Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, antstolis Jonas Petrikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnyje numatytas trijų dienų terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti yra taikomas, kai turto vertė nustatoma antstolio vertinimu areštuojant turtą. Šiuo atveju nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta atlikus ekspertizę, todėl minėtas terminas netaikomas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Be to, minėtas straipsnis numato, jog areštuoto turto vertė gali būti nustatoma ne iš karto areštuojant turtą, tačiau ir tam tikrais atvejais, atlikus ekspertizę turto vertei nustatyti. todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2015-06-02 turto arešto aktu areštavo skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-06-02 turto arešto aktu antstolis areštuoto turto neįkainojo, tačiau 2016-04-11 patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesdamas ją atlikti UAB „Ober Haus“. 2016-10-06 patvarkymu dėl 2016-06-02 turto arešto akte nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo antstolis, atsižvelgęs į 2016-09-07 ekspertizės akte nustatytą areštuoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 550000,00 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju areštuotas turtas buvo įkainotas ne 2015-06-02 turto arešto aktu, tačiau priimant 2016-10-06 patvarkymą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nustatymo galėjo pateikti per tris darbo dienas nuo 2016-10-06 patvarkymo dėl 2016-06-02 turto arešto akte nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo gavimo dienos. Pareiškėjas nurodo, kad 2016-10-06 patvarkymas jam buvo įteiktas 2016-10-14, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog minėtas patvarkymas jam įteiktas 2016-10-12. Tai reiškia, jog prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nustatymo pareiškėjas galėjo pateikti iki 2016-10-17.

Pareiškėjas nurodo, kad kartu su antstolio 2016-10-06 patvarkymais jam buvo išsiųsta tik ekspertizės akto išvadų kopija, kurioje išdėstyta eksperto išvada apie ekspertizės objekto vertę, tačiau nenurodyti jokie motyvai ar pagrindai, kaip ši vertė buvo nustatyta, todėl jis nustatytu terminu negalėjo pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir 2016-10-17 kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti UAB „Ober Haus“ 2016-09-07 ekspertizės akto patvirtintą kopiją bei suteikti ne mažesnį kaip 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo ekspertizės akto įteikimo dienos, prieštaravimams dėl ekspertizės išvados pateikti. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tai reiškia, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kaip pareiškėjas naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, vykdo pareigą bendradarbiauti su antstoliu bei išieškotoju. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio 2016-10-06 patvarkymai kartu su 2016-09-07 ekspertizės akto išvadų patvirtinta kopija pareiškėjui įteikti 2016-10-12. 2016-10-17 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo. Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad esminę reikšmę prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti sudarė galimybė tinkamai susipažinti su visu ekspertizės aktu, tačiau, pažymėtina, jog pareiškėjas procesinius dokumentus gavo 2016-10-12 ir suprato, jog jam pateiktos tik ekspertizės akto išvados, tačiau su prašymu dėl ekspertizės akto pateikimo į antstolį kreipėsi tik 2016-10-17, t.y. praėjus penkioms dienoms. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas nevykdė pareigos tinkamai bendradarbiauti su antstoliu.

Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio 2016-10-21 patvarkymu dėl informacijos suteikimo, kuriuo antstolis netenkino jo 2016-10-17 prašymo, tačiau skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas 2016-10-21 patvarkymo panaikinti neprašo. Šiuo atveju pareiškėjas aplinkybę, jog antstolis nepagrįstai atsisakė pratęsti jam terminą prieštaravimams dėl ekspertizės išvados pateikti, sieja su tuo, jog tai nulėmė netinkamą areštuoto turto vertės nustatymą. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, jog pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su antstolio nustatyta nekilnojamojo turto verte, kurią jis nustatė vadovaudamasis UAB „Ober Haus“ 2016-09-07 ekspertizės aktu bei nurodo, jog jo pozicija minėtu klausimu yra išdėstyta 2016-11-04 prieštaravimuose, kurie buvo pateikti antstoliui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje 2016-11-04 gauti pareiškėjo prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, kuriais pareiškėjas nesutinka su 2016-09-07 ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto verte ir prašo skirti pakartotinę turto ekspertizę. 2016-11-08 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2016-10-06 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės ir 2016-10-06 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių. Teismas pažymi, kad pareiškėjo 2016-11-04 prieštaravimuose išdėstyti reikalavimai yra išnagrinėti antstolio 2016-11-11 patvarkymu dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-18868-901/2016 pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2016-11-11 patvarkymą ir skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo, kurie išdėstyti 2016-11-04 prieštaravimuose, yra nagrinėtini civilinėje byloje Nr. 2YT-18868-901/2016, todėl nagrinėjamu atveju šias klausimas yra nespręstinas. Kitų aplinkybių, kuriuos nenurodytos pareiškėjo 2016-11-04 prieštaravimuose, dėl netinkamo turto įvertinimo pareiškėjas skunde nenurodo.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2016-10-06 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2016-10-06 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių nutarė, jog pirmosios turto varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimą skolininkui dienos arba rašytiniu skolininko prašymu nesuėjus nurodytam terminui. 2016-10-06 pranešimu antstolis apie tai informavo skolininką. Teismas pažymi, jog minėtas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjas yra informuojamas apie tai, kada, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, gali būti skelbiamos pirmosios nekilnojamojo turto varžytinės, tačiau šiuo patvarkymu varžytinės nėra paskelbtos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolio 2016-10-06 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/14/02235, Nr. 0172/14/02236, Nr. 0172/14/02237, Nr. 0172/14/02238 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.