- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-695-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-01172-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- ADB „ERGO Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- E. T.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-42-3-01172-2012-1)
2013 m. gegužės 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. Š. įstatyminės atstovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei K. Š., trečiasis asmuo E. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9 081,72 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-09 eismo įvykio Tauragės mieste metu atsakovė K. Š., vairuodama automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui, partrenkė einančią per pėsčiųjų perėją mažametę A. T., dėl ko ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo. Dėl A. T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo į ieškovą kreipėsi E. T. ir VĮ Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius išmokėdamas 9 081,72 Lt draudimo išmokų sumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę atgręžtinio reikalavimo teise, prašydamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-12-20 sprendimu ieškinį tenkino pilnai ir priteisė ieškovui ADB „ERGO Lietuva“ iš atsakovės K. Š. 9 081,72 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2012-07-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovė dėl savo kaltės pasišalino iš įvykio vietos. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs asmens elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu, nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Teismas nurodė, kad yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Eismo įvykis įvyko birželio mėnesį apie 8 val., tai yra šviesus paros metas, miesto centras. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji darydama manevrą sankryžoje išgirdo bilstelėjimą, pavažiavusi apie 20 metrų pastebėjo, kad perėjoje kilo sąmyšis, matė, kad perėjoje guli žmogus, bet manė, kad jį patrenkė kitas automobilis. Elgiantis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, atsakovė turėjo apžiūrėti, kas įvyko ir pranešti apie įvykį policijai, bei suteikti nukentėjusiajai pagalbą. Tačiau atsakovė iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė, apie eismo įvykį nebuvo informuotas ir ieškovas. Teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, kad, pasišalindama iš įvykio vietos, atsakovė siekė išvengti atsakomybės, o į policiją atvyko tik policijai informavus automobilio savininką, jog ji dėl eismo įvykio turi atvykti į policiją. Atsakovei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovas turi teisę, vadovaudamasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovės
Šalies argumentai
Atsakovė K. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas neįvertino, kad pasišalinimas iš įvykio vietos reglamentuojamas ATPK 130 straipsnio 1 dalis ir teismo nutarimo pripažinti atsakovę kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, nėra. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pripažįstama, jog atsakovė dėl savo kaltės pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinimą iš eismo įvykusio vietos būtina vertinti kaip sąmoningą ir tyčinį veiksmą. Nepagrįsta taip pat teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė nebuvo bausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, teismas, priteisdamas 100 procentų reikalaujamos sumos, neatsižvelgė į tai, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Netgi pripažinus, kad atsakovė tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas turėjo spręsti, jog šis pažeidimas neturėjo įtakos žalos dydžiui ir bet kokiu atveju nukentėjusiajai būtų sumokėta tokio pat dydžio draudimo išmoka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl nurodyto pažeidimo eismo įvykio metu padarytos žalos dydis nepadidėjo ir, kad šis pažeidimas nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Apeliantė teigia, kad atlygino nukentėjusiajai 9 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, ieškinio reikalavimas šioje dalyje, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti nukreiptas į pinigų sumą gavusią nukentėjusiosios įstatyminę atstovę E. T., kuri byloje turėjo būti įtraukta atsakove. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą atsakovę E. T.. Todėl pažeidė CPK 43 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog atsakovė pasišalino iš eismo įvykio dėl savo kaltės. 2011-06-29 teismas patvirtino atsakovės ir nukentėjusiosios susitarimą, kuriuo atsakovė sutiko, kad padarytą turtinę ir neturtinę žalą padengs ADB „ERGO Lietuva“. Šiuo susitarimu sutarta, kad nukentėjusioji kreipsis į draudiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl to nukentėjusiajam asmeniui pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo, draudikas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu privalėjo atlyginti patirtą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2011-06-09, apie 8.01 val. Tauragės m. J. Tumo-Vaižganto –Gedimino gatvių sankryžoje dėl atsakovės K. Š., vairavusios automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. Š., kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota A. T., gim. 2002-10-10. Atsakovės vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ieškovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovės, draudimo sutartis Nr.02-1579630 (b. l. 6). Atsakovė iš įvykio vietos nuvažiavo, po to policijos pareigūnų pagalba buvo surasta. 2011-06-09 dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00421-11. Atsakovei buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos BK 281 str. 1 d., 144 str., t.y. dėl kelių eismo taisyklių 35 punkto reikalavimo pažeidimo vairuojant automobilį, dėl to buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas A. T. ir dėl palikimo sužaloto asmens eismo įvykio vietoje ir bei pasišalinus iš įvykio vietos nepagelbėjus nuketėjusiajam. 2011-06-29 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. A. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00421-1, kurį patvirtino Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, kadangi kaltininkė susitaikė su nukentėjusiąją, nes kaltininkė prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, gailėjosi dėl nusikaltimo ir susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 15-16). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00421-11 esančio 2011-06-28 susitarimo dėl žalos atlyginimo, sudaryto tarp nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. T. ir K. Š., matyti, kad E. T. sutinka, kad ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio būtų nutrauktas, nes su K. Š. susitaikė. K. Š. įsipareigojo dar atlyginti 5 500 Lt, taip pat buvo susitarta, kad nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą padengs „Ergo Lietuva“ draudimas. K. Š. sutiko su šiomis sąlygomis ir su tuo, kad padarytą turtinę ir neturtinę žalą padengs „Ergo Lietuva“ draudimas. Dėl nukentėjusios A. T. sveikatos sutrikdymo žalą patyrusios E. T. ir VĮ Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi į ieškovą. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei taisyklėmis, patvirtintomis 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas 9 081,72 Lt draudimo išmokų sumą. Kadangi atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovas reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 9 081,72 Lt.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnį. Apeliantės įsitikinimu atgręžtinis reikalavimas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu į iš eismo įvykio vietos pasišalinusį asmenį gali būti nukreipiamas tik tada, kai įrodoma, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. vairuotojui suvokiant, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalinant iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju atsakovė, vairavusi automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš jų 231 ir 234 punktus, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įvykus bet kokiam eismo įvykiui, vairuotojas turi pareigą nepasišalinti iš įvykio vietos; ir jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi analizuojamo eismo įvykio schemas, nustatytas įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, į tai, jog eismo įvykis įvyko miesto centre, šviesiu paros metu, daro išvadą, kad atsakovė, kaip ir kiekvienas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo suvokti, jog jos veiksmai galėjo sukelti autoįvykį, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys, t.y. negalėjo neatkreipti dėmesio, kad yra pavojingos eismo situacijos dalyvis. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė apie eismo įvykį policija nepranešė, apie eismo įvykį nebuvo informuotas ir ieškovas. Atsakovė į policiją atvyko tik kai jai paskambino mama ir pasakė, kad ji partrenkė žmogų (b. l. 11). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sprendime padaryti išvadą, jog pasišalindama iš įvykio vietos atsakovė siekė išvengti atsakomybės, o atvyko į policiją atvyko tik policijai informavus savininką, kad ji dėl eismo įvykio turi atvykti į policiją. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė suprato ar turėjo suprasti, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir sąmoningai neigia pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybę, siekdama išvengti regresinės civilinės atsakomybės taikymo formaliu pagrindu, kad nebuvo už tai nubausta administracine tvarka. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Aplinkybė, jog atsakovė nebuvo bausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Administracinės atsakomybės atsakovei netaikymas už pasišalinimą iš įvykio vietos negali būti vertinama aplinkybe, ribojančia teismo teisę vertinti byloje esančius įrodymus ir draudžiančia nustatyti aplinkybes, susijusias su draudiko teisės į regresą realizavimu. Atsakovei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovė turi teisę, vadovaudamasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovės.
Atmestinas apelianės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą atsakovę E. T. ir pažeidė CPK 43 straipsnio 2 dalį. Kolegijos manymu, ieškinys pateiktas tinkamam atsakovui ir daugiau nėra asmenų, kuriems gali būti nukreiptas ieškinio reikalavimas. Atsakovei pareiga atsakyti ieškovui kilo iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame aiškiai numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju būtent atsakovė. Be to, susitaikymas, susitarimas atlyginti žalą, kaltės pripažinimas ir manymas, kad ateityje asmuo nedarys nusikaltimų – būtinos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 38 str.). Apeliantė nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios turėtų būti taikoma Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė mažinti grąžintinos sumos dydį, o šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė taikoma draudiko ir nukentėjusio asmens santykiams, kai kaltas asmuo atlygina žalą. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė kompensavo ne vien tik nukentėjusiajai turėtas išlaidas (už kurą vykstant į gydymo įstaigas ir atgal, pragyvenimo reabilitacijoje išlaidas, negautas pajamas, už vaistus ir 2 400 Lt neturtinės žalos), iš viso 4 584,16 Lt, bet ir 4 497,56 Lt – Klaipėdos teritorinei ligoninių kasai už nukentėjusiosios gydymą. Apelaintė susitarime dėl žalos atlyginimo nurodė, kad ji sutinka atlyginti 5 500 Lt žalą nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad sutinka, jog padarytą turtinę ir neturtinę žalą padengtų ADB „ERGO Lietuva“ (t. 1, b. l. 36–37, baudžiamosios bylos 58-1-00421-11 l. 55). 2011-06-29 trečiasis asmuo nurodė, kad neturtinė žala yra 8 600 Lt, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-06-29, o 2011-10-13 trečiasis asmuo patvirtino, kad V. Š. sumokėjo 9 000 Lt (t. 1, b. l. 52, 63). Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog be gera valia atlygintinos žalos yra ir/ar bus kita nukentėjusiajai padaryta žala, kurią turėtų atlyginti ADB „ERGO Lietuva“, todėl susitarimas atlyginti žalą nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir 9 000 Lt žalos atlyginimas nepaneigia atsakovės pareigos kompensuoti ieškovei dėl jos veikos trečiajam asmeniui ir Klaipėdos teritorinei ligoninių kasai išmokėtas draudimo išmokas.
Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.