Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-6-995/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
e2-6-995/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
J. L.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6-995/2016Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00347-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.1. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui Andriui Sadauskui, atsakovui J. L., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. L. dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas savo naudai priteisti iš atsakovo 1052,93 Eur, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-07-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , atsitrenkė į automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį apgadino. Atsakovas pasišalino iš įvykio vietos. Šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Automobilio „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisyklėmis, ieškovas išmokėjo 1052,93 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , padarytus sugadinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir jo naudai iš ieškovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi (bylos Nr. ATP-663-309/2014) nutarta panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo (bylos Nr. A2.6.-3473-899/2014) dalį dėl J. L. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, jog, nesant tyčios dėl 2014-07-30 eismo įvykio, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti jam regresinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Be to, mano, jog ieškovo, kaip draudiko, elgesys, tinkamai neįsitikinus draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis prieštaringais žalos dydžio nustatymo duomenimis, yra kreditoriaus neatsargumas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, kuri galiojo eismo įvykio metu, todėl ieškovas atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui, išmokėdamas išmoką dėl atsakovo eismo įvykio metu padarytos žalos ir įgijo regreso teisę į atsakovą dėl žalos atlyginimo, nes atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo byloje Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 priimtame nutarime nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, jog eismo įvykio metu atsakovas pajuto, kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, nes pats nurodė, kad girdėjo dunkstelėjimą, pagalvojo, kad atsitrenkė į kelio bortelį, kad galinio vaizdo nematė dėl akinančių saulės spindulių, t. y. atsakovas, atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį nesustojo, iš automobilio neišlipo, o netrukus po galimo atsitrenkimo išvažiavo. Papildomai paaiškino, jog įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, būtų būtinai nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog šioje nagrinėjamojoje byloje yra svarbus momentas, kuris yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje: atsakovas sukėlė eismo įvykį ir apgadino tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę, atsakovas pripažino, kad jam važiuojant atbuline eiga dėl saulės poveikio, negalėjo visiškai matyti situacijos, esančios už jo automobilio, pajautė smūgį, tačiau pagalvojo, kad atsitrenkė į bortelį, o ne į kitą transporto priemonę. Tokiu būdu, jeigu atsakovas būtų buvęs atidus ir atsakingas, jis turėjo išlipti iš automobilio ir įvertinti situaciją, tačiau jis šito nepadarė ir lengvabūdiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje analogiškos situacijos byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 nurodyta, kad dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pasišalinusios asmens veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Pagal teismų praktiką vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą. Tokiu būdu nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir atsiliepime į ieškinį nurodytieji, argumentais, nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas nenustatė jo tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl netyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, aiškinant juos sistemiškai su kitais TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, negali sukelti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių. Be to, ieškovo pateikti eismo įvykyje apgadinto automobilio remonto kaštai yra nepagrįsti. Jo manymu, apgadinto automobilio remontas galėtų kainuoti apie 150 Eur. Be to, nurodė, jog ieškovas nepasiūlė jam dalyvauti žalos įvertinime, tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti, nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, todėl pažeidė savo kaip draudiko pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014-04-09 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė atsakovui priklausančio automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojo civilinę atsakomybę. Nurodytos draudimo sutarties galiojimo terminas - nuo 2014-04-10 iki 2014-10-09. Atsakovas 2014-07-30, apie 12.35 val. Šiauliuose, ties Serbentų g. 109-uoju pastatu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kliudė stovėjusį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį apgadino. Iš civilinėje byloje esančios Gjensidige transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad ekspertui apžiūrėjus automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad turi būti keičiamas kairės pusės šoninis panelis. Iš ieškovo pateiktos ekspertizės-sąmatos matyti, kad apgadinto automobilio remontas kainuoja 3635,55 Lt. Draudimo išmokos apskaičiavimo išvada nustatyta, kad draudimo išmoka trečiajam asmeniui yra 3635,55 Lt (ekvivalentas – 1052,93 Eur). Ieškovas 2014-08-07 išmokėjo 3635,55 litų (ekvivalentas 1052,93 Eur) draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – apgadinto automobilio savininkei L. Č.. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-3473-899/2014 matyti, kad nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-23 nutarimu nutarė atsakovą J. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) 2 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) ir pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos). 2014-12-11 Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo J. L. apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimo dalį dėl J. L. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad eismo įvykio schemoje, transporto priemonių apžiūros aktuose, paaiškinimuose ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, fotonuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių visuma neabejotinai įrodo tai, kad J. L. 2014-07-30, apie 12.35 val. Šiauliuose, ties Serbentų g. 109-uoju pastatu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kliudė stovėjusį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį apgadino, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Tačiau byloje nenustatyta, jog J. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės ar padarytos žalos atlyginimo. Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. L. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Teismas įvertino tai, kad J. L. nurodo, jog jis manė, kad atsitrenkė į kelio bortelį, kad galinio vaizdo nematė dėl akinančių saulės spindulių, kad J. L. atsitrenkęs į L. Č. automobilį nesustojo, iš automobilio neišlipo, netrukus po galimo atsitrenkimo išvažiavo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog J. L. galėjo nesuvokti, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-3473-899/2014, b. l. 91-92).

Dėl ieškovo teisės atgręžtinio reikalavimo reikalauti iš atsakovo sugrąžinti draudimo išmoką Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarką detalizuoja Vyriausybės 2004 -06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808). Taisyklių 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007, Kauno apygardos teismo 2008-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-618-42/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Šiaulių apygardos teismas 2014-12-11 nutartimi nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes atsakovas dėl akinančių saulės spindulių galėjo nematyti galinio veidrodėlio, manė, kad atsitrenkė į kelio bortelį, ir galėjo nesuvokti atsitrenkęs į kitą automobilį. Atsakovas ir atsakovo atstovė tvirtina, kad nurodyta teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovas nepasišalino iš eismo įvykio TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Šį atsakovo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji supranta ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, klausimas dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vertinimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Taisyklių 63 punkte nustatytus kriterijus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtoje Šiaulių apygardos teismo 2014-12-11 nutartyje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet administracinio teismo pažeidimo byloje pateiktas atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimu nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3473-899/2014 apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. (atsakovas) pagal jam inkriminuojamus kaltinimus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L., duodamas paaiškinimus, nurodė kiek kitas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį nei nurodė pirminiame savo paaiškinime (8 b. l.), kuriame pripažino, jog išvažiuojant iš aikštelės atbula, pasukus galvą ryškiai pašvietė saulė, todėl gerai nematė galinio matymo veidrodėlio vaizdo bei važiuodamas atbulas pajuto lengvą dunkstelėjimą ir pagalvojo, kad atsitrenkė į vejos bordiūrą (8 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme J. L. kategoriškai neigė, kad buvo įvykęs kontaktas. 2014-12-11 Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo J. L. apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimo dalį dėl J. L. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad eismo įvykio schemoje, transporto priemonių apžiūros aktuose, paaiškinimuose ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, fotonuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių visuma neabejotinai įrodo tai, kad J. L. 2014-07-30, apie 12.35 val. Šiauliuose, ties Serbentų g. 109-uoju pastatu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kliudė stovėjusį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį apgadino, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl atsakovo administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-12-09 civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Aukščiau išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y., kad įvyko jo vairuojamo automobilio susidūrimas su kitu objektu. Minėta, jog šias aplinkybes nustatė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Be to, atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismui, jog, važiuodamas iš aikštelės, ir judėdamas atbuline eiga, pajuto dunkstelėjimą, todėl nusprendė, kad automobilio ratu atsirėmė į vejos bortelį. Tuo metu ryškiai švietė saulė, todėl vaizdo per galinį veidrodėlį nematė. Elgiantis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, atsakovas turėjo išlipti iš automobilio ir apsižiūrėti, kas įvyko, ir įvertinti ir situaciją, tačiau jis šito nepadarė, iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė, apie eismo įvykį nebuvo informuotas ir ieškovas.

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas protingo, rūpestingo, atidaus žmogaus standarto aspektu aptartą atsakovo elgesį, daro išvadą, kad atsakovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovui, išgirdus dunkstelėjimą, juo labiau, esant blogam matomumui, šviečiant saulei, ir nesimatant aiškaus vaizdo per galinius automobilio veidrodėlius, atsakovui nesustojus ir neišlipus iš savo automobilio apžiūrėti įvykio vietos, pripažintina, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas. Dėl to jo kaltės forma yra nerūpestingumas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovo draudimo išmoką, išmokėtą dėl automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. R333114 apgadinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-695-513/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-198-159/2012; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-313-198/2013 ir Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-2512-464/2013), tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš eismo įvykio atsakovas pasišalino ne tyčia, bet būdamas nepakankamai rūpestingas, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo grąžintina išmokėta draudimo išmoka mažintina nuo 1052,93 Eur iki 526,50 Eur (Taisyklių 63 punktas).

Dėl visų pirmiau išvardintų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina 526,50 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalis.

Dėl priskaičiuotos draudimo išmokos dydžio ir draudiko bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigos pažeidimo

Teismo posėdžio metu atsakovas ginčijo ieškovo priskaičiuotą ir nukentėjusiajai išmokėtą draudimo išmokos dydį. Nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti, nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu. Išmokėta draudimo suma trečiajam asmeniui yra nepagrįsta, ir neįrodo realaus nuostolių dydžio atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis apie padarytus automobilio sugadinimus. Teismas pripažįsta, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio galėjo būti nuneigiami atsakovo pateiktais įrodymais. Teismas posėdžio metu tenkino atsakovo ir jos atstovės prašymą, suteikdamas teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir pateikti savo sąmatą ir žalos įvertinimą, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė, o draudimo išmokos dydį grindė tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ar keliančių pagrįstas abejones dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Atsakovo argumentai, kad ieškovas nesuteikė galimybės dalyvauti padarytos žalos vertinime ir apie tai neinformavo atsakovo, nepaneigia draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Be to, Taisyklių 35 punkte numatyta, kad apdraustojo prašymu atsakingas draudikas turi pateikti apdraustajam informaciją apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti apdraustajam ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį. Jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad, atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą ir išreiškęs pageidavimą dalyvauti administruojant žalą. Priešingai, atsakovas pats neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje (eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigos) nustatytos jo kaip apdraustos transporto priemonės valdytojo pareigos ir per 3 darbo dienas nepranešė draudikui (ieškovui) raštu apie eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 straipsnis), su ieškovu nebendradarbiavo, o į ieškovą kreipėsi, reikšdamas pretenzijas, nurodydamas, kad jis neprivalo mokėti ieškovo išmokėtos draudimo išmokos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl ieškovo netinkamo bedradarbiavimo, nesirūpinimu ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu yra nepagrįsti ir negali būti vertinami kaip ieškovo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimas (CK 6.200 str.). Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės apžiūros metu automobilį 2014-08-06 apžiūrėjo ieškovo transporto žalų vertintojas - ekspertas, kuris tiksliai užfiksavo šio automobilio sugadinimus, keistinas ir remontuotinas detales, padarė nuotraukas. Padarytos žalos dydį patvirtina ieškovo pateikta žalos sąmata, kurioje nurodytos keistinos detalės. Sąmatoje taip pat nurodyti kiti darbai, susiję su detalių keitimu, ardymu, surinkimu bei dažymu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai apie neteisingai priskaičiuotą ir trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmokos dydį, atmestini, kaip nepagrįsti.

Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 526,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37str. ir 6.210 str.).

Byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 24,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, ir 122,03 Eur turėtas išlaidas kurui, ieškovo atstovui vykstant į teismo posėdžius maršrutu iš Vilniaus miesto į Skuodo miestą, ir iš Skuodo miesto į Vilniaus miestą. Ieškovo turėtos išlaidos kurui teismo pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 12,00 Eur žyminio mokesčio, ir 61,00 Eur kelionės išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje patyrė 200,00 Eur išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Byloje yra susidariusių 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ieškinį tenkinus iš dalies iš šalių proporcingai priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iš ieškovo ir atsakovo turėtų būti priteista po 2,20 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos iš šalių neviršija 3 Eur, todėl jos nepriteistinos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu

nusprendžia:

Ieškovo AAS „Gensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. L. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AAS „Gensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, a. s. LT73 4010 0424 0115 6565, AB DnB Nord banke, iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 526,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 50 euro centų) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą 526,50 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-08-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, atsakovui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų ir 00 euro centų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė