Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Z. T., V. T., A. N., S. T., R. Z., G. T., Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. T., G. T., Z. T., R. Z. į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. T. ir Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas Z. K. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Z. K. T. ir R. L. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. 357674). VĮ Registrų centro duomenimis Z. K. T. nuo 2003 m. birželio 22 d. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir G. T., kaip buto savininko, 2010 m. sausio 18 d. sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. 2019 m. lapkričio 18 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 6292, patvirtintas Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarės Raimondos Kundrotienės, kuriame nurodyta, jog valstybei paveldėjimo teise perėjo palikimas, atsiradęs po Z. K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Ieškovė prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po Z. K. T., mirties (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl šio reikalavimo tenkinimo neprieštarauja.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Ieškovė nurodo, kad po tėvo mirties brolis G. T. pasakė, jog tvarkosi paveldėjimo reikalus ir dėl to ieškovė savo vardu priimti palikimo į notarą nesikreipė, ieškovei apsigyvenus ginčo bute visos sąskaitos už komunalines paslaugas buvo atsiunčiamos brolio G. T. vardu, apie tai, kad palikimas po tėvo mirties nepriimtas ieškovė sužinojo tik po VĮ Turto bankas atstovės vizito 2020 m. sausio mėn. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė tai, kad ieškovė negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Atsakovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovė terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo Z. K. T. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po Z. K. T. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 18 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 6292.

Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė – turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas galimas ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nepraleido CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino ginčyti išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovei atnaujinus terminą priimti palikimą, atsiradusį po ieškovės tėvo Z. K. T. mirties, t. y. pripažinus ieškovei teisę į palikimą, atsakovei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 6292, pripažintinas negaliojančiu.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, atnaujintinas terminas ieškovei priimti palikimą, atsiradusį po tėvo Z. K. T. mirties, 2019 m. lapkričio 18 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 6292, pripažintinas negaliojančiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3)TP-20-T-95-983 suteikta teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. pažymos Nr. (12.34) PT-5685 matyti, kad byloje suteikta teisinė pagalba už 299 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas). Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti ir atnaujinus terminą panaikinti valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas neteisėtas ar netinkamas procesinis valstybės įgaliotos institucijos VĮ Turto banko elgesys, šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. T. ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po Z. K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 18 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 6292.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.