Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Skuodo r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2014-07-30 apie 12.35 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. 109-uoju pastatu, vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. J. L. iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teisme pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad neneigia, kad ties (duomenys neskelbtini) g. 109-uoju pastatu buvo. Liepos 31 dieną tarp 17-18 val. sulaukė skambučio. Jam įsakmiai, pakeltu tonu buvo pasakyta per vieną valandą atvykti į Šiaulius dėl žalos atlyginimo. Konkrečios vietos, kur atvykti, nenurodė, tik sakė, kad „kai privažiuosi prie Šiaulių, skambink“. Jo automobilis „M. B. E270“. Liepos 31 dieną buvo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavo tarp 12-12.30 val. ir buvo (duomenys neskelbtini) g. 109, esančioje baldų bazėje. Galėjo būti 12.35 val. Atvykus šalia aikštelės jokio automobilio tikrai nebuvo. Filmuotą medžiagą yra matęs, jo vairuojamas automobilis ten užfiksuotas. Automobilio „Ford Fiesta“ nematė, išvažiuojant net nekreipė dėmesio, nes automobilis stovėjo ne aikštelėje. Pagal pareigūnų surašymą, jo automobiliui yra apgadintas bamperis, bet čia dažai buvo nukritę iš anksčiau. Apgadinimas buvo žiemos metu. Buvo analogiškas atvejis, kai į jo paties automobilį kažkas kitas įvažiavo, bet pretenzijų nereiškė. Priekyje, aikštelėje, kai atvažiavo, mašinų buvo, o gale nieko nebuvo. Išvažiuojant nepastebėjo. Ten yra aikštelė, netriukšminga. Buvo akinančiai saulėta diena. Neprisimena, ar buvo prasidaręs langą. Muzikos automobilyje niekada neklauso. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą J. L. teigė, kad filmuotoje medžiagoje yra jis ir jo automobilis. Stūmė automobilį atbula eiga. Pagal jį kontaktas neįvyksta, nes šito filmuotoje medžiagoje nemato. Automobilis trūkčiojo perjungiant pavaras. Yra automatinė pavarų dėžė ir čia buvo tas stabdymo momentas. Konkrečiai nematė, ar buvo kontaktas. Veidrodis buvo apšviestas saulės. Neigia kontaktą. Nukentėjusiosios automobilį matė rugpjūčio 1 d. Buvo tik nubrozdinimas. Pačiam apie įvykį pranešė tikriausiai nukentėjusiosios sūnus. Savo vizitinę kortelę buvo palikęs baldų bazėje, nes jam reikėjo baldų. Šiauliuose buvo vienas. Niekas jo automobilių aikštelėje nesulaikinėjo. Ant jo automobilio bamperio matosi seniai nusilupę dažai. Jeigu būtų smūgis, tai nikeliuotas apvadas, net trinktelėjus ranka, būtų atšokęs. Kai atvažiavo į aikštelę, nebuvo nei vieno automobilio „Ford Fiesta“. Iš vaizdo įrašo matosi, kad automobilis stovi kažkur toliau.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau teismas, įvertinęs visą bylos medžiaga, sprendžia kad J. L. kaltė dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta nukentėjusiosios L. Č., liudytojų L. R., M. T. parodymais, duotais teisme, bei kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: eismo įvykio vietos schema, J. L., L. Č. rašytiniais paaiškinimais, policijos pareigūnų L. R., M. T. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, filmuota vaizdo medžiaga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L., duodamas paaiškinimus, nurodė kiek kitas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį nei nurodė pirminiame savo paaiškinime (8 b. l.), kuriame pripažino, jog išvažiuojant iš aikštelės atbula, pasukus galvą ryškiai pašvietė saulė, todėl gerai nematė galinio matymo veidrodėlio vaizdo bei važiuodamas atbulas pajuto lengvą dunkstelėjimą ir pagalvojo, kad atsitrenkė į vejos bordiūrą (8 b. l.). Pažymėtina, kad J. L. po rašytiniu paaiškinimu pasirašė, kad paaiškinimas surašytas teisingai. Tuo tarpu teisme J. L. kategoriškai neigė, kad buvo įvykęs kontaktas. Šias J. L. parodytas aplinkybes, kad J. L. nejuto ir nebuvo kontakto su kitu automobiliu, teismas laiko kaip jo iškelta gynybinę versiją, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnas, kuris surašė J. L. protokolą, teisme apklaustas liudytoju M. T. parodė, kad žmogus aiškino, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo „Mercedes“ ir važiuodamas atbula galėjo atsitrenkti į automobilį. Teismas konstatuoja, kad J. L. pažeidė KET 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. J. L. pripažino, kad filmuotoje medžiagoje yra nufilmuotas jis ir jo vairuojamas automobilis, tačiau teigė, kad filmuotoje medžiagoje konkrečiai nematė, ar buvo kontaktas; pagal jį kontaktas neįvyksta, nes šito filmuotoje medžiagoje nemato. Teismas, nesutikdamas su J. L. nurodytomis aplinkybėmis, pažymi, kad pagal užfiksuotus automobilių sugadinimus fotonuotraukose, kurie tarpusavyje sutampa, t. y. ryškiausi sugadinimai yra apie liniuotės 05 skalę, akivaizdu, kad automobilių „Mercedes – Benz E270“ ir „Ford Fiesta“ tarpusavio kontaktas tikrai buvo. Nors J. L. teisme parodė, kad nukentėjusiosios automobilį matė rugpjūčio 1 dieną ir buvo tik nubrozdinimas, tačiau 2014-07-30 transporto priemonės techninės apžiūros akte (12 b. l.) užfiksuoti techniniai defektai - deformuotas kairės pusės galinis sparnas, taigi užfiksuotas ne tik nubrozdinimas, bet ir sparno deformacija. J. L. teisme abejojo rašytinės medžiagos patikimumu, t. y. kad transporto priemonių techninės apžiūros aktai surašyti skirtingomis dienomis, tačiau tuo pačiu numeriu, kad protokole nurodyta įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) g. 109, o eismo įvykio vietos schemoje nurodytas adresas ties (duomenys neskelbtini) g. 2. Teismui nustačius, kad įvykis tikrai įvyko ties (duomenys neskelbtini) g. 109 pastatu, tik nukentėjusioji savo automobilio sugadinimus pastebėjo nuvykusi į darbą, t. y. (duomenys neskelbtini) g. 174, o automobilis buvo pastatytas prie darbo vietos greta buvusio pastato (duomenys neskelbtini) g. 2, esant šioms aplinkybėms natūralu, kad policijos pareigūnai užpildo pirminę medžiagą atvykus pagal gautą pranešimą į galimai esamą įvykio vietą. Šiuo atveju išsiaiškinta, kad įvykio vieta buvo kitoje vietoje ir kitu laiku. Dėl transporto priemonių techninės apžiūros aktuose nurodyto analogiško numerio -teismas tai laiko technine klaida ir mano, kad netinkamas numerio nurodymas šiuo atveju nepaneigia dokumente užfiksuotų duomenų patikimumo. Teismas atmeta J. L. iškeltą versiją, kad ant jo automobilio bamperio užfiksuoti dažai yra ne nuo šio įvykio, o atsiradę anksčiau buvusio kito eismo įvykio pasekoje. Kad tai atsitrenkusio automobilio žymės, patvirtina nukentėjusiosios L. Č. nurodytos aplinkybės, kad dažų likučių ant automobilio yra mėlynos spalvos su gruntu. Iš fotonuotraukų ir matyti, kad ant J. L. automobilio bamperio yra grunto žymos. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. Č. bei liudytojų L. R., M. T. duotais parodymais teisme, nes nenustatė priežasčių dėl kurių jie siektų apkalbėti J. L. bei jų parodymai yra vieni kitiems neprieštaraujantys bei sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, pažeisdamas KET 9 punktą, J. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 231-234 punktuose nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.

Motyvuojamoji dalis

J. L. veika atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoką. Tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią jo veikoje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad po automobilių kontakto J. L. automobilis sujuda. Kad automobilių kontaktą J. L. turėjo justi, teisme patvirtino ir nukentėjusioji L. Č., kuri teigė, kad jai nesuvokiamas dalykas, kad tokio smūgio vairuotojas negalėjo pajusti. Liudytojas M. T. teisme parodė, jog mano, kad asmuo kontaktą galėjo justi, nes, kad ir nedidelis atsitrenkimas, tai juntama. Iš fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios automobilio sugadinimai yra žymūs, todėl J. L. tikrai turėjo pajusti tokį automobilių susidūrimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats J. L. teisme parodė, kad ten yra aikštelė, netriukšminga, neprisimena, ar buvo prasidaręs langą; muzikos automobilyje niekada neklauso. Šios aplinkybės įrodo, kad nebuvo jokių aplinkybių, kurios J. L. trukdytų išgirsti ar pajusti buvusį automobilių kontaktą. Remiantis visomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, teismas mano, kad J. L., vairuodamas automobilį, galėjo ir turėjo suprasti bei pajusti, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. J. L. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokdamas tyčia nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas J. L. nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, J. L. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. L. šiurkščiai pažeidė KET – vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

J. L. nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis (28 b. l.), todėl remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas skiria J. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo principą, nes ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., teisėjas

nutarė:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 1 00 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. L. galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.