- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- e2-2361-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02563-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- OU Biotehnoloogia
- Atsakovas
- UAB „Preskonita“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OU Biotehnoloogia ieškinį atsakovei UAB „Preskonita“ ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas OU Biotehnoloogia kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 70 000 Eur skolą; 3 422,47 Eur palūkanų, 100 Eur baudą bei 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-17 piniginės paskolos sutarties Nr. 0817/15 (toliau tekste paskolos sutartis) pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 70 000 Eur paskolą, minėtą sumą pervedė į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dviem pavedimais: 2015-08-17 pervedė 20 000 Eur, o 2015-09-18 – 50 000 Eur. Pagal paskolos sutarties 3 punktą, atsakovas įsipareigojo paskolos sumą ir sutartą palūkanų sumą grąžinti ieškovui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią piniginės lėšos bus įskaitytos į paskolos gavėjo banko sąskaitą t. y. atitinkamai 20 000 Eur iki 2016-02-17, o 50 000 Eur iki 2016-03-18, tačiau atsakovas ieškovui nei paskolos, nei palūkanų paskolos sutartyje nustatytais terminais nėra grąžinęs, kas laikytina sutarties nevykdymu. Nurodė, kad iš viso atsakovas privalo grąžinti 73 522,47 Eur.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 70 000 Eur skolos, 3 422,47 Eur palūkanų, 100 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 160 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas UAB „Preskonita“ pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-17 piniginės paskolos sutarties sudarymo aplinkybės ieškovui nežinomos, į bylą nepateiktas paskolos sutarties originalas. Teigė, kad ieškinys pareikštas suklastotos sutarties pagrindu. Paaiškino, kad pinigai pervesti ne pagal paskolos sutartį, o ketinant didinti įstatinį kapitalą. Ieškovas yra atsakovo akcininkas. Tarp atsakovo akcininkų vyko derybos dėl įstatinio kapitalo didinimo, kurių metu ieškovas atliko mokėjimus į atsakovo banko sąskaitą. Sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo nebuvo priimtas, kadangi ieškovas vilkino derybas. Ieškovas pervedė atsakovui iš viso 420 000 Eur. Vykstant deryboms, ieškovas pervestas sumas, iš kurių turėjo būti didinamas bendrovės įstatinis kapitalas, pasiūlė laikinai įforminti paskolos sutartimis, kurias atsakovo vadovas pasirašė. Paskolos sutartys buvo sudaromos ne siekiant realiai suteikti paskolą atsakovui, o siekiant laikinai įforminti piniginių lėšų pervedimo pagrindimą. Teigia, kad iš ieškovo atsakovo gautos 70 000 Eur piniginės lėšos kvalifikuotinos kaip gautos iki sutartinių santykių pagrindu, ateityje siekiant sudaryti sandorius iš lėšų padidinti UAB „Preskonita“ įstatinį kapitalą.Ieškovas OU Biotehnoloogia atsiliepime į prieštaravimus prašė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad analogiškus argumentus atsakovas teikė savo prieštaravimuose kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2448-852/2017, kurioje teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Teigė, kad teismui buvo pateikta paskolos sutarties originalo skenuota versija. Nesutinka, kad pinigai buvo pervesti norint didinti bendrovės įstatinį kapitalą. Paaiškino, kad nebuvo priimtas akcininkų spendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo ir tokia procedūra nebuvo inicijuota.Atsakovas UAB „Preskonita“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo OU „Biotehnoloogia“ atsakovo gautas lėšas: 2014-11-07 – 50 000 Eur, 2014-11-17 – 50 000 Eur, 2014-12-04 – 60 000 Eur, 2014-12-19 – 40 000 Eur, 2015-02-25 – 50 000 Eur, 2015-04-29 – 50 000 Eur, 2015-06-10 – 50 000 Eur; 2015-08-17 – 20 000 Eur; 2015-09-21 – 50 000 Eur pripažinti gautomis iki sutartinių santykių pagrindu, siekiant ateityje iš šių lėšų padidinti UAB „Preskonita“ įstatinį kapitalą; pripažinti tarp ieškovo OU Biotehnoloogia ir atsakovo UAB „Preskonita“ sudarytas 2014-11-06 paskolos sutartį Nr. 0611/14, 2014-12-03 paskolos sutartį Nr. 0312/14, 2015-08-17 paskolos sutartį Nr. 0817/15, 2015-04-24 paskolos sutartį Nr. 2404/15 niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją; priteisti ieškovui OU Biotehnoloogia iš atsakovo UAB „Preskonita“ 420 000 Eur sumą ir jos grąžinimą ieškovui išdėstyti grafiku iki 2023-12-31; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas 2014-11-14 įsigijo 50 proc. atsakovo akcijų. Likusi akcijų dalis priklauso trečiajam asmeniui V. K., kuris taip pat yra atsakovo direktorius. Tarp akcininkų vyko derybos dėl ieškovo ilgalaikių investicijų, kurių metų sutarta, kad ieškovas suteiks atsakovui finansavimą 420 000 Eur suma, kuria bus padidintas UAB „Preskonita“ įstatinis kapitalas. Ieškovas dalimis pervedė, o atsakovas priėmė sutartą investiciją. Ieškovas pervestas sumas pasiūlė laikinai įforminti paskolos sutartimis, kadangi galutinis sprendimas dėl įstatyminio kapitalo padidinimo nebuvo priimtas. Atsakovo direktorius keletą paskolos sutarčių pasirašė. Paaiškino, kad paskolos sutartys buvo sudaromos ne siekiant realiai suteikti paskolą, o siekiant laikinai įforminti piniginių lėšų pervedimo pagrindą. Ieškovas turėjo suteikti bendrovei ilgalaikį finansavimą, tačiau paskolos sutartimis nustatytas trumpas terminas paskolos sumoms grąžinti, jose įrašytos nepalankios sąlygos bendrovei, sutartys sudarytos tik dėl dalies pervestos sumos, jose pasirašė kitas asmuo negu nurodyta, todėl sutartys nebuvo sudarytos. Paaiškino, kad sprendimas dėl įstatyminio kapitalo didinimo nebuvo priimtas, kadangi ieškovas pradėjo vilkinti derybas. Ieškovas savo finansinės atskaitomybės dokumentuose pripažįsta, kad investavo į atsakovo kapitalą.Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, kadangi tai apsimestiniai sandoriai. Jos sudarytos tik formaliai pagrįsti lėšų pervedimą. Jose išreikšta šalių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų. Lėšos pervestos iki sutartinių santykių pagrindu, norint padidinti atsakovo įstatinį kapitalą. Teigė, kad paskolos sutartys yra tariami sandoriai, kadangi jomis nebuvo siekta sukurti paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo. 2016-08-23 specialistų komisijos išvada Nr. 50/80-16 pagrindžia, kad ieškovo direktoriaus vardu parašą paskolos sutartyse padėjo kitas asmuo, todėl realiai rašytinės paskolos sutartys tarp šalių nebuvo pasirašytos ir sudarytos.Nurodė, kad paskolos sutartys sudarytos dėl apgaulės. Atsakovas UAB „Preskonita“ buvo suklaidintas dėl sandorių formos ir esminių aplinkybių.Atsakovas sutiko, kad gautą 420 000 Eur sumą privalo grąžinti, tačiau grąžinimas nedelsiant yra neįmanomas. Grąžintiną sumą prašo išdėstyti grafiku iki 2023-12-31.Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė: 1) priešieškinį palikti nenagrinėtą visoje apimtyje, o netenkinus šio prašymo, priešieškinį palikti nenagrinėtą dalyje, kurioje atsakovas savo priešieškinio reikalavimus kildina iš kitų negu 2015-08-17 Piniginės paskolos sutartis Nr. 0817/15 piniginių paskolos sutarčių; 2) bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo - atsakovo iš ieškovo gautas pinigines lėšas pripažinti kaip gautas ikisutartinių santykių pagrindu, siekiant ateityje iš šių lėšų padidinti UAB „Preskonita“ įstatinį kapitalą – nutraukti; 3) netenkinus prašymo nutraukti bylą, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas priešieškinį galėjo reikšti tik toje apimtyje, kiek jis susijęs su ta pačia sutartimi, kuria yra grindžiami ieškovo pradinio ieškinio reikalavimai. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos (Nr. e2-2448-852/2017, Nr. e2-3435-577/2017), kuriose ieškovas kildina reikalavimus iš 2014-04-24 piniginės paskolos sutarties Nr. 2404/15, taip pat iš 2014-11-06 piniginės paskolos sutarties Nr. 0611/14 ir 2014-12-03 Piniginės paskolos sutarties Nr.0312/14. Atsakovo priešieškinio reikalavimai sudaro minėtų civilinių bylų dalyką, dėl jų teismai jau yra pasisakę priimtais neįsiteisėjusiais galutiniais sprendimais. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas – 420 000 Eur lėšas pripažinti kaip gautas ikisutartinių santykių pagrindu – nėra materialusis, kadangi jį tenkinus atsakovas neįgytų jokių subjektinių teisių ar pareigų, todėl šis reikalavimas negali būti atskiru civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.Pažymėjo, kad, pervesdamas pinigus, mokėjimo paskirtyse nurodė, kad tai yra paskolos mokėjimas pagal konkrečią paskolos sutartį. Atsakovas nepaaiškina, kas nulėmė, jog ieškovas negalėjo savo buhalterinėje apskaitoje atspindėti tikrųjų šalių ketinimų. Nurodė, kad nebuvo priimtas joks UAB „Preskonita“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo, atsakovo įstatinio kapitalo didinimo procedūra nebuvo inicijuota. Nurodė, kad piniginės paskolos sutartys buvo teisėti sandoriai. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad sudarydamas piniginės paskolos sutartis jis buvo apgautas ieškovo atstovų tyčinių veiksmų pasėkoje ar nuslepiant svarbias sandorių aplinkybes. Dėl skolos grąžinimo termino išdėstymo nurodė, kad atsakovas, skolindamasis pinigus, turėjo įvertinti galimybes nustatytais terminais grąžinti skolą. Teigia, kad atsakovas nepagrindė faktinių aplinkybių dėl jo blogos finansinės padėties. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 6 metų laikotarpiui pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei pagrįstus ieškovo interesus.
II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI
Teismas vertina, kad atsakovo prieštaravimuose ir priešieškinyje suformuluoti argumentai nekeičia preliminariame sprendime pateiktos teisinių santykių kvalifikacijos ir byloje nustatyto negražintos skolos egzistavimo fakto ir jos dydžio. Iš byloje pateiktų rašytinių rodymų nustatyta, kad atsakovo vadovas savo parašu 2017 08 17 paskolos sutartyje Nr. 0817/15 (toliau tekste ir ginčo paskolos sutartis, sutartis, paskolos sutartis) pasirašė kaip paskolos gavėjo direktorius ir šio parašo tikrumo atsakovas neneigia, atsakovas taip pat neneigia ir pinigų gavimo fakto. Pinigų pervedimo faktą taip pat patvirtina ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog sutartą paskolos sumą pagal 2015 08 17 paskolos sutartį Nr. 0817/15, ieškovas (paskolos davėjas) pervedė, paskolos gavėjui atsakovui UAB „Preskonita“ dviem mokėjimais 2015 08 17 – 20 000 Eur ir 2015 09 18 – 50 000 Eur, viso 70 000 Eur. Pasirašydamas paskolos sutartį atsakovo vadovas sutiko su sutarties sąlygomis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovas paskolos ir sulygtų palūkanų sumos paskolos sutarčių 3 punkte nustatytu terminu, per šešis mėnesius nuo paskolos sumos gavimo, ieškovui negrąžino. Atsakovas priešieškinyje neneigia nei savo atstovo parašo ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje tikrumo, nei pinigų gavimo fakto, tačiau teigia neva tarp šalių buvęs susitarimas, jog ieškovas investuos į atsakovo verslą ir kad šia suma turėjo būti didinamas atsakovo įstatinis kapitalas, o paskolos sutartis neva buvusi pasirašyta trumpam laikui, kol vyko derybos. Tačiau ir pats atsakovas savo prieštaravimuose pripažįsta, jog akcininkų sutartis dėl įstatinio kapitalo didinimo niekada nebuvo pasirašyta ir neįsigaliojo. Atsakovo pateiktas akcininkų sutarties projektas niekieno nepasirašytas, manytina, jog jei tokios derybos ir vyko jos akivaizdu, kad buvo nesėkmingos, o atsakovo atstovo pasirašyta paskolos sutartis ir rašytiniai įrodymai apie realų paskolos sumos pervedimą atsakovui įrodo paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą.Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto akcininkų sutarties projekto kopijos, šis projektas buvo paruoštas dar 2014 11 14, o paskolos sutartis pasirašyta, beveik po 9 mėnesių kas leidžia teigti, jog šalims nesusitarus dėl įstatinio kapitalo didinimo, šalys apsisprendė įforminti paskolinius santykius. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 49, 50 straipsniais, buvo pradėta ar atlikta įstatinio kapitalo didinimo procedūra, kad šiuo klausimu būtų priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (ABĮ 49 straipsnio 1 dalis) ar kad atsakovo įstatinio kapitalo padidinimas būtų įregistruotas juridinių asmenų registre.Atsakovas įrodinėdamas, kad paskolos sutartimi buvo pridengta kita, akcininkų sutartis dėl įstatinio kapitalo didinimo ar tinkamo buhalterinės apskaitos įforminimo tikslais negalėjo paaiškinti kokių tikslų šalys siekė tokiu įforminimu ir kas trukdė įforminti jo teigimu tikruosius šalių ketinimus pervedant pinigus avansu sudarant ketinimų sutartį ir t.t. Ieškovo į teismo posėdį pateikta paskolos sutartis pasirašyta atsakovo direktoriaus V. K. (kiekviename lape) uždedant atsakovo antspaudą, kaip jau minėta atsakovas savo vadovo parašų tikrumo neneigia. Taigi, atsakovas yra savo vadovo parašu patvirtinęs, jog šia sutartimi jo vadovaujamas atsakovas prisiima prievolę gražinti paskolintas sumas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atitinkamos sumos pervedimo į atsakovo sąskaitą.Remiantis išdėstytu ieškinys tenkinamas. Priešieškiniu atsakovas taip pat neginčija pinigų gavimo faktų, o reikalaudamas pripažinti paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis iš karto keliais teisiniais pagrindais (kaip apsimestinius santorius kaip tariamus sandorius ir kaip sandorius sudarytus apgaulės įtakoje), nors ir prašo taikyti restituciją, tačiau priešieškiniu taip pat neneigia ir pareigos gautas lėšas gražinti, o tik siekia jas gražinti per tam tikrą laiko tarpą, lėšų gražinimą išdėstyti, taigi siekia ginčo sutarties ir kitų tarp šalių pasirašytų analogiškų paskolos sutarčių perkvalifikavimo. Nei priešieškinį patenkinus, nei jį atmetus šalių turtinė padėtis nesikeičia dėl ko priešieškinio reikalavimai nelaikytini turtiniais. Todėl atmetami ieškovo atsiliepime į priešieškinį pateikti argumentai dėl priešieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu kaip turtinio reikalavimo.Atsiliepime į priešieškinį ieškovas taip pat nurodė argumentus, dėl priešieškinio neteismingumo, Lietuvos teismams, kurie taip pat atmestini. Pats ieškovas pripažino, jog tuo atveju kai byloje reiškiamas priešieškinys susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais grindžiamas pagrindinis ieškinys ieškovui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje pareiškusiam ieškinį Lietuvoje toks priešieškinys teismingas Lietuvos teismui remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012Briuselis bis 8 straipsnio 3 punktu. Šiuo atveju priešieškinys dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti dėl ginčo paskolos sutarties negaliojimo ir mokėjimų išdėstymo teismingi Vilniaus apygardos teismui.Priešieškinys dalyje dėl reikalavimų, kurie pareikšti dėl kitų ne 2015 08 17, bet analogiškų paskolos sutarčių, sudarytų tarp tų pačių šalių paliktinas nenagrinėtu, nes kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Vilniaus apygardos teismas 2017 05 11 sprendimu ir 2017 01 09 Galutiniu sprendimu, spręsdamas ginčus dėl paskolų gražinimo yra pasisakęs ir atmetęs atsakovo argumentus dėl paskolos sutarčių kvalifikavimo bei pripažinimo niekiniais sandoriais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepimuose į ieškinius šiose jau išnagrinėtose bylose kuriose sprendimai apskųsti apeliacine tvarka. Todėl laikytina, jog šioje dalyje priešieškinys yra pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Atsakovo į bylą pateiktos specialistų komisijos 2016-08-23 išvados, kurioje nurodyta jog galimai paskolos sutartis iš ieškovo pusės pasirašė ne ieškovo valdybos narys S. T., o kitas asmuo, neturi reikšmės, nes byloje nėra ginčo, jog paskolos sutartis buvo realiai įvykdyta paskolos sutartyje aptarta suma buvo pervesta atsakovui, o atsakovo vadovo parašas po sutarties tekstu įrodo, jog tarp šalių egzistuoja paskoliniai santykiai ir pinigai buvo pervesti kaip paskola. Ieškovo atsakovui pervedamų pinigų paskirtis buvo fiksuota ir mokėjimo pavedimuose nurodant, jog mokama pagal paskolos sutartį Nr. 0817/15, tai atsispindi ieškovo banko sąskaitos ataskaitoje pateiktoje į bylą.Apibendrinus aukščiau nurodytą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, spręstina, jog atsakovas neįrodė kitų, nei kad sudaryti paskolos sutartį šalių ketinimų, ar kitų nei paskolinių tarp šalių susiklosčiusių santykių egzistavimo. Todėl teismas neturi pagrindo kitaip nei preliminariajame sprendime vertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir todėl atsakovo priešieškinys atmetamas preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.Remiantis CPK 430 straipsnio 7 dalimi priimdamas galutinį sprendimą dokumentiniu procesu išnagrinėtoje byloje teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovas prašė papildomai priteisti 710 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą, už susipažinimą su priešieškiniu ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą 100 Eur ir atstovavimą teisme 300 Eur viso 1100 Eur, kurios priteisiamos ieškovui iš atsakovo papildomai prie jau preliminariu sprendimu priteistų išlaidų. Ieškovo pateiktos į bylą išlaidos, jo turėtos paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties priešieškinio priėmimo klausimu nepriteisiamos, nes jos turėtų būti išsprendžiamos, apeliacinės instancijos teismo priklausomai nuo apeliacinio proceso pagal šį atskirąjį skundą baigties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso CPK 263-270, 430 straipsniais. teismas
NUSPRENDŽIA:
Vilniaus apygardos teismo 2016 12 06 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Priešieškinį dalyje dėl 2015 08 17 piniginės paskolos sutarties Nr.0817/15 pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų gražinimo išdėstymo atmesti.
Likusioje dalyje priešieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti ieškovui OU „Biotehnoloogia“, įmonės kodas 12062638, buv. adresas Parda tn 8, Kesklinna dstr., Harju c., 10151 Talinas, Estijos Respublika, iš atsakovo UAB „Preskonita“, įmonės kodas 126110355, 1100 E (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2016 12 06 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.