Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei I. U. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. R., A. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės A. J. ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, jog pinigus, dėl kurių vyksta ginčas byloje, paėmė ne atsakovė, o trečiasis asmuo A. R., ieškovė neįrodė, kad atsakovė panaudojo A. R. paimtus pinigus savo reikmėms, atsakovė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė išreiškė valią įgyvendinti savo procesines teises tokiu būdu, kokiu tai padaryti laikė esant tikslinga. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos klausimus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nebuvo aktyvus procese, pažeidė apeliantės procesines teises, neatsižvelgė į daugumą atsakovės nepagristo praturtėjimo faktą patvirtinančių aplinkybių, netinkamai ištyrė rašytinius įrodymus, nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. U. yra ieškovės A. J. sugyventinio I. R. buvusi sutuoktinė, trečiasis asmuo A. R. yra atsakovės ir trečiojo asmens I. R. sūnus. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu bendru sutikimu buvo nutraukta atsakovės I. U. ir trečiojo asmens I. R. santuoka, trečiajam asmeniui I. R. kilo pareiga teikti po 135 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį 3 nepilnamečiams vaikams, iš jų ir trečiajam asmeniui A. R., kuris (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolio J. P. rašto duomenimis, trečiojo asmens I. R. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 2018 m. birželio 1 d. sudarė 3 727,26 Eur.

24. Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog 2018 m. birželio 5 d. naktį trečiojo asmens I. R. paliepimu, išsakytu telefoninio pokalbio su sūnumi A. R. (trečiuoju asmeniu byloje) metu, pinigus, dėl kurių kilo ginčas, paėmė trečiasis asmuo A. R., atsakovė tuo metu sėdėjo automobilyje. I. R. išreiškė valią, jog ginčo pinigus paimtų jo sūnus ir panaudotų juos automobiliui įsigyti. Iš automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. R. vardu. Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad minėtas automobilis buvo įsigytas anksčiau ir iš pradžių registruotas atsakovės I. U. vardu. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad minėta transporto priemonė iš pradžių buvo registruota atsakovės I. U. vardu, nes A. R. tuo metu buvo nepilnametis, o jam sulaukus pilnametystės, automobilis buvo perregistruotas A. R. vardu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pinigus, dėl kurių vyksta ginčas byloje, paėmė ne atsakovė I. U., o trečiasis asmuo A. R.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

25. Ieškovės apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas netinkamo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės asmeninių lėšų sąskaita. Apeliantės teigimu, teismas nevertino tos aplinkybės ir ją patvirtinančių įrodymų, jog ginčo piniginės lėšos buvo perduotos atsakovei ir ji šias lėšas valdė, nors jos atsakovei nepriklauso. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

26. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2018 m. birželio 3 d. kartu su sugyventiniu I. R. išvyko į Norvegiją ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paliko 7 000 Norvegijos kronų, t. y. 736,78 Eur, kurie priklausė ieškovei. Byloje nėra ginčijama ir ta aplinkybė, kad 2018 m. birželio 5 d. naktį vykusio telefoninio pokalbio metu trečiasis asmuo I. R. savo sūnui A. R. nurodė nuvykti į minėtą (duomenys neskelbtini) esantį butą ir paimti jame esančius pinigus. Vykdydamas tėvo nurodymą, trečiasis asmuo A. R. kartu su atsakove nuvyko į minėtą butą, atsakovė I. U. liko sėdėti automobilyje, o trečiasis asmuo A. R. paėmė bute buvusius ieškovei priklausančius pinigus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esanti byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimo medžiaga, telefoninio pokalbio garso įrašas, taip pat atsakovės ir trečiųjų asmenų A. R. bei I. R. paaiškinimai. Šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčija ir pati apeliantė.

28. Nors apeliantė skunde nurodo, kad trečiasis asmuo A. R. ieškovei priklausančias pinigines lėšas perdavė atsakovei (savo mamai), kuri panaudojo pinigus savo reikmėms, tačiau išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepatvirtina.

29. Visų pirma byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovei priklausančių piniginių lėšų paėmimo aplinkybės buvo specifinės. Trečiųjų asmenų I. R. ir A. R. telefoninis pokalbis vyko 2018 m. birželio 5 d. naktį, tuo metu buvo susidaręs I. R. įsiskolinimas už vaikams neteiktą išlaikymą, todėl tą pačią naktį trečiasis asmuo A. R. iš savo gyvenamosios vietos vyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Pažymėtina, kad tuo metu atsakovės ir trečiojo asmens sūnus buvo nepilnametis, pats neturėjo galimybės nakties metu automobiliu nuvykti į tėvo nurodytą butą. Taigi vien ta aplinkybė, jog atsakovė nuvežė sūnų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pinigų paėmimo metu sėdėjo automobilyje, savaime nepatvirtina, kad bute paimtus pinigus trečiasis asmuo A. R. perdavė atsakovei.

30. Antra, iš trečiųjų asmenų A. R. bei I. R. pokalbio garso įrašo, taip pat byloje esančios byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimo medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad I. R. savo sūnui A. R. nurodė paimti pinigus ir panaudoti juos automobiliui įsigyti. Iš byloje esančių trečiojo asmens A. R. paaiškinimų matyti, jog iš ieškovės paimti pinigai buvo panaudoti automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos patvirtina, kad transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 24 d. buvo įregistruota atsakovės I. U. vardu, nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. R. vardu. Nors transporto priemonė iš pradžių buvo registruota atsakovės vardu, tačiau įvertinus tai, kad trečiasis asmuo A. R. pilnamečiu tapo tik (duomenys neskelbtini), o minėta transporto priemonė atsakovės vardu įgyta 2018 m. liepos 24 d., logiškais laikytini atsakovės ir trečiojo asmens A. R. paaiškinimai, jog iš pradžių automobilis buvo registruotas atsakovės vardu vien tik dėl to, kad jo įsigijimo metu trečiasis asmuo buvo nepilnametis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė transporto priemonės nuosavybės teisę perleido savo sūnui praėjus vos mėnesiui nuo automobilio įsigijimo, todėl vien transporto priemonės registracijos atsakovės vardu faktas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negali būti vertinamas kaip ieškovei priklausančių piniginių lėšų panaudojimas atsakovės naudai.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės sūnaus A. R. paaiškinimais, nes bylos nagrinėjimo metu jis buvo paveiktas savo mamos, t. y. atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos nenumato draudimo remtis artimųjų giminaičių parodymais įrodinėjant savo reikalavimus arba atsikirtimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Nors trečiasis asmuo A. R. yra atsakovės sūnus, tačiau trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai dėl ieškovei priklausančių piniginių lėšų paėmimo ir panaudojimo aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vadinasi, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neturėjo pagrindo nesiremti trečiojo asmens A. R. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas byloje ištirtų įrodymų visuma, bet ne išimtinai trečiojo asmens A. R. paaiškinimais. Tai reiškia, jog trečiojo asmens paaiškinimai buvo įvertinti remiantis visais byloje surinktais įrodymais.

32. Trečia, byloje nėra pateikta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė savo reikmėms panaudojo ieškovei priklausančias lėšas. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė iš ieškovės paimtomis lėšomis disponavo ir atsiskaitinėjo su kitais asmenimis, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tik selektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu (ieškovės reikalavimų pagrįstumo nepatvirtinančiomis atskiromis trumposiomis žinutėmis), kurio nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

33. Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė įgijo ir savo reikmėms panaudojo ieškovei priklausančias 736,78 Eur dydžio pinigines lėšas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas ieškovei priklausančių piniginių lėšų paėmimo ir panaudojimo faktines aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

34. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas ir tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, todėl ieškovės teises nepagrįstai atsisakyta ginti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

35. Pažymėtina, kad asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taip pat atlyginti dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusius nuostolius reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

36. Įvertinusi CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje ieškovė turėjo procesinę pareigą, be kita ko, įrodyti, kad atsakovė I. U. yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė iš ieškovės ar kitų asmenų yra gavusi ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Byloje nustatyta, kad pinigines lėšas, dėl kurių yra kilęs ginčas, trečiojo asmens I. R. nurodymu paėmė trečiasis asmuo A. R. ir panaudojo jas savo asmeninėms reikmėms, t. y. automobiliui įsigyti. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė I. U. nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, t. y. nepagrįsto praturtėjimo, subjektas, todėl šioje byloje ji nelaikytina tinkama atsakove ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį.

37. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

38. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam asmeniui, kuris turėtų atsakyti pagal ieškinį, pirmosios instancijos teismas įvykdė išaiškinimo pareigą ir išaiškino ieškovės teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Susipažinus su pirmosios instancijos teisme 2018 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu matyti, kad jo metu teismas ne formaliai, bet realiai išaiškino ieškovei A. J. jos teisę pasirinkti byloje šalis, pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, taip pat išaiškino ieškovės pasirinkimo teisines pasekmes. Minėto posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog neketina keisti bylos atsakovo, savo sprendimą, be kita ko, motyvuodama nenoru į teisminį procesą įtraukti trečiojo asmens I. R. sūnaus A. R. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išaiškinta ieškovės procesinė teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, todėl ieškovei nesutikus keisti bylos šalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir atsakovės veiksmuose nenustatęs nepagrįsto praturtėjimo požymių, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

39. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės. Apeliantės teigimu, ieškovės procesinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovės ir trečiojo asmens A. R. interesams šioje byloje atstovavo advokatas, apeliantė šioje byloje atstovo neturėjo, todėl buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

40. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškinį ieškovės vardu parengė ir pateikė teismui advokato padėjėjas G. P. Taigi akivaizdu, kad inicijuodama teisminį procesą, pasirinkdama savo galbūt pažeistos teisės gynybos būdą ir atitinkamai formuluodama faktinį ieškinio pagrindą, ieškovė naudojosi teisine pagalba. Byloje yra pateiktas 2018 m. rugsėjo 27 d. advokato padėjėjo G. P. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovė nusprendė vesti bylą pati (t.1, b. l. 89). 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. vykusių teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad nesinaudoja atstovo pagalba siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. spalio 2 d. posėdžio metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes dėl ieškovės atstovavimo, minėto posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad esant poreikiui, bus sudaryta sutartis dėl jos atstovavimo byloje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo išaiškinta teisė turėti atstovą, ieškovei buvo žinoma ir realiai suprantama jos procesinė teisė byloje naudotis advokato (advokato padėjėjo) pagalba, teikdama teismui ieškinį ieškovė šia procesine teise pasinaudojo, o vėlesnėje proceso stadijoje šios teisės savo valia atsisakė. Vien ta aplinkybė, jog kiti byloje dalyvaujantys asmenys naudojosi atstovo pagalba, nagrinėjamu atveju nevertintina kaip pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog šioje byloje buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės ir dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

42. CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir kt.).

43. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios CK nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pasisakyta dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Iš teismo sprendimo turinio yra akivaizdu, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas dėl to, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl byloje nebuvo nustatytos būtinosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių teismo sprendimo motyvavimo trūkumų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo procesinis sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes juo yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kartu su prašymu yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Kadangi prašoma priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. U. iš ieškovės A. J. 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.