Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo OU Biotehnoloogia atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2361-232/2017 pagal ieškovo OU Biotehnoloogia ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Preskonita“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas OU Biotehnoloogia kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Preskonita“ 73 522, 47 Eur skolą. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-23 protokoline nutartimi priėmė atsakovės priešieškinį. Ieškovas su šia teismo nutartimi nesutiko ir 2017-05-29 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą teismo protokolinę nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį palikti nenagrinėtą, o šio prašymo nepatenkinus, palikti nenagrinėtą jo dalį, kuria atsakovė savo reikalavimus kildina iš kitų negu 2015-08-17 Piniginės paskolos sutartis Nr. 0817/15 piniginių paskolos sutarčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi ieškovo OU Biotehnoloogia atskirąjį skundą dėl teismo 2017-05-23 protokolinės nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas konstatavo, kad nutarties priimti priešieškinį apskundimo galimybė nėra numatyta CPK, jį priėmus neužkertama ir bylos tolimesnė eiga, todėl skundo nepriėmė (CPK 334 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas OU Biotehnoloogia atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-06-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – 2017-05-29 atskirąjį skundą patenkinti ir atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą; netenkinus šio prašymo, palikti nenagrinėtą priešieškinio dalį, kuria atsakovė savo reikalavimus kildina iš kitų negu 2015-08-17 Piniginės paskolos sutartis Nr. 0817/15 piniginių paskolos sutarčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priešieškinio priėmimas užkerta kelią teisėtai tolesnei bylos eigai, nes jis priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl nesivadovavo nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2012-11-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepaaiškinta, kaip, teismo nuomone, gali vykti teisėtas procesas pagal atsakovės priešieškinį, kai jos reikalavimų dalis nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o dalis jų (kaip atsikirtimų į ieškovo ieškinį pagrindas) jau buvo išnagrinėti kitose dviejose Vilniaus apygardos teismo civilinėse byloje, kuriose priimti galutiniai sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Visų pirma pabrėžtina, kad apeliacijos objektu šiuo konkrečiu atveju yra apelianto pirmiau paduoto 2017-05-29 atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas, o ne šio 2017-05-29 skundo patenkinimo ar jo nepatenkinimo galimybė. Todėl apeliacinės instancijos teismui adresuotas apelianto prašymas būtent šį (2017-05-29) atskirąjį skundą patenkinti ir atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą (atskirojo skundo dalykas), kai dar net nėra išspręstas jo priėmimo klausimas, nepagrįstai išplečia apeliacinio nagrinėjimo ribas ir yra akivaizdžiai teisiškai ydingas (neįmanomas). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas analizuoja tik tas aplinkybes, kurios lėmė 2017-05-29 atskirojo skundo dėl teismo 2017-05-23 protokolinės nutarties nepriėmimą, ir pateikia teisinį vertinimą tik dėl tokių atskirojo skundo argumentų. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 str.). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 str.). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas 2017-05-29 paduotu atskiruoju skundu siekė apskųsti pirmosios instancijos teismo 2017-05-23 protokolinę nutartį, kuria buvo priimtas atsakovės UAB ,,Preskonita“ priešieškinis. Teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, pripažinęs tokio savo atlikto procesinio veiksmo neskundžiamumą atskirai nuo teismo galutinio procesinio sprendimo, t. y. negalėjimą apskųsti minėta išimtine (nepaprastąja) apeliacijos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.Priešieškinio pateikimo bei jo priėmimo tvarka įtvirtina CPK 143 straipsnyje. Šiame straipsnyje nėra atskirai aptarta galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas šio procesinio šalių dokumento priėmimo klausimas, tokį dokumentą priimant. Minėtos normos 3 dalyje pasisakyta tik tiek, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, kad CPK normos neįtvirtina ir šalių teisės atskira tvarka skųsti analogiškus teismo atliktus procesinius veiksmus, kuriais į bylą yra priimami kiti šalių procesiniai dokumentai (ieškinys, jo patikslinimas, parengiamieji dokumentai – dublikas, triplikas), o priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir ieškinys (CPK 143 str. 3 d.). Taigi minėta protokolinė nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte reguliavimą, kai atskirai nuo teismo sprendimo gali būti skundžiama tarpinė teismo nutartis. Apeliantas neteisingai interpretuoja CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sąvoką „užkerta kelią tolesnei bylos eigai“. Priešingai, nutartis, kuria priimtas atsakovės priešieškinis, nesudaro jokių procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės ir įvertinti šalių prašymų bei atsikirtimų į juos pagrįstumą, ji neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti toje konkrečioje byloje. Todėl protokolinė teismo nutartis priimti priešieškinį taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais.Konstatuotina, kad pagal proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą teismo protokolinė nutartis, kuria priimtas atsakovės priešieškinis, atskiruoju skundu neskundžiama. Apelianto keliamas bylos proceso, priėmus priešieškinį, teisėtumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes jam neužkertama galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės (ar kitokio pobūdžio baigiamojo bylos akto) ir į apeliacinį / atskirąjį skundą įtraukti motyvus dėl teismo tarpinio procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 str. 3 d.). Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto cituojama kasacinio teismo praktika. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nagrinėjamos ir apelianto nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-470/2012 ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo sprendžiant, ar teismo nutartis, kuria nusprendžiama, jog byla turi būti nagrinėjama teisme, o ne arbitraže pagal šalių sudarytą arbitražinę išlygą, turėtų būti vertinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai. Išaiškinimai, kurie būtų susiję su nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais, t. y. teismo tarpinio procesinio sprendimo priimti priešieškinį apskundimo galimybėmis, nurodytoje kasacinio teismo byloje nebuvo pateikti. Todėl šia apeliacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje apeliantas remiasi nepagrįstai.Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3d.) šioje byloje 2017-10-02 priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo 2016-12-06 preliminarus teismo sprendimas, kuriuo apeliantui priteista iš atsakovės 70 000 Eur skola, 3 422,47 Eur palūkanos, 100 Eur bauda, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliktas nepakeistas; priešieškinio dalis dėl 2015-08-17 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir išdėstymo atmesta; kita dalis palikta nenagrinėta. Teismas minėtame procesiniame sprendime, be kita ko, pasisakė ir dėl šiame skunde nurodytų apelianto argumentų, susijusių su teismingumu, ginčo tapatumu, t. y. buvo ne tik užtikrintas ir garantuotas bylos procesas, bet ir iš esmės išnagrinėti apelianto argumentai, susiję su priimtu priešieškiniu. Šis sprendimas gali būti skundžiamas instancine tvarka, įvardijant savo argumentus, susijusius su priešieškinio priėmimo galimybėmis šioje konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas apelianto 2017-05-29 atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas procesinio įstatymo normų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.