamas yra 1 186,66 Eur (b. l. 90–95).

Atsiliepime į ieškinį civilinis ieškovas nurodė, kad civilinio ieškovo M. S. negautas pajamas sudaro 535,10 Eur, 103,73 Eur už kelionės išlaidas ir 158,28 Eur gydymo išlaidos (b. l. 123–124).

Iš bylos duomenų matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ atstovas paaiškino, kad turtinė žala nebuvo išmokėta, kadangi ji nebuvo tinkamai paskaičiuota (b. l. 155). Nurodė, kad sutinka sumokėti 535,10 Eur sumą, kelionės išlaidas ir gydymo išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“Filailo lietuvoje nukentėmjusiojo-civilinio ieškovo M. S. naudai priteisitina 797,11 Eur (t. y. 535,10+103,73+158,28). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas patikslintu reikalavimu, be draudiko išmokėtos 1000 eurų neturtinės žalos, iš kaltinamojo prašo priteisti 8 000 eurų neturtinės žalos. Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteismo civiliniame ieškinyje jis grindžia nurodydamas, kad jį po įvykio dar ir šiandiena lydi išgyvenimai, be to dažnai (2-3 kartus per savaitę) visą ambulatorinio gydimosi laikotarpį 2018-12-07 - 2019-06-19 lankėsi poliklinikoje po kelias valandas pas šeimos gydytoją ir traumatologą, neskaitant dar ta, kad jam buvo atliktos dvi operacijos, gydėsi stacionariai, kas turėjo įtakos jo emocinei būsenai ir 7 mėnesiams netekęs darbingumo, fizinis diskomfortas bei ateityje nusimato, kad teks reabilituotis, pasaugoti kairiąją ranką siekiant išvengti skausmo dėl liekamųjų pažeidimų. Po eismo įvykio, įvykusio žiemos metu, atlikus operacijas, jam sunku buvo apsirengti, negalėjo vairuoti automobilio, sunkiai nešti, todėl teko naudotis artimųjų pagalba išnaudojant jų asmeninį laiką. Per visą šį gydymo laiką, ypatingai žiemos metu, jis negalėjo su šeima išeiti (atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo prieš pat didžiąsias žiemos šventes), kadangi operacijos metu į pirštą jam buvo sudėta du metaliniai virbai, kurie neleido ne tik, kad komfortiškai apsirengti, bet ir buvo nesaugu, kad šios rankos neužkliudyti ir nepabloginti jos gijimo, o airės plaštakos skausmą jaučia iki šiol, ypatingai kai daromos procedūros.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad norint atlikti dėl piršto traumos jis negali sportuoti, negali atlikti pratimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas nurodant, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos II-jo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl kurio pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad potrauminį diskomfortą nukentėjusysis dar jaučia, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad dėl traumos liekamųjų reiškinių jis negalės dirbti, ar dar turės patirti papildomas medicinines intervencijas, teismui nepateikta.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, jam nustatytas 40 % darbingumo lygis, teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad jo kasmėnesisnes pajamas sudaro 313 eurų išmoka, susijysi su neįgalumu.

Kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra išmokėjusi 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 8000 eurų neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista nuo 350 eurų iki 3475,44 eurų (12 000 litų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292/2014, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė nėra išmokėjęs maksimalios išmokos, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, o yra išmokėjęs tik 1000 eurų, todėl iš draudiko nukentėjusiajam pritestina likusi 1 000 eurų (t. y. 2000-1000) neturtinės žalos suma. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajai yra netikslingas.

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis/civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje pateikė prašymą iš kaltinamojo jam priteisti už advokato šioje baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovė advokatė nurodė, kad jos atstovavimo paslaugas sudaro 1 511,17 Eur (b. l. 173-177).

Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, surašytų procesinių dokumentų skaičių, juose išdėstomų motyvų apimtis, nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1 511,17 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies, jo naudai iš kaltinamosios priteisiant 700 eurų.

Kaltinamjam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo-nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį (kurio reikalavimus jis patkslino teisminio bylos nagrinėjimo metu) tenkinti iš dalies ir jo naudai iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą, priteisti 797,11 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 11 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. L. 700 (septynis šimtus) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti civilinio ieškovo-nukentėjusiojo M. S. naudai.

Išaiškinti M. L., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

.