Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-618-42/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-10
Bylos Nr.
2A-618-42/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Burdulis (pirm.), Neringa Venckienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
R.Žvaliauskienės
Advokatai
Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-618-42/2008Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1;73.2.6.1;121.21
Pirmosios instancijos teismo teisėjas V.Preikšas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant atsakovei J. K. , jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. K. , tretysis asmuo R.Žvaliauskienės projektavimo įmonė ,,Strampas“, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismą priteisi iš atsakovės 10830,00 Lt žalos atlyginimo, 5 pro­centus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. liepos 19 d. atsakovė, vairuodama savo automobilį, Marijampolėje autoįvykio metu susidūrė ir apgadino automobilį „BMW 523“, valst. Nr. FMU 100. Kal­ta dėl autoįvykio pripažinta atsakovė. Ieškovas autoįvykio metu au­to­mo­biliui „BMW 523“ padarytai žalai atlyginti išmokėjęs 17830 Lt draudimo išmoką. Dalį žalos at­sa­ko­vė atlygino, tačiau liko skolinga 10830 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės J. K. , 3000,00 Lt žalos at­lyginimo, 5 pro­centus metinių pa­lū­kanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo datos – 2007 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo vi­siško įvykdymo, ir bylinėjimosi iš­laidas – 90 Lt žyminio mokesčio ir 138,50 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės J. K. po 44,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendime nurodoma, kad aplinkybes, jog 2006 m. liepos 19 d. autoįvykio metu buvo padaryta žala, kad atsakovės vai­ruojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės at­sa­komybės privalomuoju draudimu ieškovo bendrovėje, kad ieš­kovas atlygino atsakovės padarytą ža­lą, patvirtina ieškovo pateikti įrodymai ir jais remiantis teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė – padaryti Kelių eismo tai­syk­lių pažeidimai, tame tarpe atsakovės girtumas, žalos pa­da­rymo faktas – automobilio BMW 523 sugadinimas ir priežastinis ry­šys tarp atsa­ko­vės veiksmų ir žalos yra įrodyti. Teismas, įvertinęs nuostolių sure­gu­liavimo centro išvadą apie skirtumą tarp automobilio rinkos ir likutinės verčių, o taip pat liudytojo A. Bingelio nurodytą apytikslę faktinę šio auto­mo­bi­lio remonto kainą, bei atsakovės pateiktas uždarųjų akcinių bendrovių pažymas apie galimą su­ga­dintojo automobilio remonto kainą, kuri žymiai skiriasi nuo nukentėjusiam išmokėtos draudimo iš­mo­kos, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovė, nebūdama informuota apie apgadinto au­to­mo­bilio apžiūrą ir nedalyvaudama vertinimo procese, negalėjo pareikšti savo pastabų dėl apga­di­ni­mų buvimo fakto, o jie nėra neabejotinai patvirtinti, sprendė, kad objektyvus autoįvykio metu padarytos žalos dydis – sugadinto automobilio faktinių remonto išlaidų nėra tiksliai nustatytas ir galėjo būti mažesnis, negu nurodo ieškovas. Be to, vadovaudamasis teisingumo, pro­tin­gu­mo ir są­žiningumo principais ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė žalą pa­darė dėl neatsargumo, nedirba studijuoja, studijos apmokamos, gy­ve­na kartu su tėvu pensininku, iki 2007 m. buvo socialinės pašalpos gavėja, bei pripa­žin­da­mas, kad atsakovė yra ekonomiškai silpnesnė šalis, kad ji gera valia atlygino didelę žalos da­lį, teismas sumažino priteistinos sumos dydį tenkindamas ieškinį iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti: papildomai priteisti iš atsakovės J. K. 7830,00 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme – 234,90 Lt žyminio mokesčio ir 861,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 235,00 Lt žyminio mokesčio ir 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi liudytojo parodymais bei atsakovės pateiktais komerciniais pasiūlymais – individualios įmonės ,,Deltorema“ bei UAB ,,Plastmeta“ remonto sąmata, kuriose nėra įtraukta eilė apgadintų ir remontuotinų detalių, nurodytų ieškovo pateiktame transporto priemonės apžiūros akte bei UAB ,,Autoforumas“ pateiktoje remonto darbų sąmatoje. Be to, atsakovės įmonių pateiktuose paskaičiavimuose nurodyta, jog vadovaujamasi pateiktomis nuotraukomis, tačiau nenurodyta, kiek ir kokias nuotraukas atsakovė pateikė, siekiant įvertinti remonto kainą.

2) ant atsakovės pateiktų individualios įmonės ,,Deltorema“ bei UAB ,,Plastmeta“ remonto sąmatų nėra nurodyta jų surašymo data, nėra aišku, ar paskaičiavimus atliko kvalifikuoti specialistai, ar jų pateikti remonto darbų įkainiai ir remontuotinos detalės atitiko žalos nustatymo dieną faktiškai egzistavusioms automobilio sugadintų ir keistinų detalių bei paslaugų kainą.

3) liudytojas A.Bingelis parodė, jog jis suremontuotą automobilį, kurio remontas kainavo apie 8000,00 Lt, pardavė už 7000,00 Lt, t.y. už mažesnę sumą nei ieškovo pateiktuose įrodymuose buvo nustatyta automobilio likutinė vertė 8350,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog remonto kaina sudarytų 13000,00-14000,00 Lt. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog faktiškai remontas kainavo tik 8000,00 Lt ar dar mažiau. Apeliantas pažymi, jog priekinio stiklo skilimas ir priekinio bamperio skilimas jo pateiktoje remonto darbų sąmatoje įvertintas tik 481,44 Lt, todėl teismas priteistinos žalos dydį sumažino nepagrįstai.

4) vertindamas atsakovės kaltę ir teigdamas, jog žala padaryta dėl neatsargumo, teismas neįvertino, kokios kelių eismo taisyklės buvo pažeistos ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta žala. Atsakovės padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai įrodo, jog atsakovė sąmoningai savo veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nėra pateikusi, tačiau atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovės ir ieškovo santykiai yra pagrįsti draudimo sutartimi, todėl deliktinė atsakomybė negalėjo būti taikoma. Šiuo atveju draudėjas ir atsakingas už žalą yra tas pats asmuo, todėl subrogacija negalima ir ieškinį tenkinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundo argumentas, jog sprendimas yra nepagrįstas visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų įvertinimo taisyklių priimant sprendimą nepažeidė.

Pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes nustatyta šaliai, kuri siekia jomis remtis (CPK 179 str.). Todėl apelianto motyvai apie tai, kad atsakovė pateikė byloje individualios įmonės ,,Deltorema“ bei UAB ,,Plastmeta“ remonto sąmatas, kuriose nėra nurodyta jų surašymo data, nėra aišku, ar paskaičiavimus atliko kvalifikuoti specialistai, ar jų pateikti remonto darbų įkainiai ir remontuotinos detalės atitiko žalos nustatymo dieną faktiškai egzistavusioms automobilio sugadintų ir keistinų detalių bei paslaugų kainą atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas neįvertino, kokios kelių eismo taisyklės buvo pažeistos ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta žala. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, pro­tin­gu­mo ir są­žiningumo principais ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė žalą pa­darė dėl neatsargumo, nedirba studijuoja, studijos apmokamos, gy­ve­na kartu su tėvu pensininku, iki 2007 m. buvo socialinės pašalpos gavėja, bei pripa­žin­da­mas, kad atsakovė yra ekonomiškai silpnesnė šalis, kad ji gera valia atlygino didelę žalos da­lį, priteistinos sumos dydį sumažino pagrįstai .

Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu motyvu, kad subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtys nustatomos tam, kad kreditorius išlaikytų visas buvusio kreditoriaus teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymiškai numatant subrogacijos atvejus jau jos formuluotė nukreipia į kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Ritranspeda“, Nr. 3K-3-503/2005). Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija civilinės atskomybės draudimo atveju negalima, kai draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo yra tas pats asmuo. Bet subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 straipsnyje, arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų, kurios yra įtvirtintos specialiuose įstatymuose (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje). Nurodytų teisės aktų nuostatos nelaikytinos subrogacija CK 6.1015 straipsnio prasme. Minėtos specialiųjų įstatymų nuostatos, leidžiančios padaryti išimtis dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, kuris yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra bendrosios taisyklės išimtys ir neprieštarauja CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinė ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Antanas BurdulisTeisėjai Leonas JachimavičiusNeringa Venckienė