- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-326-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01040-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „RUMEKS-NNZ“
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Libra Vitalis“
- Kategorijos
- 2.5.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „RUMEKS-NNZ“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RUMEKS-NNZ“ ieškinį atsakovui A. L. ir trečiajam asmeniui UAB „Libra Vitalis“ dėl komercinės paslapties neteisėtu atskleidimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 646 Eur baudą, 14056 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. L. nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės įmonėje dirbo didmaišių vadybininku, buvo atsakingas už bendravimą su ieškovės klientais ir tiekėjais, sandorių sudarymą, didmaišių užsakymą ir jų transportavimo organizavimą. 2008 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties priedu Nr. 1 atsakovas įsipareigojo trejus metus po darbo sutarties pasibaigimo saugoti ieškovės komercines paslaptis, o šio įsipareigojimo pažeidimo atveju - atlyginti ieškovei visus dėl tokio pažeidimo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius bei sumokėti 17 MGL (minimalaus gyvenimo lygių) dydžio baudą. 2007 m. gegužės 15 d. atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su ieškovės įmonėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 11.3 punkte yra pateiktas įmonės komercinių paslapčių sąrašas, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieškovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryšius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sąlygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį. Taip pat, ieškovės konfidencialios informacijos sąrašas buvo pateiktas Priede Nr. 2 prie atsakovo 2008 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties ir atsakovo pasirašytas darbo sutarties sudarymo metu. Šiame sąraše kaip konfidenciali nurodoma informacija apie klientų ir tiekėjų pavadinimus, adresus, prekių užpirkimo iš tiekėjų kainas ir mokėjimo terminus, kainas ir nuolaidas klientams, bendrovės prekių kokybę ir sudėtį. 2011 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove ir įsidarbino pas trečiąjį asmenį UAB „LIBRA VITALIS“. 2012 m. rugsėjo 3 d. paaiškėjo, kad atsakovui perėjus dirbti į šią įmonę, ji pradėjo importuoti ir Lietuvoje prekiauti didmaišiais, nors iki to laiko tokia ar panašia veikla nesivertė. Taip pat ieškovės ilgametis klientas AB „Anykščių kvarcas“, su kuriuo ieškovas bendradarbiavo nuo 1998 metų, nustojo iš ieškovės užsakinėti didmaišius - paskutinį kartą AB „Anykščių kvarcas“ didmaišius iš ieškovės užsakė 2011 m. birželio mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas A. L. neteisėtai atskleidė trečiajam asmeniui UAB „LIBRA VITALIS“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie didmaišių tiekėją RISHI FIBC SOLUTIONS (tiekėjo kontaktinius duomenis, informaciją apie tiekėjo gaminamą produkciją ir jos kokybę, taikomas pardavimo kainas, transportavimo ir pristatymo sąlygas) ir ieškovės buvusį klientą AB „Anykščių kvarcas“ (kliento kontaktinius duomenis, žinias apie kliento poreikius, klientui tiekiamų didmaišių specifikaciją, taikomas didmaišių pardavimo kainas, didmaišių pardavimo kiekius, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygas, kliento mokumą ir patikimumą), o trečiasis asmuo, pasinaudojęs šia informacija, ieškovės buvusį klientą perėmė. Kadangi didmaišiai buvo užsakomi vieną kartą per metus, ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo pradėjo užsiimti didmaišių importu ir prekyba praėjus metams laiko po atsakovo darbo sutarties nutraukimo su ieškove, savaime nereiškia, jog atsakovo atskleista informacija galėjo būti pasenusi ir nebeaktuali. Dėl aptartų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kurie pasireiškė ieškovės negautu pelnu iš didmaišių pardavimo AB „Anykščių kvarcas“ sandorių 2012-2014 metais.
Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nesupranta sąvokos „komercinė paslaptis“, o pasirašydamas darbo sutartį nesigilino į šios sąvokos prasmę, matė, jog yra numatytas komercinių paslapčių sąrašas, tačiau tam tikra informacija, pavyzdžiui klientų kontaktai ir pan., negali būti priskiriama komercinėms paslaptims. Tikėjosi, jog jam dar bus konkrečiai paaiškinta, kokios informacijos negalima atskleisti. 2011 metais jam išėjus iš darbo pas ieškovę ir įsidarbinus trečiojo asmens įmonėje, pastaroji tuo metu dar neužsiėmė pakavimo produktų prekyba, tačiau maždaug po metų laiko ėmė plėsti veiklos sritį, o atsakovo iniciatyva buvo užmegzti santykiai su AB „Anykščių kvarcas“ ir su didmaišių tiekėju RISHI FIBC SOLUTIONS. Atsakovo teigimu, pasinaudodamas turima informacija apie minėtas įmones, jis pasielgė vadovaudamasis įprasta konkuravimo praktika. Gavus elektroninį laišką iš ieškovės direktoriaus su klausimais, ką jis (atsakovas) daro ir ar nori bylinėtis su ieškove, atsakovui kilo mintis, jog, galbūt, jis padarė kažką neteisėto, todėl kreipėsi teisinės pagalbos ir jam buvo paaiškinta, kad jis konfidencialios informacijos neatskleidė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Rumeks-NNZ“ 2793,52 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Libra Vitalis“ naudai; priteisė iš ieškovės UAB „Rumeks-NNZ“ 5,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2008-09-01 sudarytos darbo sutarties Prieduose įtvirtintas Konfidencialių dalykų sąrašas ir įpareigojimas atsakovui saugoti komercines paslaptis vertintini kaip ieškovės protingos pastangos saugoti tam tikrą informaciją, o atsakovo atstovės argumentai, jog aptariami darbo sutarties priedai neturi teisinės reikšmės, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovės saugoma informacija apie klientus ir tiekėjus, o konkrečiai – AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS įmonių pavadinimai, kontaktai, veiklos aprašymai, informacija apie tiekėjo gaminamą produkciją – nėra laisvai neprieinama informacija, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo šią informaciją gali rasti minėtų įmonių interneto puslapiuose. Duomenų, jog trečiajam asmeniui pradėjus didmaišių importo ir prekybos veiklą, bendra informacija apie įmones AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS nebuvo prieinama internetu ar kitomis priemonėmis, nėra. Paieška pagal susiklosčiusią praktiką vykdoma telefoniniais pokalbiais bei susirašinėjant elektroniniais laiškais. Taigi, net jei tam tikra suinteresuotus asmenis dominanti informacija nėra skelbiama įmonės interneto puslapyje, ją galima sužinoti kitais minėtais būdais. Teismo nuomone, ieškovės žinios apie kliento AB „Anykščių kvarcas“ mokumą ir patikimumą nelaikytinos komercine paslaptimi, kadangi akcinės bendrovės statusą turinti įmonė savo akcijomis prekiauja viešai akcijų biržoje, tokia įmonė privalo viešai skelbti savo finansines analizes ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę susipažinti su jomis susipažinti. Dėl įmonei AB „Anykščių kvarcas“ taikomų didmaišių pardavimo kainų kaip komercinės paslapties atskleidimo teismas pažymėjo, jog tokios informacijos aktualumas ir tikėtina įtaka ieškovės konkurencingumo sumažėjimui galima tuo atveju, jei šia informacija būtų kuo anksčiau pasinaudota. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas laikotarpyje, už kurį prašo priteisti nuostolius, t.y. 2012-2014 m., teikė kokius nors bendradarbiavimo pasiūlymus AB „Anykščių kvarcas“, o pastarasis atsisakė bendradarbiauti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, negalima teigti, jog trečiajam asmeniui pradėjus didmaišių prekybos veiklą, ieškovė prarado klientą AB „Anykščių kvarcas“, kadangi šio kliento atstovas nurodė, jog tarp jo (kliento) ir ieškovės vis dar vyksta bendradarbiavimas kitų prekių (ne didmaišių) srityje. Teismas papildomai nurodė, jog įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties yra tiesiogiai susijęs su įsipareigojimu tam tikrą laiką nekonkuruoti, kadangi vien komercinės paslapties atskleidimas pats savaime, nesant šios paslapties panaudojimo konkuruojant, neturėtų neigiamų pasekmių asmens, kurio komercinė paslaptis atskleista, atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „RUMEKS-NNZ“ prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė šiuo apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovės turimos informacijos apie ieškovės klientą AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėją RISHI FIBC SOLUTIONS nepripažino slapta ir vertinga, suteikiančia konkurencinį pranašumą. Pasisakydamas dėl šių dviejų kriterijų (informacijos slaptumo ir jos vertingumo) teismas netinkamai vertino faktus, taikė netinkamas įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėta informacija „nėra laisvai neprieinama informacija, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo šią informaciją galima rasti minėtų įmonių internetiniuose puslapiuose“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės komercinę paslaptį apie tiekėją ar klientą sutapatino vien tik su bendro pobūdžio informacija apie klientą ar tiekėją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės turimos žinios apie savo kliento akcinės bendrovės „Anykščių kvarcas" mokumą ir patikimumą nelaikytinos komercine paslaptimi, kadangi akcinės bendrovės statusą turinčios bendrovės savo akcijomis prekiauja viešai akcijų biržoje, tokia bendrovė privalo viešai skelbti savo finansines analizes ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę su jomis susipažinti. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo tą faktą, kad atsakovui pradėjus dirbti pas trečiąjį asmenį UAB „Libra vitalis“, pastarasis perėmė tiek ieškovo klientą akcinę bendrovę „Anykščių kvarcas“, tiek tiekėją R1SHI FIBC SOLUTIONS, ir tiekė Ieškovo buvusiam klientui iš ieškovės buvusio tiekėjo tokias pačias (tos pačios specifikacijos) prekes - didmaišius, kuriuos iki tol tiekė ieškovė;Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, t.y. neatskleidė ieškovės komercinės paslapties trečiajam asmeniui, tačiau ši išvada yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, neatitinkantį kasacinio teismo suformuotos praktikos. Sprendime pasisakyta ne dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, o tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei netiesiogiai dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės kliento praradimo;Pirmosios instancijos teisinas konstatavo, kad įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties yra tiesiogiai susijęs su įsipareigojimu tam tikrų laiką nekonkuruoti. kadangi vien komercinės paslapties atskleidimas pats savaime, nesant šios paslapties panaudojimo konkuruojant, neturėtų neigiamų pasekmių asmens, kurio komercinė paslaptis atskleista, atžvilgiu. Nekonkuravimo susitarimuose yra ypač svarbi šalių interesų pusiausvyra, t.y. darbdavio interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Nekonkuravimo susitarimu nustatyta ribojimų apimtis ir kompensacijos dydžio nenumatymas neatitiko proporcingumo ir sąžiningumo principų bei įtvirtino esminę šalių nelygybę. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad susitarimas prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis (Civilinio Kodekso 1.80 straipsnis). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos faktinio ir teisinio pagrindo, nes byloje nekeliamas reikalavimas dėl nekonkuravimo pažeidimo. Be to, teismas nepagrįstai įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties susiejo su nekonkuravimo įsipareigojimu;Trečiasis asmuo taip ir nepagrindė bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą, todėl UAB „AAA Law“ už teisines paslaugas sumokėtos išlaidos priteistos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „LIBRA VITALIS“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kitokia ginčo šalies nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik asmens nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Be to, apeliaciniame skunde yra nurodomos ir keliamos naujos faktinės aplinkybės, kurios apelianto nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme;Apeliantas neįrodė, kad atsakovas atliko ar atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus. Apelianto nurodoma informacija apie vieną klientą ir vieną tiekėją nelaikytina komercine paslaptimi Vien tai, jog darbuotojo darbo sutartyje yra numatyta bendro pobūdžio konfidencialumo pareiga, nesuponuoja darbuotojo pareigos saugoti visą darbdavio informaciją kaip komercinę paslaptį. Nors ieškinys buvo reiškiamas tik dėl vieno tiekėjo ir dėl vieno kliento informacijos atskleidimo, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apelianto komercinę paslaptį sudaro apelianto tiekėjų ir klientų pavadinimai, kontaktai, veiklos aprašymai, informacija apie gaminamą produkciją ir visa kita informacija: kliento patikimumas, konkretūs tiekėjų ir klientų darbuotojai jų kontaktiniai duomenys, prekių specifikacijos, kokybė, maržos, antkainiai, finansiniai rinkodaros ir strategijos duomenys. Pastebėtina, kad apeliantas tokiais kriterijais apibūdina visų savo klientų ir tiekėjų informacijos visumą, bet ne informaciją apie klientą AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėją RISHI FIBC SOLUTIONS. Todėl nėra aišku, kurias iš šios informacijos dalių priskirti konkrečiam tiekėjui ar klientui;Kaip teisingai nurodoma sprendime, nėra duomenų, kad informacija apie įmones AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS (jų produkciją, kontaktinius asmenis ir jų kontaktus, poreikius, tiekėjo atveju - taikomas kainas, transportavimo sąlygas, siūlomas pakavimo priemones), nebuvo prieinama internetu ar kitais būdais. negalima laikyti, kad informacija apie AB „Anykščių kvarcas“ finansinius pajėgumus buvo prieinama tik apeliantui, kadangi informacija apie bendrovės finansinius pajėgumus, mokumo galimybes, finansinių srautų pokyčius, investicijas, taikomus areštus ir pan. yra prieinama iš įvairių šaltinių, tiek valstybinių, tiek ir privačių. AB „Anykščių kvarcas“ yra didelė įmonė, todėl natūralu, kad viešai prieinamos informacijos apie šią įmonę, jos veiklą, investicijas, produktus, gamybos pokyčius, darbuotojus yra daugiau, nei apie smulkesnes įmones;Apeliantas ieškiniu reiškė atsakovui reikalavimą dėl komercinės paslapties atskleidimu padarytos žalos atlyginimo. Tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas remiantis bendraisiais CK įtvirtintais civilinės atsakomybės atsiradimo ir žalos apskaičiavimo pagrindais. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui. Neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Apelianto teiginiai grindžiami argumentais, kurie prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek ir apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde, nurodoma, kad atsakovas įsidarbino su konkuruojančioje įmonėje, beveik iš karto po to, kai nutraukė darbo santykius su apeliantu. Tačiau apeliantas, tiek ieškinyje, tiek ir dublike buvo nurodęs, kad trečiasis asmuo nebuvo jo konkurentas ir tik vėliau pradėjo prekiauti didmaišiais. Aplinkybę, kad atsakovas įsidarbino ne konkuruojančioje įmonėje patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Apeliantas komercinės paslapties atskleidimą įrodinėja aplinkybe, kad AB „Anykščių kvarcas“ pradėjus tiekti RISHI FIBC SOLUTIONS gaminamus didmaišius klientas smėlį tuose pačiuose didmaišiuose galėjo transportuoti 7-12 kartų, kai tuo tarpu kitų gamintojų maišuose tik 3-5 kartus ir atsakovas šią informaciją atskleidė trečiajam asmeniui. Apeliantas šio argumento niekada nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme ir nepateikė nė vieno šią aplinkybę pagrindžiančio įrodymo;Teismas pagrįstai pasisakė dėl nekonkuravimo susitarimo kaip vieno iš ieškinio atmetimo pagrindų. Tad nėra pagrindo konstatuoti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimą. Taip pat teismas tinkamai paskirstė šalių rungimosi pareigą ir sprendimą grindė byloje esančių įrodymų visuma, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu;Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia tarp atsakovo bei trečiojo asmens ir advokatės esančius atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese teisinius santykius. Taip pat kartu su pirmos instancijos teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo bei trečiojo asmens naudai yra pateiktos advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų kopijos, iš kurių matyti, jog su byla susijusias teisines paslaugas teikė būtent advokatė. Pažymėtina, jog pagal teisinių paslaugų sutartį UAB „AAA Law" įsipareigojo, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui teisines paslaugas teiks su UAB „AAA Law“ susiję advokatai, advokatų padėjėjai ir teisininkai. Pabrėžtina, jog šiuo konkrečiu atveju teisinės paslaugos buvo suteiktos išimtinai advokatės A. B., ką patvirtina byloje esantys įrodymai (atliktų darbų ataskaita, atstovavimo sutartys, advokatės dalyvavimo teismo posėdžiuose faktas ir t.t.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrindžia atsakovo civiline sutartine atsakomybe už informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, atskleidimą (panaudojimą). 2007 m. gegužės 15 d. atsakovas A. L. buvo pasirašytinai supažindintas su ieškovės įmonėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 11.3 punkte yra pateiktas įmonės komercinių paslapčių sąrašas, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieškovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryšius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sąlygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį. Taip pat A. L. darbo sutarties priede Nr. 1 įtvirtintas įsipareigojimas trejus metus po darbo sutarties pasibaigimo saugoti ieškovo komercinę paslaptį, o šio įsipareigojimo pažeidimo atveju atlyginti ieškovui visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, bei sumokėti baudą; darbo sutarties priede Nr. 2 buvo patvirtintas konfidencialių dalykų sąrašas: 7.6 finansiniai duomenys, apyvartos ir pelnai/nuostoliai; maržos ir antkainiai; paskolų sumos ir palūkanos; 7.7 rinkodaros duomenys: klientų ir tiekėjų pavadinimai, adresai ir sąrašai; prekių užpirkimo ir tiekėjų kainos ir mokėjimo terminai; kainos ir nuolaidos klientams; bendrovės prekių kokybė ir sudėtis; 7.8 strategijos duomenys: bendrovės plėtros planai ir planuojamos investicijos; planuojami veiksmai rinkose; planuojami nauji gaminiai ir prekės; bendrovės stipriosios ir silpnosios pusės; 7.9 kiti duomenys: bendrovės priemonių, kompiuterių programų ir pan. slapyvardžiai ir kodai. Nors pareikštame ieškinyje komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sąvokos tapatinamos, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas kildina savo reikalavimą iš atsakovo darbo sutartyje numatytos pareigos neviešinti komercinę paslaptį sudarančios ieškovės informacijos.
Ieškovė nurodė ir sutarties pažeidimo faktinę sudėtį - atsakovas A. L. atskleidė trečiajam asmeniui UAB „Libra Vitalis“ ieškovės komercinę paslaptį. Komercinės paslapties atskleidimą patvirtina tokios bylos aplinkybės: praėjus metams po to, kai atsakovas įsidarbino pas trečiąjį asmenį, trečiasis asmuo, kurio pagrindinė veikla buvo prekyba biuro ir leidybos popieriumi, kartonu, ofsetinės, poligrafinės, fleksografinės spaudos, vaizdinės reklamos, fotografijai, spalvų dizainui ir valdymui, siuvykloms skirtomis medžiagomis ir įrangos prekyba, ėmėsi naujos veiklos – pasiūlė ieškovės klientui UAB ‚Argolitpa“ įsigyti didmaišių, identiškų tiems, kuriuos klientas paprastai perka iš ieškovo; ieškovo kitas ilgametis klientas – AB „Anykščių kvarcas“, su kuriuo ieškovas bendradarbiavo nuo 1997 m., netikėtai nustojo užsakinėti didmaišius; 2013 m. gruodžio mėn. paaiškėjo, kad ieškovo klientą perėmė trečiais asmuo, kuris tam tikslui nuolat pateikia užsakymus ieškovės tiekėjui RISHI FIBC SOLUTIONS. Ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas A. L. neteisėtai atskleidė trečiajam asmeniui ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie didmaišių tiekėją RISHI FIBC SOLUTIONS (tiekėjo kontaktinius duomenis, informaciją apie tiekėjo gaminamą produkciją ir jos kokybę, taikomas pardavimo kainas, transportavimo ir pristatymo sąlygas ir ieškovo buvusį klientą AB „Anykščių kvarcas (kliento kontaktinius duomenis, žinias apie kliento poreikius, klientui tiekiamų maišų specifikaciją, taikomas didmaišių pardavimo kainas, didmaišių pardavimo kiekius ir atsiskaitymo sąlygas, kliento mokumą ir patikimumą. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės konkrečių tiekėjo ir kliento kontaktinių ir kitų duomenų atskleidimu ir šių tiekėjo ir kliento perėmimu.
Pažymėtina, kad darbo sutartis su atsakovu nenumato atsakomybės už bendrovės konfidencialios informacijos panaudojimą (išviešinimą), ieškovė, nors ir tapatina konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąvokas, kildina reikalavimą iš sutartinio įsipareigojimo neatskleisti komercinę paslaptį pažeidimo; konfidencialios informacijos panaudojimo faktu nesiremia, t.y. aplinkybės, susijusios su konfidencialios informacijos galimu atskleidimu, nesudaro ginčo dalyko.
Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. draudžia naudojimą, priėmimą, perdavimą ne bet kokios ūkio subjektui priklausančios informacijos, bet informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis. Kasacinis teismas 2016-02-05 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.
Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad aplinkybė, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors darbo sutartyje su atsakovu buvo įtvirtintas įsipareigojimas saugoti bendrovės komercinę paslaptį, t.y. kad ieškovė tam tikromis priemonėmis ketino apsaugoti informaciją apie savo klientus (tiekėjus), tačiau nėra duomenų apie tokios informacijos turinį, patvirtinantį tokios informacijos komercinį vertingumą, sudarančių pagrindą pagrįstai laikyti tokia informacija ieškovės komercine paslaptimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė faktinių duomenų, kad bendrovė kaupė ir turėjo tokios specifinės ir reikšmingos informacijos apie klientus, tiekėjus, kad jos panaudojimas galėtų pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus ir po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo; ieškovas nebuvo patvirtinęs komercinių paslapčių sąrašo, nėra duomenų, kad ieškovė būtų įslaptinusi informaciją, suteikusi prijungimo prie slaptos duomenų bazės kodus tik kai kuriems darbuotojams; nėra duomenų, kad atsakovas būtų supažindintas su kokia nors specifine ir komerciškai vertinga įslaptinta informacija kitokia forma. Taigi, darbo tvarkos taisyklių 11.3 punkte pateiktas įmonės komercinių paslapčių sąrašas, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieškovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryšius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sąlygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį neleistų darbuotojui vienareikšmiškai suprasti, kokia konkreti informacija apie bendrovės klientus yra komerciškai vertinga ir saugotina. Esant plačiai ir aptakiai apibrėžtam saugotinos informacijos aiškinimui atsakovo darbo sutartyje, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vertino atsakovo atskleistą informaciją jos komercinės vertės aspektu. Kaip jau buvo paminėta, informacijos komercinė vertė yra fakto klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis faktas turėjo būti įrodinėjamas ieškovės (CPK 178 str.), tačiau padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos ir galimai atskleistos informacijos komercinio vertingumo. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ūkio subjekto kliento sąrašas paprastai priskirtinas informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį, pažymi, kad informaciją apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t.y. kokie konkretus kliento poreikiai, koks jų mokumas, patikimumas, finansinė būklė, kokiomis sąlygomis paslaugos teikiamos, už kokią kainą tai daroma; be to komercinei paslapčiai priskiriama informacija kokios konkrečios įmonės turi prekių (paslaugų) poreikį, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl prekių (paslaugų) užsakymo ir pan.) Apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-447/2014, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3524/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 317-916/2015 ir kt.
Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaltina atsakovą duomenų apie konkrečius ieškovo klientą (AB „Anykščių kvarcas“) ir ieškovo tiekėją (užsienio bendrovė RISHI FIBC SOLUTIONS) atskleidimu; duomenų, kad atsakovas būtų atskleidęs kitų ieškovo klientų (tiekėjų) duomenis, byloje nėra, ieškovas jomis nesiremia, t.y. nėra duomenų, kad atsakovas būtų atskleidęs trečiajam asmeniui duomenis apie ieškovo klientų (tiekėjų) sąrašą. Kaip jau buvo paminėta ieškovė nepateikė įrodymų, kad kauptų ir saugotų informaciją apie konkretaus kliento (AB „Anykščių kvarcas“) individualius poreikius, mokumą, patikimumą, finansinę būklę ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek AB „Anykščių kvarcas“, tiek tiekėjo RISHI FIBC SOLUTIONS pavadinimai, adresai bei pagrindiniai kontaktiniai duomenis, kaip ir bendro pobūdžio informacija apie jų gaminamą produkciją ir kliento (AB „Anykščių kvarcas“) tokios produkcijos poreikį yra viešai skelbiama internete, laisvai prieinama ir negali būti laikoma slapta komercine informacija CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, arba ieškovės konfidencialia informacija. Apeliantas nurodė, kad teismas be pagrindo vertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus apie ieškovės kliento 2013-2015 m. interneto svetaines, nes ieškovės teisių pažeidimo metu (2012 m. ) šių įrodymų dar nebuvo. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės tiekėjo ir kliento internetinių svetainių vėlesne redakcija, nereiškia, kad svetainės atsirado tik nuo 2013 m.; tokių duomenų, kaip ir duomenų, jog informaciją apie tiekėjo parduodamą produkciją nebuvo išviešinta internete iki 2013 m., bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-02-05 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pažymėjo, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. <...> Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad informacija apie ieškovės partnerystę su klientu AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėju neatitinka ne tik komercinės paslapties, bet ir konfidencialios informacijos apibrėžimo.
Ieškovės teiginys, jog komerciniai pasiūlymai ieškovės klientams iš kitų ūkio subjektų negalimi, neteisėti, yra subjektyvus ir varžantys konkurencijos laisvę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog pats didmaišių tiekėjas RISHI FIBC SOLUTIONS slėptų informaciją apie jo produkcijos techninės savybes, kokybę, kainas nuo jo prekėmis besidominančių verslo subjektų. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. L., AB „Anykščių kvarcas“ technikos direktorius, parodė, kad jam tapus technikos direktoriumi, jis pradėjo ieškoti alternatyvių didmaišių tiekėjų nuo 2010 m., visiems suinteresuotiems asmenims buvo konkrečiai nurodomos didmaišių specifikacijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir tokios produkcijos, kaip didmaišiai, poreikis ir keliami reikalavimai, kitokia su kliento poreikiais susijusi informacija buvo laisvai primenama tiek internete (bendro pobūdžio informacija) tiek kitais būdais (pačiam klientui skleidžiant atitinkamą informaciją ieškant alternatyvius pasiūlymus arba pačiam tiekėjui skleidžiant informaciją (reklamuojant) siūlomas prekes, jų kokybę, kitas savybes).
Ir bylos nagrinėjimo metu, ir apeliaciniame skunde ieškovė komercinės paslapties atskleidimą įrodinėjo aplinkybe, kad trečiasis asmuo pasiūlė ieškovo klientui iš to paties tiekėjo užsakytus didmaišius už nežymiai mažesnę kainą; tai, ieškovo manymu, reiškia, kad trečiasis asmuo pasinaudojo atsakovo perduota informacija apie ieškovo taikomą kainą ir kitas susijusias su kainodara aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių dviejų aplinkybių nėra. Esant duomenims, kad pati AB „Anykščių kvarcas“ nuo 2010 m. ieškojo alternatyvių didmaišių tiekėjų, informacija apie šio ūkio subjekto poreikius neturėjo slaptumo ar išskirtinumo požymių. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo pradėjo pardavinėti didmaišius AB „Anykščių kvarcas“ praėjus daugiau nei metams po atsakovo darbo santykių su ieškovu pasibaigimo; byloje nėra duomenų, kad ieškovo kainos nesikeitė ir ieškovo 2011 m. kainos buvo aktualios 2012 m. pabaigoje, atsiradus rinkoje trečiajam asmeniui. Taigi, pats komercinių santykių su ieškovo klientu užmezgimo faktas savaime neįrodo, kad buvo panaudota informacija apie didmaišių perpardavimo kainas ar kokia nors kita komerciškai reikšminga ieškovo informacija ( kainų nustatymo metodikos, kainų skaičiuotės, struktūra ir jos pagrindinių elementų skaičiavimai, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį, žinios apie sutartines kainų nuolaidas; (ieškovės Darbo tvarkos taisyklės 11.3 punktas)); tam, kad nustatyti mažesnę didmaišių kainą, trečiajam asmeniui nereikėjo žinoti, kokią kainą siūlo kiti analogiškų prekių tiekėjai; mažesnė, nei siūloma ieškovės didmaišių kaina galėjo būti nustatyta trečiojo asmens ir AB „Anykščių kvarcas“ tiesioginių derybų procese. Aplinkybė, kad AB „Anykščių kvarcas“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškove didmaišių tiekimo srityje savaime neįrodo, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ieškovės įslaptintą informaciją.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sukaupęs unikalios, saugomos informacijos apie šių kliento ir tiekėjo prekių užpirkimo ir tiekėjų kainas ir mokėjimo terminus, prekių kokybę ir sudėtį, taip pat saugomos informacijos apie kliento mokymą ir patikimumą, kurį suteiktų trečiajam asmeniui pranašumo prieš konkurentus; taip pat nėra duomenų kad atsakovas būtų atskleidęs arba panaudojęs tokią ieškovo įslaptintą ir komerciškai vertingą informaciją. Apelianto teiginys, kad atsakovas puikiai žinojo, kas AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS priima sprendimus bendradarbiauti su prekių tiekėjais ar klientais, todėl kreipėsi tiesiogiai į juos, neakcentuodamas, kokią įmonę jis atstovauja ir tai garantavo sėkmę, užmezgant dalykinius santykius, pagrįstas prielaida; objektyvių duomenų, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo įdirbiu, sukaupta komerciškai vertinga informacija, byloje nėra.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos panaudojimo faktą įrodo aplinkybė, jog trečiasis asmuo naudoja specialiai klientui AB „Anykščių kvarcas“ sukurta dizainą. Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo apie didmaišių dizainą galėjo sužinoti tik iš atsakovo, taip kad didmaišių dizainas išliko panašus, reiškia, kad atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui ieškovės komercinę paslaptį. Didmaišių (ar kitokių ieškovės parduodamų prekių) dizainas negalėjo būti įtrauktas į ieškovės komercinių paslapčių sąrašą, nes dizainas- tai gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Teisės į dizainą ginamos pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo nuostatas, ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, atitinkamai aplinkybės, susijusios su teisėmis į didmaišių dizainą nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, ar didmaišių ženklinimas yra įregistruotas kaip dizainas, jeigu įregistruotas, kam priklauso teisės į jį. Faktas, kad ir ieškovės, ir trečiojo asmens parduodamų akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“ didmaišių užrašai, jų šriftai liko panašūs, neįrodo, kad atsakovas panaudojo ieškovės slapta komercine informacija; nagrinėjamoje situacijoje pageidavimus apie didmaišių ženklinimo dizainą suformavo pats prekių užsakovas –AB „Anykščių kvarcas“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad spaudas, dedamas ant AB „Anykščių kvarcas“ tiekiamų didmaišių yra pagamintas pagal AB „Anykščių kvarcas“ sukurtą maketą; pats užsakovas yra parengęs spaudo, kuriuo ženklinami maišai, maketą ir perduoda jį tiekėjams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šio liudyto parodymus, apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nesirėmė nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktu; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuose nepagrįstai įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties susiejo su nekonkuravimo įsipareigojimu ir tokiu būdu išėjo už pareikšto ieškinio ribų, vertino su ieškinio pagrindu nesusijusias aplinkybes. Apeliantas nurodė, kad nedraudė atsakovui konkuruoti, tačiau tai nereiškia, kad konkuruojant galima naudotis apeliantės komercinėmis paslaptimis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nekonkuravimo susitarimas negalioja, nesudarė pagrindo atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija su apelianto samprotavimais nesutinka. Ieškinyje pabrėžiama, kad atsakovas iš karto po darbo santykių nutraukimo įsidarbino pas trečiąjį asmenį, trečiasis asmuo iki atsakovo įsidarbinimo didmaišiais neprekiavo, t.y. nors ieškovė tiesiogiai nekonkuravimo susitarimu nesirėmė, bet atsakovo įsidarbinimo aplinkybėmis rėmėsi. Esant tokioms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl susitarimo nekonkuruoti teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį susitarimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. veikė ex officio. Kita vertus, ieškinys buvo atmestas ne dėl susitarimo nekonkuruoti negaliojimo, bet dėl kitokių teismo nustatytų faktų ir aplinkybių; jeigu vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl susitarimo nekonkuruoti teisinio vertinimo kaip perteklinius, reikia pripažinti, kad jie neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu yra susijęs tik darbo santykiais ir nėra nei šios įmonės akcininkas, nei valdymo organu narys. Kliento paieška trečiojo asmens naudai atitinka atsakovo darbines funkcijas. Atsakovo įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį nebuvo įsteigti ar prisijungti prie konkuruojančio subjekto; reikšminga yra ir tai, kad daugiau nei metus po įsidarbinimo atsakovas dirbo su kitu veiklos sektoriumi. Atsakovas yra trečiojo asmens darbuotojas ir byloje nepateikta duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie trečiojo asmens sprendimų dėl veiklos krypčių ar organizavimo, t.y. ieškodamas naujų klientų, pats neturėjo tikslo konkuruoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, motyvuodama, kad sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas išrašė UAB „AAA Law“, tuo tarpu atsakovą ir trečiąjį asmenį byloje atstovavo advokatė A. B., dirbanti advokatų kontoroje AAA Law, todėl neaišku, kokiu pagrindu UAB „AAA Law“ išrašė sąskaitas. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo nepagrindė bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą, tuo tarpu teisinės paslaugos, suteiktos UAB, neprilyginamos bylinėjimosi išlaidoms už advokato teisinę pagalbą. Apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetami. Bylos duomenimis, pagal trečiojo asmens ir UAB „AAA Law“ teisinių paslaugų sutartį atsakovui ir trečiajam asmeniui teisines paslaugas įsipareigojo teikti su UAB „AAA Law“ susiję advokatai; nagrinėjamoje byloje teisinės paslaugas teikė advokatė A. B. atstovavimo sutarties pagrindu. Teisinių paslaugų suteikimo faktą patvirtina advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų kopijos. Už teisines advokatės paslaugas atsakovas ir trečiasis asmuo sumokėjo UAB „AAA Law“, t.y. realai patyrė atstovavimo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai advokato atstovavimo paslaugos teikiamos per uždarąją akcinę bendrovę, šalis turi teisę reikalauti ir jai turi būti priteistos advokato atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šias išlaidas bylą laimėjusios šalies - trečiojo asmens naudai, CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Trečiais asmuo patyrė 617,10 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo surašymą). Atmetus apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „LIBRA VITALIS“ iš ieškovės UAB „RUMEKS-NNZ“ 617,10 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.