Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VERENTA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo efektas“, Sibelco Green Solutions Poland S. A., G. M., V. Č., A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), O. B. (O. B.), uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės 2024 m. liepos 30 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. posėdyje priimtos protokolinės (žodinės) nutarties, kuria priimtas atsakovės priešieškinio patikslinimas. Taigi, apeliacijos objektas yra ieškovės anksčiau paduoto 2024 m. liepos 30 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamame atskirajame skunde (2024 m. rugpjūčio 2 d. atskirasis skundas) išreikštas prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. protokolinę (žodinę) nutartį, kuria priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis (2024 m. liepos 30 d. atskirojo skundo dalykas), kai dar net nėra išspręstas jo priėmimo klausimas, yra akivaizdžiai teisiškai ydingas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas analizuoja tik tas aplinkybes, kurios lėmė 2024 m. liepos 30 d. atskirojo skundo dėl 2024 m. liepos 23 d. protokolinės (žodinės) nutarties nepriėmimą, ir pateikia teisinį vertinimą tik dėl tokių atskirojo skundo argumentų.

Dėl teisės apskųsti protokoline (žodine) nutartimi įformintą procesinį veiksmą – priimti patikslintą priešieškinį

16. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

17. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017 26 punktas).

19. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 punktas).

20. Taigi, CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai yra nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl jos apskundimo galimybės sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021 10 punktas).

21. Byloje kilo ginčas dėl teisės apskųsti protokoline (žodine) nutartimi įformintą procesinį veiksmą – priimti patikslintą priešieškinį. Apeliantė (ieškovė) 2024 m. liepos 30 d. pateiktu atskiruoju skundu siekė apskųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. protokolinę (žodinę) nutartį, kuria buvo priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis. Teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, pripažinęs procesinio veiksmo – priešieškinio priėmimo – neskundžiamumą atskirai nuo teismo galutinio procesinio sprendimo, t. y. negalėjimą apskųsti minėta išimtine (nepaprastąja) apeliacijos tvarka. Apeliantė 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu atskiruoju skundu kvestionuoja šią teismo nutartį, nurodydama, kad: i) teismas, atsisakydamas priimti 2024 m. liepos 30 d. atskirąjį skundą, iš esmės atliko apeliacinės instancijos teismo funkciją, nes kaip apeliacinė instancija vertino skundo pagrįstumą pagal CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus; ii) ieškovei iš esmės buvo užkirsta teisė į apeliaciją, nes tik apeliaciniu skundu ieškovei gali būti suteikta reali galimybė atsikirsti į naujai suformuluotą priešieškinio dalyką ir pagrindą; iii) dėl nutarties, kuria priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis, procesas byloje apskritai negali prasidėti, nes jis yra tapatus ir grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2050-840/2022 ir nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-775/2022.

22. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria minėtiems apeliantės 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikto atskirojo skundo argumentams.

23. Priešieškinio pateikimo bei jo priėmimo tvarka įtvirtina CPK 143 straipsnyje. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria išsprendžiamas klausimas dėl priešieškinio (patikslinto priešieškinio) priėmimo. CPK 143 straipsnio 3 dalyje yra pasisakyta tik tiek, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, atskiruoju skundu neskundžiama. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, CPK normos neįtvirtina ir šalių teisės atskira tvarka skųsti analogiškus teismo atliktus procesinius veiksmus, kuriais į bylą yra priimami kiti šalių procesiniai dokumentai (pvz., ieškinys, dublikas, triplikas), o priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir ieškinys (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėta protokolinė (žodinė) nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos tarpinės teismo nutartys.

24. Nustačius, kad įstatymo leidėjas protokolinės (žodinės) nutarties, kuria priimtas patikslintas priešieškinis, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, teigdama, kad jai iš esmės buvo užkirsta teisė į apeliaciją, nes tik apeliaciniu skundu jai gali būti suteikta reali galimybė atsikirsti į naujai suformuluotą priešieškinio dalyką ir pagrindą, netinkamai aiškina sąvoką „užkerta kelią tolesnei bylos eigai“. Pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismui priėmus atsakovės patikslintą priešieškinį, susidarė procesinės kliūtys ieškovei toliau dalyvauti byloje, atsikirsti į patikslinto priešieškinio reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad protokolinė (žodinė) nutartis, kuria priimamas patikslintas priešieškinis, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paminėtina ir tai, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos teismo posėdžio metu išreikšti savo poziciją, pateikti įrodymus, užduoti klausimus atsakovei dėl pateikto patikslinto priešieškinio. Be to, apeliantės argumentai, kuriais ši reiškia nesutikimą su patikslinto priešieškinio priėmimu, gali būti patikrinti juos įtraukiant į apeliacinį skundą dėl galutinio byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

26. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės argumentai, kad dėl nutarties, kuria priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis, procesas byloje apskritai negali prasidėti, nes jis yra tapatus ir grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2050-840/2022 ir nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-775/2022. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės nurodomose civilinėse bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo negyvenamųjų patalpų, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos už naudojimąsi patalpomis nuomotojui priteisimo (ieškinio dalykas) ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais (priešieškinio dalykas). Šiuo atveju byloje nėra priimta teismo nutartis dėl reiškiamų reikalavimų tapatumo, o vien tai, kad šalių reikalavimai grindžiami tais pačiais juridiniais faktais, kokie jie buvo nustatyti kitose bylose, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl patikslinto priešieškinio priėmimo. Be to, kaip minėta, šiuos ir kitus argumentus ieškovė turi teisę nurodyti reikšdama apeliacinį skundą dėl galutinio procesinio sprendimo byloje.

27. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria priimtas atsakovės priešieškinis, nesudaro procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės ir įvertinti šalių prašymų bei atsikirtimų į juos pagrįstumą, ji neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti toje konkrečioje byloje. Todėl protokolinė (žodinė) teismo nutartis priimti priešieškinį taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1446-464/2017 12 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, remdamasis nagrinėjamos bylos faktiniu bei teisiniu pagrindu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad teismo protokolinė (žodinė) nutartis, kuria priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis, atskiruoju skundu neskundžiama.

29. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi, kuria atsisakė priimti 2024 m. liepos 30 d. atskirąjį skundą iš esmės atliko apeliacinės instancijos teismo funkciją, nes kaip apeliacinė instancija įvertino skundo pagrįstumą pagal CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nevertino 2024 m. liepos 30 d. atskirojo skundo (ne)pagrįstumo, o vadovaudamasis CPK 334 straipsnyje nurodytais kriterijais, sprendė tik jo (ne)priėmimo klausimą.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo (ne)priėmimo klausimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.