Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškinio kvalifikavimo kaip tapataus ir dėl šios priežasties atisakymo jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą).

12. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad jos pateiktas ieškinys yra tapatus, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

13. Teismas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

14. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką pirmiau nurodytos proceso teisės normos taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, jog dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

15. Įsitikinimui, ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apskųstos nutarties argumentais bei ieškinio reikalavimais, patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazėje, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės pareikštas ieškinys tapatus jau išnagrinėtose kitose civilinėse bylose pareikštiems ieškiniams. Ieškovė prašo atlyginti žalą remdamasi CK 6.272 straipsniu, t. y. prašo iš valstybės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, jog žala kilo dėl teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Kitaip sakant apeliantė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o žalos atsiradimą sieja su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant civilines bylas. Taigi, ieškinyje apeliantė kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Darytina išvada, kad tokiu reikalavimu apeliantė ginčija apskųstos nutarties 8 punktuose paminėtuose procesiniuose dokumentuose nustatytus teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes bei siekia kitokio jų teisinio vertinimo, kuris būtų palankus apeliantei.

17. Tačiau vien nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės nurodytose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad teisėjai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Nurodytas teisinis reglamentavimas ieškovei buvo ne kartą išaiškintas priimant įvairius procesinius sprendimus dėl ieškovės reiškiamų ieškinių. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad teismų priimti procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ieškovė naujai pateiktame ieškinyje iš esmės nurodo tokias pačias faktines aplinkybes, kaip ir jau išnagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, civilinės bylos Nr. e2-8803-545/2023, e2S-1049-852/2023, e2-2500-794/2023, e2A-723-330/2023, e2-1689-967/2024 ir kt.).

19. Išanalizavus ieškinio argumentus bei susipažinus su pirmiau nurodytų teismų procesinių sprendimų argumentais bei ištirtomis aplinkybėmis, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, rėmėsi ne lingvistiniais ieškinio reikalavimų formuluočių tapatumais, bet pagrįstai nusprendė, kad sutampa bylų šalys, ieškinių dalykas ir faktinis pagrindas. Taip pat teismas pagrįstai nusprendė, kad sutampa materialusis teisinis santykis, t. y. tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas. Apeliantė teikdama ieškinį rėmėsi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, t. y. ji pateikė įrodymus apie, jos nuomone, neteisėtus Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmus, kurie neva melavo ieškovei ir teismui, kad 2009 metais mirusi močiutė S. M., testamentu palikusi visą savo turtą ieškovei, nesumokėjo pinigų už perkamą iš valstybės 0,225 ha žemės sklypą, todėl netapo to žemės sklypo savininke; ieškovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. M. nupirktą žemės sklypą; neaišku, kur dingo močiutės sumokėti pinigai už išpirktą žemės sklypą.

20. Pirmiau nurodyta, kad naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Apeliantė ieškinyje nenurodė naujų faktų, todėl vertintina, kad ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, bet papildytais ar patikslintais faktais, taip pat reiškia, kad pareikštas tapatus ieškinys. Teikdama naujus ieškinius, apeliantė juos papildo naujais argumentais dėl civilinės atsakomybės taikymo naujiems teisėjams, kurie priėmė jai nepalankius procesiniu sprendimus. Teisėjo veiksmai priimant apeliantei nepalankius procesinius sprendimus nėra pakankamas pagrindas jam taikyti civilinę atsakomybę. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė pareiškė tapatų reikalavimą.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti apskųstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.