- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-46-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23186-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 5 dalies 1 punktu, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo visą bausmės vykdymo laikotarpį, bei uždraudžiant jam lankytis parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Skuodo r., visą bausmės vykdymo laikotarpį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 5 dalies 1 punktu, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo visą bausmės vykdymo laikotarpį, bei uždraudžiant jam lankytis parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Skuodo r., visą bausmės vykdymo laikotarpį.
Nurodyta bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 24 d. 11.30 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 14.28 val., t. y. 4 laisvės apribojimo dienos.
Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2023 m. birželio 24 d., apie 10.10 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Skuodo r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymais jam nustatytas 2,71 prom. neblaivumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš vitrinos paėmė 2 alaus skardines 1 litro talpos, 7,5 % „Euro Strong“, kurių vieneto vertė 2,85 Eur ir matant parduotuvės pardavėjai bei nepaisydamas jos reikalavimo už jas sumokėti, praeidamas pro kasą iš parduotuvės pasišalino, taip atvirai pagrobė jam svetimą, „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 5,70 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Paulienė prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. spalio 25 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir paskirti D. G. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams; 2) vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 24 d. 11.30 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 14.28 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas; 3) bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos; 4) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Prokurorė skundžia tik apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl D. G. neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – dėl aiškiai per švelnios bausmės D. G. Prokurorės nuomone apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. G. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, taip pažeisdamas bausmės skyrimo taisykles.
4. Prokurorė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su bausmės skyrimu. Daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino bausmių skyrimui aktualių aplinkybių ir nepagrįstai paskyrė būtent tokios rūšies, tai yra laisvės apribojimo bausmę, kuri yra neteisinga ir neleidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
Šalies argumentai
5. Prokurorė cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės D. G. skyrimo ir daro išvadą, kad itin švelnios bausmės skyrimą nulėmė aplinkybė, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė ir kad pačios nukentėjusios bendrovės atstovas teismo posėdyje parodė, kad nesiekia D. G. įkalinimo ir griežtos bausmės jam paskyrimo, dėl to teismas padarė išvadą, kad prokurorės siūlomos pakankamai griežtos ir ilgalaikės (1 metų) realios laisvės atėmimo bausmės D. G. skyrimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas, už nusikalstamą veiką tikslinga jam skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodyto straipsnio sankcijoje. Su tokia teismo išvada prokurorė negali sutikti. Nesutinka su teismo išvada, kad padaryta nedidelė žala mažina veikos pavojingumą ir leidžia teismui skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes įstatymų leidėjas, nepriklausomai nuo realios pavogto turto vertės, tokius veiksmus kaip svetimo turto pagrobimas atvirai laiko pavojingesniais ir tai nesudaro pagrindo teismui parinkti švelnesnę bausmės rūšį. D. G. vagystę įvykdė atvirai, pardavėjos ne kartą prašomas nutraukti jo neteisėtus veiksmus, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, elgėsi įžūliai ir pasišalino iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis, tai rodo jo abejingumą atliekamiems veiksmams ir didesnį veikos pavojingumą. Iš 2023 m. birželio 27 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad D. G. naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus mažiau nei metams po to, kai 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs arešto bausmę pagal 2022 m. sausio 26 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamąjį įsakymą. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, kurio duomenimis D. G. daro administracinius nusižengimus, skirtų baudų nemoka. Nuteistasis, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, jau yra teistas dvylika kartų, išskirtinai už svetimo turto vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis), naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra ilgą laiką nedirbantis, nėra saistomas pozityviais socialiniais ryšiais, kurie užtikrintų siekį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nors teismas nuosprendyje nurodo, kad pačios nukentėjusios bendrovės atstovas teismo posėdyje parodė, kad nesiekia D. G. įkalinimo ir griežtos bausmės jam paskyrimo, bet teismas nepažymėjo, kad tos pačios bendrovės atstovas tame pačiame teisiamajame posėdyje nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis D. G. ne kartą buvo atėjęs į tą pačią parduotuvę, puldinėjo ten dirbančią pardavėją, kurios akivaizdoje ir padarė nusikalstamą veiką už kurią buvo nuteistas šioje byloje, ir dėl to pageidavo, jog nuteistasis daugiau nesilankytų bendrovės parduotuvėje ir negąsdintų parduotuvės lankytojų bei pardavėjos.
6. Prokurorės vertinimu aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. G. nėra linkęs savo elgesio koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad D. G. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis ir sulaukęs pilnametystės yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, yra neteisinga ir per švelni, neleidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslų, prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti laisvės apribojimo bausmės efektyvumu ir švelnesnės bausmės rūšies galimybe sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. G., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiam asmeniui skiriant itin švelnią bausmės rūšį, tinkamai neatsižvelgiant į jo teistumus praeityje, jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, sudaroma galimybė elgtis analogiškai, pažeidžiamas bausmės neišvengiamumo principas, kuris yra vienas iš pamatinių siekiant bausmės paskirties tikslų ir apsaugant visuomenę nuo nebaudžiamumą patiriančių asmenų veiksmų. Šiuo atveju be realaus laisvės atėmimo neišvengiamai formuojasi nebaudžiamumo suvokimas ir nėra įgyvendinami bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, keičiant nuteistajam paskirtą bausmę, nes švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta.
7. Prokurorė daro išvadą, kad išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę D. G., netinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neatsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti laisvės apribojimo bausmę yra priimtas netinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas griežtinant nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (prokurorė prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, skirti jam realaus laisvės atėmimo bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).
12. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
13. Šiuo atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, negali sutikti su prokurorės argumentais, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, dėl to paskyrė D. G. aiškiai per švelnią bausmę.
14. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
15. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. G., laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, jas pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino.
16. Apylinkės teismas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, atlygino žalą, nurodė, jog gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas įvertino ir D. G. asmenybę – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už įvairaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei. Apylinkės teismo vertinimu D. G. yra linkęs nusikalsti, nepadarė pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų. Teismas atsižvelgė į tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena D. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į tai, kad D. G. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo atlygino žalą ir atsiprašė nukentėjusios bendrovės atstovo. Apylinkės teismo vertinimu, nors D. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau iš parduotuvės buvo pagrobtas vos 5,70 Eur vertės turtas, o nukentėjusios bendrovės atstovas teisiamajame posėdyje parodė, kad nesiekia nuteistojo įkalinimo ir griežtos bausmės jam paskyrimo, tik pageidauja, kad nuteistasis daugiau nesilankytų bendrovės parduotuvėje ir negąsdintų parduotuvės lankytojų ir pardavėjos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad prokurorės prašoma pakankamai griežtos ir ilgalaikės realios 1 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. G. šiuo atveju nėra tikslingas, už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą D. G. tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodyto straipsnio sankcijoje. Teismas pažymėjo, jog už paskutines nusikalstamas veikas D. G. buvo skiriamos arešto bausmės, kurios savo tikslo nepasiekė, nes jis vėl nusikalto, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. nusikalstamą elgesį išprovokuoja alkoholio vartojimas, pats nuteistasis pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, sutiko gydytis nuo šios priklausomybės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas nusprendė, kad D. G. turi būti paskirta laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant nuteistajam įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir draudimą lankytis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje tam, kad būtų užtikrinti nukentėjusios bendrovės interesai. Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažino vienu trečdaliu (iki 10 mėnesių), ir paskyrė D. G. įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) ir uždraudimą lankytis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Į paskirtos bausmės laiką teismas įskaitė D. G. laikinojo sulaikymo laiką.
17. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistajam D. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per švelni (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis pats atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą 5,70 Eur dydžio turtinę žalą, kuri buvo visiškai nedidelė, atsiprašė nukentėjusiosios „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, taip pat tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl darytina išvada, jog D. G. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per švelni, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
18. Prokurorė teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra itin švelni, negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistajam buvo motyvuotai paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta laisvės apribojimo bausmė, kurią galima vertinti kaip vidutinio griežtumo (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tiek dvi švelnesnės bausmių rūšys – bauda, viešieji darbai, tiek dvi griežtesnės bausmių rūšys – areštas, laisvės atėmimas), kurios dydį teismas parinko šiek tiek didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Nors prokurorė yra teisi teigdama, jog vien tik nedidelis BK 178 straipsnio 2 dalies numatyta nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis (iš viso 5,70 Eur) savaime negali nulemti labai švelnios bausmės skyrimo už atvirąją vagystę, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis minėtą turtinę žalą visiškai atlygino, nukentėjusioji „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje nereiškė civilinio ieškinio dėl patirtos žalos, nuteistasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kuris nurodė, kad nesiekia, kad nuteistajam būtų paskirta realaus laisvės atėmimo bausmė, tačiau pageidavo, jog jam būtų uždrausta lankytis nukentėjusiosios bendrovės parduotuvėje ir jos teritorijoje. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu, vis dėlto patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryta BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kuri yra apysunkis nusikaltimas nuosavybei, negali būti vertinama kaip tokio pavojingumo, kuris įprastai yra būdingas tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Nors prokurorė teigia, kad po nusikalstamos veikos padarymo D. G. ir vėl lankėsi anksčiau minėtoje parduotuvėje, tačiau apeliacinės instancijos teismui tokių duomenų nebuvo pateikta, teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad nukentėjusios bendrovės atstovas būtų nurodęs tokias aplinkybes, o Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat nėra duomenų, kad D. G. po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kokių nors naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Nors prokurorė itin akcentuoja D. G. asmenybės pavojingumą, buvimą recidyvistu, tačiau nagrinėjamu atveju vien šiai aplinkybei taip pat nederėtų suteikti išskirtinės, dominuojančios reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje D. G. pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, kurio vartojimas turi įtakos jo nusikalstamų veikų darymui, sutiko nuo šios priklausomybės gydytis ir skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu D. G. buvo uždrausta lankytis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Akivaizdu, kad jeigu D. G. nevykdys minėtų teismo jam paskirtų įpareigojimo ir draudimo arba kitaip vengs vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme – areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Todėl šiuo metu prokurorės teiginiai, kad D. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė negali būti realiai įvykdyta ir nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, yra tik teorinio, spėjamojo pobūdžio.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju prokurorės prašoma realaus laisvės atėmimo bausmė nuteistajam būtų per griežta, nebūtų adekvati (proporcinga) D. G. padarytai nusikalstamai veikai ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl šių priežasčių prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. 2024 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš D. G. valstybei priteistinos iš viso 112,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis (t. 2, b. l. 19–22).
21. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
22. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, kuris yra atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Nuteistasis D. G. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. spalio 25 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 112,50 Eur – priteisimo iš D. G. atmesti.