- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 3K-3-470/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03295-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Januškienė (pirm.), Gražina Davidonienė (pran.), Sigitas Gurevičius
- Atsakovas
- Amplico Life Pierwsze Amerykansko
- Ieškovas
- A. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuracji Spolka Akcyjna kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Amplico Life Pierwsze Amerykansko–Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna dėl kompensacijos už konkurencijos draudimo laikotarpį ir komisinio atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Amplico Life Pierwsze Amerykansko–Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna (toliau – AIG Life) 256 638 Lt kompensacijos už konkurencijos draudimo laikotarpį ir komisinį atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. protokoline nutartimi konstatavo, kad 2005 m. gegužės 16 d. tarpininkavimo sutarties V dalyje nustatyta arbitražinė išlyga negalioja ir kad Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama. Atsakovas apskundė šią nutartį atskiruoju skundu ją priėmusiam teismui, kuris 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą ir grąžino jį atsakovui. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. protokolinę nutartį ir 2011 m. spalio 24 d. nutartį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą 2012 m. lapkričio 2 d. atskiruoju skundu apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2012 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino atsakovo atskirojo skundo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu juo skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Teismo nuomone, būtent tokia situacija yra nagrinėjamu atveju.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino atsakovo atskirojo skundo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo galima dviem atvejais: kai tai numato CPK ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pripažįstama, jog arbitražinė išlyga negalioja ir bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Galimybė apskųsti tokią nutartį nenumatoma ir kituose teisės aktuose. Be to, teismo nutartis, kuria pripažįstama, jog arbitražinė išlyga negalioja ir kad bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis yra neskundžiama ir Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis būtų skundžiama ir atsakovo atskirasis skundas dėl jos būtų priimtas, nebūtų pagrindo tenkinti atsakovo atskirajame skunde nurodyto prašymo pripažinti, kad 2005 m. gegužės 16 d. tarpininkavimo sutarties V dalyje nustatyta arbitražinė išlyga galioja, o ieškovo ieškinį dėl kompensacijos už nekonkuravimo draudimo laikotarpį ir komisinio atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą. Tokią išvadą teismas darė, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs dėl tarpininkavimo sutarties išsamiųjų sąlygų E skyriaus 6 punkte nustatyto draudimo ieškovui dvejus metus konkuruoti su atsakovu, t. y. šis ginčas yra akivaizdžiai susijęs su konkurencija, o pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį toks ginčas negali būti perduotas nagrinėti arbitražui. Atitinkamai tai reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Būtent tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje. Be to, remiantis CPK 24 straipsnio 2 dalimi, net jeigu kyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.