Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3381-842/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2-3381-842/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33598-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Stukaitė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: N. K.
Advokatai: Ona Vitartienė, Eglė Mockienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3381-842/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33598-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.8.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei Eglei Mockienei,atsakovui N. K., jo atstovei advokatei Onai Vitartienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Danutei Rainienei, Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, skolos priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė I. K. kreipėsi į teismą (DOK-9272; DOK-85685), prašydama pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. punktą bei atitinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 dalį, nustatant, kad N. K. šalių nepilnamečio sūnaus R. K. išlaikymą teikia po 674 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo I. K. kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki sūnaus pilnametystės, sumokėdamas šias pinigų sumas grynaisiais arba pavedimu į I. K. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; priteisti iš atsakovo N. K. ieškovės I. K. naudai 4 510 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. K. įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5. punktą bei atitinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 dalį, nustatant jos siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo N. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, lemiančios šalių sūnaus poreikių padidėjimą. Priteisto išlaikymo šalių vaiko poreikiams patenkinti nepakanka, kadangi pasikeitė šalies ekonominė padėtis, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, sūnus tapo paaugliu. Daugiau išlaidų būtina skirti ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams (maistui, higienos priemonėms, drabužiams (paauglys greitai išauga drabužius ir avalynę), bet ir laisvalaikio išlaidoms. Reikėjo daryti vaiko kambario remontą, pakeisti baldus, kurie atitiktų jo fiziologines savybes, nes, anksčiau turėti baldai tapo per maži, nusidėvėjo ir pan. Ieškovė gyvena viena su sūnumi, remonto darbams atlikti jokių įgūdžių neturi, todėl už visus darbus mokėjo juos atlikusiems darbininkams. Vien už sūnaus kambario remonto darbus šiais metais ieškovė sumokėjo 500 Eur, už baldus – beveik 600 Eur. Nuo 2015 m. ieškovė kasmet draudžia sūnų pagal atskiras draudimo sutartis su draudimo bendrove ERGO Insurance SE nuo nelaimingų atsitikimų bei civilinės atsakomybės draudimu. Sūnus lanko skautų būrelį, gitaros pamokas, ilgus metus lankė krepšinį, o šiemet pradėjo tinklinį, taip pat nuo 2015 metų pradėjo lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus (duomenys neskelbtini) institute (PYTHON programavimo kabos pažengusiųjų ir išorinio programavimo PRE-ADVANCED kursą). Su papildomų veiklų atsiradimu taip pat tiesiogiai susijęs ir išlaidų kurui arba viešajam transportui padidėjimas, nes tiek į užklasines veiklas, tiek į kitus būtinus susitikimus sūnų dažniausiai veža ieškovės lėšomis sūnaus pilnametė sesuo arba jis vyksta savarankiškai viešuoju transportu. R. ypač domisi „airsoft“ veikla (strateginis komandinis žaidimas), kviečia į tokias išvykas ir tėtį, kad galėtų stiprinti tarpusavio ryšį, bet atsakovas nė karto nesutiko nei nuvežti sūnaus, nei dalyvauti kartu kaip tėvas ir sūnus. Šalių sūnus vyksta į vaikų vasaros stovyklas, kurių kainos pastaraisiais metais yra žymiai išaugusios, du kartus per mėnesį vyksta (tiek yra vežamas automobiliu, tiek važiuoja pats autobusu) aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančių krikštatėvių. Mokymosi poreikiams ir pomėgiams bei laisvalaikio leidimui nuolat yra atnaujinama arba keičiama sugedusi ar nusidėvėjusi sūnaus naudojama kompiuterinė technika, ryšio, technologijų priemonės, kurių poreikis tapo ypač aktualus dėl šalyje paskelbto karantino, įvedus nuotolinį mokymąsi. Nuotoliniam mokymuisi sūnui papildomai reikėjo nupirkti kompiuterinį mikrofoną, ausines, vaizdo kamerą, o šios ir kitos kompiuterinės įrangos priežiūra, remontas ir atnaujinimas pastaraisiais metais nuolat reikalauja ženklių papildomų išlaidų. Papildomam mokymuisi ir žinių gilinimui mažiausiai kartą per savaitę sūnui samdomi matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriai, kurių viena pamoka kainuoja 15 Eur. Augant vaikui, palaipsniui auga jo asmeninėms reikmėms skiriamų kišenpinigių poreikis ir dydis, kuriuos kas mėnesį ieškovė ne tik perveda į sūnaus sąskaitą banke, bet dar ir duoda jam grynaisiais pinigais. Iš esmės pasikeitė ir išlaidų dydis, susijęs su R. K. sveikatos priežiūra bei paslaugomis. 2021 metais dėl kelerius metus besitęsiančių sudėtingų, pašlijusių santykių su tėvu, sunkių išgyvenimų dėl bendravimo su juo stokos ir nuolatinių atsakovo pažadų dėl susitikimų, kurie dažniausia niekada nebūna ištesėti, sūnui atsirado sveikatos problemų. Iškilo poreikis vaikui lankytis pas psichoterapeutą, taip pat atsirado žymus (duomenys neskelbtini), dėl ko reikalinga logopedo pagalba. Šiuo metu ieškovė kreipėsi į specialistus, kad būtų atliktas išsamus sūnaus sveikatos ištyrimas bei nustatyti būtini specialieji poreikiai ir jų apimtis. Be to, sūnus R. K. nuolat lankosi pas odontologus ir jau kuris laikas tiek dėl pasikeitusių teikiamų paslaugų kainų, tiek dėl dar labiau išaugusio poreikio gauti šias paslaugas, išlaidos šalių sūnaus dantų gydymui ženkliai išaugo. 2021 metais sūnaus odontologo paslaugoms ieškovė sumokėjo virš 900 eurų. Ieškovei yra neįmanoma išlaikyti sūnų, gaunant iš atsakovo tik 300 Eur/mėn. išlaikymą, kadangi ieškovės šeimoje dar yra ir kitas išlaikytinis – šalių dukra. Nors dukra jau pilnametė, tačiau ji dar yra dieninio skyriaus studentė, neturinti savarankiškų pajamų, ji dar nėra savarankiška, todėl ieškovė dukrą materialiai remia. Ieškovės teigimu, sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 295 Eur suma. Atėmus išmoką vaikui, tarp šalių dalintina 1 225 Eur vaiko išlaikymo suma. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 3 200 Eur (apie 1 850 Eur ,,į rankas“), o atsakovo – 3 900 Eur (apie 2 254 Eur ,,į rankas“). Proporcingai šalių gaunamoms pajamoms (ieškovės 45 proc., o atsakovo 55 proc.), atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo prievolės dalis sudaro 674 Eur per mėnesį. Po šalių santuokos nutraukimo atsakovas, ieškovės žiniomis, yra pasiėmęs banko paskolą, įsigijęs nekilnojamąjį turtą – namą. Kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, o vengdamas prie sūnaus išlaikymo prisidėti kitais būdais, t.y. bendraujant su vaiku, leidžiant su juo laisvalaikį ar bent atostogas, jis perkelia iš esmės visą vaiko auklėjimo, išlaikymo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei. Apie pasikeitusius sūnaus poreikius bei padidėjusias išlaidas jo išlaikymui atsakovas buvo ne kartą informuotas, tačiau jis ne tik neprisidėjo finansiškai, tačiau šio klausimo su ieškove niekada nesprendė ir juo net nesidomėjo. Ieškovė, siekdama geriausių vaiko interesų, neturėjo galimybės laukti ar atidėti tam tikrų būtinų paslaugų ar prekių įsigijimo, todėl padidėjusį išlaikymą sūnui teikė viena, t.y. vykdė ir atsakovui tenkančią šios prievolės dalį. Atsakovo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio mėnesio, nes tuo metu ieškovė jau du kartus rašytine forma buvo informavusi atsakovą apie reikalingą papildomą išlaikymą sūnui, o taip pat nuo tada jau buvo ženkliai pasikeitusios aplinkybės, kurios iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu egzistuojančių, kurių pagrindu padidėjo vaikui reikalingas išlaikymas. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. lapkričio mėnesio susidariusį 4 510 Eur įsiskolinimą. Pagal atsakovo nurodytu laikotarpiu gautą visų pajamų sumą jam šiuo laikotarpiu proporcingai tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis sudarė 58 proc., t.y. 710 Eur per mėnesį, o ieškovės – 42 proc., t.y. 510 Eur per mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ieškovė nurodė, kad skiriantis šalys sutarė, kad visais atvejais bendravimą su vaiku geranoriškai derins tarpusavyje, siekdamos užtikrinti geriausius vaiko interesus, tačiau atsakovas atsiribojo nuo savo nepilnamečio sūnaus R. K., nuo pat 2018 m. pradžios su sūnumi bendravo tik itin epizodiškai, susitikdavo vos kelioms valandoms per mėnesį, ilgesniam laikui, pvz. kelioms dienoms ar viešnagei su nakvyne, sūnų per visus 2021 metus atsakovas tebuvo pasiėmęs tik apie tris kartus, niekada nederindamas nei laiko, nei datų su ieškove ir net neinformuodamas jos, kad tai padarė, kad vaikas pas jį. Atsakovas visiškai nedalyvauja nei sūnaus asmeniniuose, nei mokymo įstaigos, klasės ar užklasinės veiklos renginiuose. Atsakovas tik retkarčiais pasikalba su sūnumi telefonu, dažnai neištęsi pažadų vaiką pasiimti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas N. K. ieškovės reikalavimus prašo atmesti (DOK-29692, DOK-98135) ir priteisti iš jos atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas padidinti nepilnamečio sūnaus išlaikymą yra nepagrįstas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, todėl atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatant nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį buvo vertinti vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis ir abiejų vaiko tėvų sutarimu išlaikymo dydis nustatytas 300 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Šiuo metu vaiko išlaikymui tenka beveik 700 Eur mėnesiui (po 300 Eur iš kiekvieno iš tėvų ir vaiko pinigai, kuriuos moka valstybė ir kurių išmokos periodiškai didinamos). Be to, pateikti įrodymai, kad vaiko tėvas papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo. Neabejotina, kad nepilnamečio vaiko, neturinčio specialių poreikių, išlaikymui pilnai pakanka 700 Eur mėnesiui. Ieškinyje nenurodomos atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos, nepateikti jokie įrodymai, jog toks pagrindas atsirado. Vien atlyginimo padidėjimas negali būti pagrindas didinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs kriterijai (ekonominė padėtis pasikeitė, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, sūnus tapo paaugliu ir jam daugiau reikia pinigų laisvalaikio išlaidoms padengti, pakeisti sūnaus kambario baldai ir padarytas remontas ir kt.) negali būti pagrindas padidinti vaiko išlaikymą daugiau kaip du kartus. Su ieškiniu nepateiktas nė vienas įrodymas, kad po 2018 metų R. K. atsirado papildomos priežiūros išlaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką vaikai ir paaugliai labai dažnai keičia įvairius būrelius, todėl tai negali būti vertinama kaip atsiradusios papildomos išlaidos. Papildomomis išlaidomis tokiais atvejais galima pripažinti tik tokius atvejus, kai tose veiklose pasireiškia ypatingi vaiko gabumai ir juos būtina skatinti. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Visiems žinoma, kad kompiuterinės įrangos ar / ir kitų technologinių įrenginių nereikia atnaujinti kiekvienais metais. Tokios priemonės tarnauja ne vienerius metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje nurodyta daug vaiko papildomų užsiėmimų, net du kartus per mėnesį vaikas vyksta savaitgaliais aplankyti savo krikštatėvių į (duomenys neskelbtini) ir tai leidžia teigti, kad nelieka pakankamai laiko mokymuisi ir galimai dėl tos priežasties tenka samdyti korepetitorius. Tokie veiksmai vertintini kaip neracionalus vaiko išlaikymo pinigų naudojimas. Ieškinio motyvas, kad dėl vaiko tėvo kaltės, neva, kad jis nebendrauja su vaiku, pastarajam atsirado daug sveikatos problemų ir ieškovei atsirado papildomų išlaidų dėl nepilnamečio sūnaus sveikatos sutrikimų, yra nepagrįstas. Su ieškiniu pateikti tik dviejų vizitų pas privatų psichoterapeutą apmokėjimo dokumentai, tačiau nėra jokių įrodymų, jog nepilnamečiam sūnui R. K. atsirado sveikatos sutrikimai. Nepagrįstas ieškinio motyvas dėl odontologo paslaugų kainų vertinimo kaip padidėjusių vaiko išlaikymo išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad odontologinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis. Be to, InMEDICA klinika yra sudariusi sutartis su Teritorine ligonių kas (toliau – TLK) ir, sutinkamai su teisės aktais, vaikams iki 18 metų dantų priežiūros ir gydymo paslaugas apmoka L. R. K. poreikių ir išlaidų lentelėje nurodoma, kad už komunalinius mokesčius kas mėnesį vaiko dalis yra 70 Eur, tačiau jokie įrodymai nepateikti, o ir šios išlaidos buvo įskaičiuotos šalims susitariant dėl vaiko išlaikymo ir tai nėra naujos atsiradusios išlaidos. Psichoterapeuto, logopedo konsultacijos taip pat nėra pagrįstos jokiais įrodymais, nėra net diagnozės. Vaikų gydymą taip pat apmoka TLK, tereikia tik pasiimti siuntimą iš savo šeimos gydytojo į Vaiko raidos centrą, kuriame suteikiamos nemokamos psichiatro, psichologo, logopedo ir kt. paslaugos. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.V-1292 „Dėl psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis aprašo patvirtinimo“, vaikams iki 18 metų tokios paslaugos teikiamos nemokamai. Jeigu ir būtų R. K. reikalingos tokios paslaugos, jas jis gali gauti nemokamai ir (duomenys neskelbtini) klinikoje, kurioje yra prirašytas. Kadangi vaikas neturi jokių psichikos sutrikimų, negali būti vertinamos ieškovės pateiktos išlaidos privačiam psichoterapeutui O. L. kaip būtinosios išlaidos dėl vaiko sveikatos sutrikimų. (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti vertinamas kaip naujai atsiradęs specialus poreikis, kadangi R. K. (duomenys neskelbtini) nuo kūdikystės, o sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir aptariant vaiko išlaikymą tai buvo įskaičiuota. Dėl šalių turtinės padėties, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuo santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo ieškovės turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi ar pablogėjusi. Priešingai, ieškovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo – padidėjo jos atlyginimas, be to, ji gavo dovanų ir paveldėjo nekilnojamojo turto. Atsakovas nutraukus santuoką liko be jokio gyvenamojo ploto ir dėl tos priežasties pasiėmė būsto paskolą iš Luminor banko ir įsigijo namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Namo statyba iki šiol nėra baigta. Būsto paskolos išmokėjimo data – 2037 m. rugsėjo 16 d. Kiekvieną mėnesį už būsto paskolą mokama 509,80 Eur. Kadangi nepakako būsto paskolos, atsakovui 2019 m. vasario 21 d. teko sudaryti Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kasmėnesinė įmoka 87,83 Eur). Be to, atsakovas moka kreditą ir pagal 2018 m. liepos 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kasmėnesinė įmoka po 265 Eur mokama iki šiol. Kiekvieną mėnesį atsakovas už kreditus sumoka 862,63 Eur įmokų. Nutraukiant santuoką atsakovas visus buities daiktus, baldus paliko ieškovei I. K., iki šiol dalis gaunamo atlyginimo skiriama ne tik statybų užbaigimui, bet ir namų apyvokos daiktų bei baldų įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas be mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui nuo santuokos nutraukimo iki dabar apmoka jo telefono išlaidas (daugiau kaip 20 Eur mėnesiui), bendraudamas su sūnumi papildomai jam perka įvairių daiktų (avalynės, rūbų, jo pomėgiams reikalingos įrangos). Savo namuose atsakovas sūnui yra įrengęs atskirą kambarį, jame nupirkti visi baldai, kompiuteris ir kiti reikalingi daiktai. Ieškovas turi sveikatos problemų ir tam reikalingos papildomos išlaidos. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atsakovas nurodė, kad vaikas yra tokio amžiaus, kai bendravimo laiką gali pats suderinti su tėvu. Pati ieškovė nurodo labai didelį vaiko užimtumą, todėl faktiškai būtų labai sunku prisiderinti prie konkretaus grafiko ir tai sukeltų konfliktus su ieškove. Dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio sūnaus R. K. išlaikymo po 300 Eur yra galiojantis ir vykdomas. Teismui pakeitus vaiko išlaikymo dydį, toks išlaikymas taikomas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pareikštas nepilnamečio interesais, mano, kad bendravimo sąlygos turi būti apibrėžtos aiškiai. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad vaiku daugiausia rūpinasi ieškovė, todėl turėtų būti atsižvelgta, kad būtų užtikrinti geriausi berniuko interesai. Visos abejonės turėtų būti vertinamos vaiko naudai. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, jis turėtų būti priteistas, nustačius, kad skola realiai susidarė. Tarnyba taip pat teismui pateikė R. K. nuomonę. Berniukas nurodė, kad jis dažnai siūlo tėčiui susitikti, tačiau tėtis dažnai atsisako. Su tėčiu susitinka retai – 1 k. per 2-3 mėnesius. Susiskambina 1 k./sav., kartais dažniau. Susitikę važiuoja pas tėtį į (duomenys neskelbtini), važinėja dviračiu, eina į pirtį, padėjo tėčiui statyti šiltnamį. Tėtis jam nupirko playstation konsolę, Šv. Kalėdų proga pervedė 100 Eur. Vaiko teigimu, su tėčiu jis norėtų susitikti dažniau, bent kas antrą savaitgalį, darbo dienomis kartais norėtų nueiti į kiną.

Žemesnės instancijos teismas

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė I. K. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad šalys išsiskyrė 2018 metais, kai sūnus buvo ketvirtokas, atsakovas žadėjo sūnumi rūpintis, iki vasaros dar bendravo, vėliau tik epizodiškai, pasitaikydavo, kad žada paimti, tačiau nepaima, todėl ieškovei tekdavo daugiau užimti vaiką. Nori, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Sūnui dabar (duomenys neskelbtini) metų, vaikas protingas, atsakingas. Turi (duomenys neskelbtini) problemą, dėl nerimo užsikerta kalba, lankėsi pas B. Ž.. Turėjo gal 10 konsultacijų pas psichoterapeutą O. L.. Visa šeima visada pas stomatologus lankydavosi privačiai. Vaikas lanko gitaros užsiėmimus, Keliautojų klubą mokykloje. Lankė tinklinį, šiais metais norėjo lankyti krepšinį, tačiau neranda tinkamo treniruočių laiko. Užsiima Airsoft veikla (viena išvyka apie 30 Eur su savo amunicija, ginklą nupirko tėtis, tačiau ne tokį, kokio sūnus norėjo). Vasarą buvo karinėje stovykloje (350 Eur). Ruošiantis stojamiesiems į gimnaziją lankė papildomus matematikos ir lietuvių kalbos užsiėmimus (pamokos kaina 15 Eur), dabar stebi situaciją, su matematika labai padeda sesė ir jos vaikinas. Atsakovas sūnaus į jokią kelionę nebuvo išsivežęs, ieškovė su sūnumi keliavo į Turkiją, Maltą, Londoną. Su ieškovės brolio šeima sūnus taip pat lankėsi Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, tai taip pat kainuoja. Su klase vyko į Varšuvą. Ieškovė remontavo sūnaus kambarį (2018 – 2019 metais), atnaujino kompiuterinę įrangą, pirko brangias ausines, nuotoliniam mokymuisi ir vaizdo kamerą, mikrofoną. Sūnus paauglys, bręsta, 185 cm. Ūgio, per metus paaugo 10 cm., spuoguota oda. Kišenpinigiams mėnesiui duoda 50 Eur, papildomai perveda į kino teatrą, draugų gimtadieniams ir pan. Yra išlaidos augintiniui, įsigytas dar prieš skyrybas, dukra mokėjo už augintinį. Ieškovės sveikatos būklė nėra gera, turi (duomenys neskelbtini) problemų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus. Dirba 1,3 etato, bet situacija gali keistis, gali mažėti pajamos, neaišku ar turės auklėjamąją klasę. Prašė tvirtinti jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, išreiškė pageidavimą, kad atsakovas ją informuotų, kai paima sūnų.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės I. K. atstovė advokatė Eglė Mockienė prašė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dalyje dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, ieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo tenkinti. Nurodė, kad prašo vadovautis raštu išdėstytais motyvais dėl vaiko poreikių. Atsakovas neteikė savo suprantamo vaiko poreikių įvertinimo. Vaikas intensyviai bręsta, keičiasi jo socialumas, lyginant su ieškinio pateikimo momentu, vaiko poreikiai dar yra pasikeitę. Sūnus nukentėjo nuo šalių skyrybų proceso, atsakovas pats užėmė poziciją, kad nenori kontakto su buvusia šeima, iš neapykantos ieškovei nutraukė ryšius ir su vaiku. Kompensuoti tėvo nebendravimą su vaiku turi ieškovė įvairiomis veiklomis, būreliais, kelionėmis ir pan., ji siekia, kad vaikas nesijaustų nuskriaustas. Tėvas vaikui net skambina retai, pats berniukas ieško kontakto. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu prisidėti prie papildomų vaiko išlaidų. Atsakovas nėra pateikęs jokio pasiūlymo apie galimą nemokamą psichologo pagalbą. Šalių pajamos yra pakankamai didelės ir nėra pagrindo vertinti, kad šalys, proporcingai savo pajamoms, negalėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Nors ieškovė yra paveldėjusi turto po savo mamos mirties, tačiau tarp jos ir jos brolio yra sutarta, kad ½ ieškovės paveldėto buto atiteks broliui, kadangi jis šalims perkant butą santuokos metu davė apie 50 000 Lt pradiniam įnašui.

Atsiliepimas

6. Atsakovas N. K. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad moka už sūnaus telefoną, dabar yra neribotas planas. Bendrauti su sūnumi stengėsi. Būstą iš pradžių nuomojosi, vėliau ėmė paskolą, namą įrenginėjo, sūnui yra skirtas atskiras kambarys. Kai būdavo su juo sūnus būdavo ir aprengtas, ir pamaitintas, tik atsakovas čekių nerinkdavo. Ir dukra, ir sūnus problemų dėl (duomenys neskelbtini) turėjo nuo vaikystė, su jais buvo dirbama. Mano, kad psichologo / psichoterapeuto pagalbos vaikui nereikia, su vaiku reikia bendrauti. Dantys InMedica būdavo tvarkomi nemokamai. Su sūnumi tartasi, kad kai nori atvažiuoti, gali pasakyti ir atsakovas jį pasiims. Pats sūnus jau daugiau nori būti su draugais. Atsakovui taip pat labai brangiai kainuoja važiuoti į miestą pasiimti sūnaus, tada vėl atgal parvežti, apie 100 km susidaro. Darbo dienomis fiziškai bendravimas neįmanomas. Kas antrą savaitgalį bendrauti būtų sudėtinga. Atsakovas gyvena su žmogumi, kuris yra po avarijos, ne visada gali palikti. Neprieštarauja, kad per šventes pas jį būtų. Nenori, kad būtų nustatytas konkretus grafikas. Atsakovas turi sveikatos problemų, jam (duomenys neskelbtini), jei vaistai nepadės, gali reikėti operacijos. Savo dantų atsakovas negali susitvarkyti. Skirdamasis atsakovas paliko visą turtą ieškovei, dukrai, todėl teko imti paskolą, net neatostogauja. Kylant palūkanoms teks mokėti didesnes įmokas, turtas pirktas per pusę su sugyventine, paskolos įmokas mokas jis vienas. Šalių santuokos metu įgyto buto pradiniam įnašui pinigų davė ne ieškovės brolis, o atsakovo tėvai, kažkiek ieškovės motina. Mano, kad šalių sutarto 300 Eur / mėn. išlaikymo sūnui pakanka.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo N. K. atstovė advokatė Ona Vitartienė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, įsiskolinimo priteisimo prašė atmesti, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, kad, sprendžiant dėl išlaikymo padidinimo, esminis dalykas turėtų būti vaiko poreikiai, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad jie būtų padidėję. Neatsirado tokių poreikių, kurie nebūtų buvę įvertinti šalių santuokos nutraukimo momentu. Būreliai nuolat keičiami, tačiau nėra duomenų, kad būtų išryškėję kažkokie vaiko gabumai ir jie būtų lavinami. Matyti, kad paaugliui tiesiog įdomu išbandyti įvairias veiklas. Ieškovė leidžia beprotiškus pinigus toms paslaugoms, kurias galėtų gauti nemokamai. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo, o ieškovės turtinė padėties, atsakovo atstovės teigimu, pagerėjo tris kartus. Ieškovė yra paveldėjusi turto, palikimo nėra atsisakiusi, todėl visas turimas turtas vertintinas, vertinant jos turtinę padėtį. Šioje byloje nespręstini klausimai, kurie turėjo būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas patiria ir papildomas išlaidas bendraudamas su vaiku – maitina, perka vaiko išsirinktus daiktus, savo namuose vaikui yra įrengęs kambarį. Virš 700 Eur suma (taip pat taikant ir išlaikymo indeksavimą) išlaikyti vaikui, neturinčiam specialių poreikių, ypatingų gabumų, turėtų būti pakankama. Be to, vaiko poreikiai turėtų būti tenkinami proto ribose. Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl psichologo ir logopedo poreikio yra skirtos mokyklai, tačiau negali būti vertinamos kaip įrodymas dėl specialių vaiko poreikių.

8. Tarnybos atstovė Danutė Rainienė nurodė, kad bendravimo tvarka turi būti patogi vaikui, o ne šalims. Šalys, rūpindamosi vaiku, privalo bendradarbiauti, viena kitą tinkamai informuoti apie vaiką.

9. Tarnybos atstovė Goda Varkauskaitė, teikdama galutinę išvadą byloje, nurodė, kad atsakovo ir vaiko geriausia bendravimo tvarka būtų tokia, su kuria sutiko vaikas, kadangi jis jau yra pakankamo amžiaus komunikuoti su tėvais. Mama apie vaiko paėmimą turėtų būti informuota. Tarnybos vertinimu, vaiko poreikiai yra padidėję, todėl turėtų būti padidintas išlaikymas, dėl konkrečios sumos palieka spręsti teismo nuožiūra. Ieškovė, gyvendama su vaiku, patiria didesnę išlaikymo naštą, be to pasikeitusi šalies ekonominė situacija. Augdamas vaikas turi socializuotis, lankyti būrelius.

10. Bylą nagrinėjant teisme išklausyta R. K. nuomonė (2022-10-03 teismo posėdyje), kuris nurodė, kad su tėčiu bendrauja retai, vieną kartą per du / tris mėnesius. Vasarą pas tėtį buvo tris dienas, neseniai važiavo su juo žvejoti, grybauti. 2022 metais su tėčiu 5-7 kartus buvo susitikęs. Būtų gerai su tėčiu kas antrą ar kas trečią savaitgalį pasimatyti, taip pat ir darbo dienomis norėtų kartais leisti laiką su juo. Dėl atostogų būtų idealu, kad tėvai susitartų. Norėtų, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, nes, kai pasako, kad bet kada gali atvažiuoti, tai skamba taip, kad nėra susitarta, tai nėra taip ir būtina. Tėčio namuose jis turi kambarį, kuriame yra sofa – lova, staliukas, televizorius, žaidimų konsolė. Mokykloje lanko geografijos mokytojo organizuojamą būrelį, girdėjo, kad bent vieną kartą į mėnesį būna mini žygis. Yra užsiregistravęs į skautų organizaciją, tačiau dabar nelabai ten dalyvauja. 8 klasėje lankė papildomas matematikos ir lietuvių kalbos pamokas, padėjo, dabar dar nežino ar reikėtų papildomų pamokų, gal lietuvių kalbos labiau. Airsoft veikla užsiima, tam reikalingi specialūs drabužiai, šautuvas. Šautuvą pirko tėtis. Lanko gitaros pamokas, norėtų pirkti gitarą. Lankė tinklinį, krepšinį. Pavasarį mama ar sesė nupirko naują telefoną, nes vieną sugadino per technologijos pamoką, kiti atiduoti blogai veikė. Praėjusią žiemą remontuotas jo kambarys, sienos ir lubos dažytos, kažkada seniau lova pakeista, patrumpintas stalas. Kompiuterį turi, tik reikėjo taisyti, taip pat keista pelė. Į keliones važiuoja su mama, taip pat su jos brolio šeima. Pinigų mama duoda tiek, kiek jis paprašo, seniau ir tėtis pervesdavo 50 Eur / mėn., dabar nustojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dalyje dėl atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis

Dėl bendravimo tvarkos

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali ginčą ar jo dalį baigti taikos sutartimi. Šalių pateikta taikos sutartis dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negalėtų būti tvirtinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

12. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 18 d. susitikimo protokole šalių sutarta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka įtrauktina į teismo procesinį sprendimą ir papildo šalių teismo posėdžio metu sutarta nuostata, kad paėmęs vaiką bendravimui tėvas motiną apie tai informuoja (SMS žinute, el. paštu ar pan.): darbo dienomis skyriumi gyvenantis tėvas su sūnumi bendrauja pagal jų bendrą susitarimą; kiekvieno mėnesio 3 arba 4 savaitgalį vaikas praleidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu (nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro), tikslų laiką su vaiku susitariant SMS žinute; mokyklos atostogų metu R. K. su tėvu bendrauja ir leidžia laiką su tėvu pagal susitarimą; tėvas vasaros atostogų metu su R. K. praleidžia savaitę nepertraukiamai; išvykstant tėvams su vaiku bet kur atostogauti, kitas tėvas turi būti informuotas apie vietą, kur vyksta bei kuriam laikui; vaikui pageidaujant ir informuojant mamą, susitikimai su tėvu gali būti dažnesni, pagal vaiko ir tėvo susitarimą; tėvas, paėmęs vaiką bendravimui, apie tai informuoja vaiko mamą SMS žinute ar el. paštu.

13. Byla dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl išlaikymo padidinimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

16. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

17. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.).

19. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

20. 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus R. K. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina (Sutarties 1.1 punktas), o tėvas N. K. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės įsipareigoja teikti 300 Eur/mėn. išlaikymą (Sutarties 1.2 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, teigdama, kad nustatyto išlaikymo šalių sūnaus poreikiams patenkinti nepakanka, kadangi pasikeitė šalies ekonominė situacija, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, sūnus tapo paaugliu. Daugiau išlaidų reikalinga ne tik vaiko būtiniausiems poreikiams (maistas, drabužiai) patenkinti, bet ir laisvalaikiui. Keičiant išlaikymo dydį turėtų būti įvertinta ir tai, kad atsakovas savo valia yra praktiškai nusišalinęs nuo pareigos maksimaliai ir visapusiškai dalyvauti sūnaus gyvenime, šią naštą perkeldamas ieškovei.

23. Pagal bylos duomenis R. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi pirmoje gimnazijos klasėje. Lanko gitaros pamokas (60 Eur/mėn.), Keliautojų klubą mokykloje (būrelis nemokamas, tačiau kainuoja išvykos), domisi Airsoft veikla, epizodiškai dalyvauja skautų veikloje, svarsto dėl sporto būrelio (lankė tinklinio treniruotes, norėtų lankyti krepšinį, tačiau neranda treniruočių jam tinkamu laiku). Anksčiau lankė (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (30 Eur/mėn.), mokydamasis 9 klasėje lietuvių kalbos ir matematikos mokėsi su korepetitorių pagalba (apie 120 Eur/mėn.).

24. Ieškovė ieškiniu sūnaus poreikius vertina 1 295 Eur/mėn. suma. Kartu su ieškiniu pateikia išlaidų vaiko poreikiams lentelę, kurioje įvardina šias sumas: maistui (namuose ir vieną kartą per savaitę – kavinėje) – 270 Eur, maitinimas mokykloje – 15 Eur, komunaliniai mokesčiai (dujos (šildymas ir karšto vandens paruošimas), vanduo, elektra, atliekų tvarkymas, internetas ir televizija) – 70 Eur, išlaidos mokyklinėms reikmėms – (kuprinė, pratybų sąsiuviniai, mokami vadovėliai, kanceliarija, ekskursijos, edukacijos, sportinė apranga) – 20 Eur, korepetitoriai – 90 Eur, neformalusis ugdymas ((duomenys neskelbtini) akademija, skautai, gitara) – 50 Eur, sveikatos priežiūra – (odontologija, mokamos vakcinos (gripo, erkinio encefalito), vaistai, vitaminai, papildai) – 100 Eur, specialieji poreikiai (psichoterapeutas, logopedas) – 250 Eur, draudimas, - 3 Eur, drabužiai – 35 Eur, avalynė – 25 Eur, higienos priemonės, patalynė, namų tekstilė, buities chemija – 27 Eur, kirpykla – 15 Eur, augintinis – 10 Eur, laisvalaikis, pramogos, draugų gimtadieniai – 60 Eur, atostogos (poilsis, kelionės) – 55 Eur, kompiuterinė įranga (mikrofonas, ausinės, VR akiniai, kompiuterio remontas, dalys) – 30 Eur, vaiko kambario remontas, baldai – 30 Eur, stovyklos (Meniškas kaimas, skautai) – 30 Eur, kišenpinigiai – 60 Eur, transportas (kuras, tarpmiestinio autobuso bilietai, viešojo transporto bilietas) – 50 Eur.

25. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad nuo kreipimosi į teismą dienos viskas dar labiau pabrango.

26. Įvertinus šalių sūnaus amžių, maisto kainas pagal viešai prieinamą ir visiems žinomą informaciją, spręstina, kad vaiko poreikius maistui (namuose, viešojo maitinimo įstaigose, mokykloje) per mėnesį būtų galima patenkinti, skiriant tam 285 Eur sumą. Teismo vertinimu, įvertinus ieškovės paaiškinimus, viešai skelbiamą informaciją apie komunalinių patarnavimų kainas, pripažintina, kad šioms išlaidoms sūnaus daliai skirtina 70 Eur/mėn. suma. 60 Eur/mėn. suma drabužiams ir avalynei nelaikytina per didele. Berniukas yra tokio amžiaus, kai paprastai drabužiai perkami suaugusiųjų skyriuje. Pagrįstomis laikytinos ir 3 Eur/mėn. išlaidos draudimui bei 15 Eur/mėn. išlaidos kirpimui. Ieškovė į atskiras išlaidų eilutes įtraukia išlaidas sūnaus laisvalaikiui, pramogoms, draugų gimtadieniams bei kišenpinigiams, nurodydama, kad jiems reikia skirti po 60 Eur/mėn. Posėdžio metu išklausant R. K. nuomonę, berniukas nurodė, kad iš esmės pinigų gauna tiek, kiek paprašo. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikas turėtų stengtis ir taupyti, pinigus leisti protingai, todėl teismas vertina, kad iš R. K. kišenpinigiams skiriamos pakankamai didelės 60 Eur/mėn. sumos berniukas turėtų tenkinti ir poreikius laisvalaikiui, pramogoms, draugų gimtadieniams. Be to, sumos draugų gimtadieniams nėra išlaidos pačiam vaikui, todėl nėra pagrindo jų priskirti prie vaiko poreikių, nėra ir duomenų, kokios vertės ir / ar kaip dažnai tokios dovanos perkamos. 20 Eur/mėn. suma mokyklinėms reikmėms (kuprinė, pratybų sąsiuviniai, mokami vadovėliai, kanceliarija, ekskursijos, edukacijos, sportinė apranga) pripažintina protinga. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus apie sūnaus vykimą į stovyklas, tai, kad buvęs stovyklose nurodė ir pats vaikas, viešai prieinamas stovyklų kainas, protinga ir pagrįsta pripažintina 30 Eur/mėn. suma stovykloms. Transportui pagrįsta pripažintina 40 Eur/mėn. suma, įvertinus, kad į užsiėmimus, stovyklas, pas gydytojus ir pan. sūnų veža ieškovė, tačiau sūnaus mokymo įstaiga, sveikatos priežiūros įstaiga nėra toli nuo namu, ilgalaikis viešojo transporto bilietas visomis dienomis Vilniaus mieste moksleiviui kainuoja 62 Eur metams. Higienai, buitinei chemijai, patalynei, namų tekstilei pagrįsta pripažintina 20 Eur suma, atsižvelgiant, kad atskirai aptartos išlaidos kirpyklai, po skyrybų ieškovei neteko įsikurti naujuose namuose, todėl, tikėtina, kad patalynę, ir / ar namų tekstilę tenka tik atnaujinti.

27. Ieškovė teigia, kad vaiko sveikatos priežiūrai reikalinga 100 Eur/mėn. suma, specialiesiems poreikiams (logopedo, psichoterapeuto pagalbai) – 250 Eur/mėn. suma.

28. Ieškovė į bylą teikė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. sausio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, joje pateikta išvada R. K. ugdyti pagal bendrąsias programas, taip pat, kad švietimo pagalbą turėtų teikti logopedas bei psichologas, pažyma skirta ugdymo įstaigai. Iš psichoterapeuto O. L. atsakymo atsakovui, taip pat pačios atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. sausio 12 d. R. K. buvo konsultuotas 7 kartus. B. Ž. nurodė šalių sūnų konsultavusi šiam esant ikimokyklinio amžiaus, taip pat teikusi jam mokamas konsultacijas 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. kovo 17 d., paaiškino, kad jos privačiai teikiamos paslaugos jokiu būdu nesiejamos su gydymo įstaigų siuntimais ar kitų įstaigų rekomendacijomis. InMedica klinikos 2022 m. birželio 8 d. atsakyme nurodyta, kad 2021 metais R. K. buvo gydytas pas komercines paslaugas teikiančią gydytoją odontologę, paciento atstovas informuotas, kad gydytoja neteikia pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. R. K. 2021 m. lapkričio 8 d. dėl paryškėjusio (duomenys neskelbtini) siųstas vaikų neurologo ištyrimui, atlikus magnetinio rezonanso tomografiją nervų sistemos pažeidimų nenustatyta. InMedica psichikos sveikatos centre R. K. paslaugų teikta nebuvo. InMedica gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės atsakyme atsakovui taip pat nurodyta, kad įstaigos psichikos sveikatos centre R. K. konsultuotas nebuvo. Paaiškinta, kad nepilnamečiai dėl psichologinių sunkumų, elgesio ar psichikos sutrikimų gali būti konsultuojami pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, o, artimiesiems pageidaujant, šios paslaugos gali būti teikiamos privačiose įstaigose, antrinio lygio paslaugos gali būti teikiamos Santaros klinikų Vaiko raidos centre.

29. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio išlaidas sveikatai / gydymui galima be galo didinti, todėl ieškovė turėtų svarstyti ir alternatyvius tokių išlaidų patenkinimo būdus, kaip naudojimasis valstybinių gydymų įstaigų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30-32 punktai). Byloje nėra jokių duomenų, kad tik kreipiantis pagalbos į privačiai dirbančius specialistus, teikiančius komercines paslaugas, galėjo būti tinkamai užtikrinti vaiko poreikiais. Nėra ir įrodymų, kad berniukui reikalingos nuolatinės psichoterapeuto ir / ar logopedo konsultacijos. Tačiau teismas įvertina, kad kasdieniais sūnaus poreikiais iš esmės rūpinasi tik ieškovė, kuri dirba daugiau nei vienu etatu, todėl tikėtina, kad tokiu būdu vaiko poreikius kartais gali būti patenkinti paprasčiau, ypač, kai reikalingas skubus sprendimas. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams, susijusiems su sveikata (taip pat ir psichine), per mėnesį protinga ir pagrįsta pripažintina 40 Eur suma.

30. Neformaliam ugdymui, sporto, laisvalaikio veikloms (kaip Airsoft), papildomam lavinimui, įvertinus vaiko amžių, neformalaus ugdymo bei korepetitorių paslaugų kainas, pagrįsta teismas pripažįsta 100 Eur/mėn. sumą. Tiek iš ieškinio argumentų, tiek iš išklausius patį R. K., galima spręsti, kad berniukas nuolat užsiima kokia nors papildoma veikla, ruošdamasis stojamiesiems į gimnaziją lankė privačias lietuvių kalbos ir matematikos pamokas. Tačiau sutiktina ir su atsakovo pusės pozicija, kad matyti, jog šalių sūnus labai daug laiko skiria papildomiems užsiėmimams, kelionėms, tačiau nėra konkrečios veiklos, kurioje vaikas nuolat tobulintų savo gabumus, todėl neformalaus ugdymo užsiėmimai / kitos veiklos turėtų būti parenkami taip kad liktų laiko mokslams ir galbūt nereikėtų samdyti korepetitorių.

31. Atostogoms (poilsis, kelionės) protinga pripažintina 40 Eur/mėn. suma, įvertinus, kad poreikių lentelėje atskirai išskiriamos išlaidos stovykloms, transportui, mokyklos ekskursijoms. Be to, bendravimo tvarkoje numatoma, kad vasaros metu savaitę atostogų nepertraukiamai praleis ir atsakovas. Paprastai nustatoma, kad tokios išlaidos paliekamos kiekvienam, iš tėvų, su kuriuo vaikas atostogauja, tačiau nagrinėjamu atveju iš atsakovo pozicijos akivaizdu, kad jis nenusiteikęs vaiko atostogų (vasaros, mokyklinių) metu praleisti kuo daugiau laiko su vaiku, todėl rūpestis iš esmės tenka ieškovei.

32. Vaiko kambarys suremontuotas, vaikas pagal bylos duomenis turi kompiuterį, telefoną, tokie daiktai neperkami, o remontai / kambario pagerinimai neatliekami kiekvienais metais, todėl šiems poreikiams (kambario, kompiuterinės technikos, telefono remontas ir / ar atnaujinimas) skirtina 40 Eur/mėn. suma. Be to, kambarį sūnui yra įrengęs ir atsakovas.

33. Šuns priežiūros išlaidos prie vaiko poreikių nepriskirtino, kadangi, kaip patvirtino pati ieškovė, šuo įsigytas šalių dukters, kuri šiuo metu jau gyvena atskirai.

34. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas R. K. jo poreikiai padidėjo tiek dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita), tiek dėl amžiaus padidėjusių vaiko poreikių, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad išvardintiems šalių sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 823 Eur suma.

35. Ieškovei, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu nutraukiant šalių santuoką, atiteko ½ šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, vidutinė viso buto rinkos vertė – 92 900 Eur), kita ½ dalis minėto buto, atitekusi N. K., ta pačia šalių sutartimi neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise perleista šalių pilnametei dukrai R. K.. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro 2022 m. sausio 10 d. išrašo, tą bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir ieškovė, matyti, kad šalių dukra 2021 m. liepos 27 d. jai priklausiusią dalį buto (duomenys neskelbtini), padovanojo ieškovei. Ieškovei taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, vidutinė viso sklypo rinkos vertė – 9 380 Eur, pusės – 4 690 Eur),, pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, vidutinė viso pastato rinkos vertė – 8 270 Eur, pusės – 4 135 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, vidutinė viso buto rinkos vertė – 91 900 Eur, pusės – 45 950 Eur). I. K. vardu registruota viena transporto priemonė Opel Astra, pirmosios registracijos data – 2004 m. kovo 18 d. Remiantis Sodros 2022 m. kovo 29 d. išrašu, 2018 metų pradžioje ieškovės darbo užmokestis bruto buvo 1009,33 sausį) ir 1 339,58 Eur/mėn. (vasarį), 2021 metais darbo užmokestis bruto buvo vidutiniškai 2 909,67 Eur/mėn. 2022 m. sausį ir vasarį ieškovės darbo užmokestis bruto buvo 3 119,92 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, kad turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus. Ieškovė taip pat gauna išmoką vaikui – 80,50 Eur/mėn. Be šalių sūnaus kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

36. Atsakovas N. K. registruotino kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise (įgyta 2019 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi) priklauso po ½ 0,1001 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui ir pastatui nustatyta hipoteka (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, viso namo vidutinė rinkos vertė – 101 000 Eur, pusės – 50 500 Eur, sklypo – 7 180 Eur, pusės sklypo – 3 590 Eur), taip pat 1/28 0,3100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centras duomenimis, viso sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 700 Eur, 1/28 dalies – 382,14 Eur). Remiantis atsakovo pateikta 2019 m. spalio 18 d. su Luminor banku sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto įsigijimui (0,1001 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įrengimui atsakovui ir J. K. yra suteikta 82 210 Eur paskola, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2037 m. rugsėjo 16 d. (įmoka 509,80 Eur/mėn., tikėtina didės didėjant kintamai palūkanų daliai). Atsakovas taip pat nurodė, kad būsto paskolos įrengti namui nepakako, todėl buvo paimti dar du vartojimo kreditai – įmokos 87,83 Eur/mėn. ir 265 Eur/mėn. N. K. vardu registruota viena transporto priemonė Legacy Outback, pirmosios registracijos data – 2007 m. rugsėjo 8 d. (pagal 2002 m. vasario 9 d. duomenis dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Remiantis Sodros 2022 m. kovo 29 d. išrašu, 2018 metų pradžioje atsakovo darbo užmokestis bruto buvo 2 600 Eur/mėn. 2021 metais darbo užmokestis bruto buvo vidutiniškai 3 786,40 Eur/mėn. 2022 m. sausį ir vasarį atsakovo darbo užmokestis bruto buvo 3 900 Eur/mėn.

37. Šalims 2018 metais nutraukiant santuoką atsakovas buvo įsipareigojęs abiem šalims ir jų sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti, nenustatant detalaus tėvo bendravimo su vaiku grafiko, visapusiškai dalyvauti sūnaus auklėjime, tašiau šios bylose nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja pakankamai retai, bendravimą dažnai inicijuoja pats šalių sūnus. Šiuo sprendimu tvirtinama bendravimo tvarka, dėl kurios šalys ir jų sūnus sutarė, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja vieną mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio bei vieną savaitę nepertraukiamai vasaros atostogų metu. Bendravimo tvarkoje taip pat numatoma, kad darbo dienomis, vaiko mokyklinių atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja pagal jų bendrą susitarimą, tėvui pageidaujant ir informuojant motiną susitikimai su tėvu gali būti dažnesni. Bendravimo tvarkos, įpareigojančios atsakovą daugiau bendrauti su sūnumi, atsakovas, teikdamas paaiškinimus, vengė. Darytina išvada, kad daugiausia ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Atsakovo ne toks intensyvus dalyvavimas vaiko gyvenime suteikia jam didesnes galimybes laisviau veikti darbinėje srityje, jis išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su sūnumi laiką.

38. Atsakovas nurodė, kad be teikiamo išlaikymo prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda ir papildomai, tačiau, teismo vertinimu, tėvo nesistemingai vaikui skiriamos papildomos lėšos, perkamos dovanos nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi nėra garantijos, jog toks išlaikymas ir toliau bus teikiamas, nėra aiškus jo dydis.

39. Valstybės skiriami pinigai, kaip ir tėvų pinigai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-687/2020). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1394-889/2020). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas vaikui valstybės skiriama išmoka.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

41. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši (ieškovės mažesnis darbo užmokestis, tačiau ji turi daugiau turto, neturi papildomų finansinių įsipareigojimų), todėl iš vaikui išlaikyti reikalingos mėnesinės sumos valstybės skiriama išmoka neatimama. Ieškovė, gaudama išmokas už vaiką, tiesiog turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių, taip pat ir susijusių su sveikata, juo labiau, kad, kaip matyti iš šalių santykių jiems geranoriškai sutarti dėl papildomų vaiko poreikių tenkinimo nesiseka.

42. Tarp šalių dalintina 823 Eur/mėn. R. K. išlaikymo suma ir atsakovo R. K. teikiamas išlaikymas padidintinas iki 411,5 Eur/mėn. Teismo vertinimu, Tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties pusiausvyrą.

43. Padidintas išlaikymas R. K. priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

44. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

45. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo, nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisimo

46. Ieškovės teigimu, apie pasikeitusius sūnaus poreikius bei padidėjusias išlaidas jo išlaikymui atsakovas buvo ne kartą informuotas, tačiau jis ne tik neprisidėjo finansiškai prie išaugusio sūnaus išlaikymo, tačiau šio klausimo su ieškove niekada nesprendė ir juo net nesidomėjo. Ieškovė, siekdama geriausių vaiko interesų, neturėjo galimybės laukti ar atidėti tam tikrų būtinų paslaugų ar prekių įsigijimo (pvz. kompiuterinė technika reikalinga sūnaus mokymuisi ar gydytojų specialistų paslaugos, susijusios su atsiradusias sūnaus sveikatos sutrikimais ir pan.), todėl padidėjusį išlaikymą sūnui teikė viena, t.y. vykdė ir atsakovui tenkančią šios prievolės dalį. Atsakovo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio mėnesio, nes tuo metu ieškovė jau du kartus rašytine forma buvo informavusi atsakovą apie reikalingą papildomą išlaikymą sūnui, o taip pat nuo tada jau buvo ženkliai pasikeitusios aplinkybės, kurių pagrindu padidėjo vaikui reikalingas išlaikymas.

47. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, gali pereiti kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą bei išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

48. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010, 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

49. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.50 straipsniu, prašo iš atsakovo priteisti skolą, tinkamai nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką 2021 metais.

50. Išlaikymo dydis šalių sūnui nustatytas 2018 metais. Tuo metu minimali mėnesinė alga ,,į rankas” buvo 400 Eur, 2019 metais – 430 Eur, 2020 metais – 447,27, 2021 metais – 468,41 Eur. Atsakovo darbo užmokestis 2018 metais buvo 2,5 karto, o 2021 metais – 1,3 karto didesnis nei ieškovės. Šalims skiriantis atsakovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalių įgytą turtą – butą – po pusę paliko ieškovei ir šalių tuo metu jau pilnametei dukrai. 2021 m. šalių dukra savo dalį buto padovanojo ieškovei. Ieškovė 2021 metais taip pat paveldėjo nekilnojamojo turto (aprašyta sprednimo34 dalyje). Ieškovas 2019 metais taip pat įsigijo nekilnojamojo turto (aprašyta sprendimo 35 dalyje), nekilnojamojo turto įsigijimui bei įrengimui paimta paskola, turtui nustatyta hipoteka.

51. Ieškovės teikiamoje vaiko poreikių lentelėje itin didelę vaiko poreikių dalį sudaro išlaidos sveikatos priežiūrai, specialiųjų poreikių tenkinimui, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad specialieji ugdymosi poreikiai R. K. nustatyti tik 2022 metais, pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo skirta vaiko ugdymosi įstaigai, numatant, kad švietimo pagalbą turėtų teikti psichologas ir logopedas. Psichoterapeutas O. L. R. K. konsultavo 7 kartus 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje, psichologė I. M. – vieną kartą. Kaip matyti, iš logopedės B. Ž. atsakymo atsakovui, ji mokamas konsultacijas R. K. teikė 2022 metais. 778 Eur vertės stomatologo paslaugos R. K. suteiktos 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Iš pateiktų įrodymų galima spręsti, kad su sveikata susijusių paslaugų poreikis nėra nuolatinis. Be to, kaip nurodyta anksčiau šiame sprendime, ieškovė turėjo galimybę rinktis valstybės kompensuojamas paslaugas. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad išlaidoms, susijusios su kompiuterio įsigijimu / atnaujinimu, vaiko kambario remontu, naujų baldų įsigijimu, 2021 metais būtų buvusios išskirtinai didelės ir joms nebūtų pakakę atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui.

52. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad protingai ir racionaliai naudojant atsakovo vaikui teikiamą išlaikymą 2018 – 2021 metų laikotarpiu, iki kreipiantis į teismą dėl išlaikymo padidinimo negalėjo būti patenkinti visi vaiko poreikiai, įvertinant ir tai, kad skyrybų metu, įvertinus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, atsakovas vaikui įsipareigojo skirti trečdaliu didesnį išlaikymą nei 1/2 tuometinės minimalios mėnesinės algos, teikiamas išlaikymas visa laikotarpį buvo didesnis nei pusė minimalios algos. Pažymėtina, kad ieškovė gavo ir išmoką vaikui. Be to, 2021 metais, lyginant su 2018 metais buvusia situacija, žymiai padidėjo ieškovės darbo užmokestis, ji paveldėjo bei dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto. Taigi jau ir pati didesne dalimi galėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, priešingai nei atsakovo, nėra apsunkintas, ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų.

53. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dalyje dėl skolos už kitą iš tėvų įvykdytą išlaikymo prievolę priteisimo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

55. Ieškovė prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateiktus prašymus ir įrodymus atstovavimo išlaidos sudaro 1 400 Eur. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 204 Eur žyminio mokesčio.

56. Bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukus, ieškovei grąžintini 75 proc. Už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 63,75 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

57. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.

58. Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, žyminio mokesčio išlaidos šioje dalyje ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

59. Įvertinęs, kad bendravimo tvarka tarp atsakovo ir šalių sūnaus nustatoma, reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas 30 proc., teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc. Ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistina 350 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovui iš ieškovės 1 500 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 150 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 40 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumų (111,5x012x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Byloje susidarė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė išimtinai dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, jos į valstybės biudžetą priteisiamos iš N. K..

62. Priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį – 5660, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 5662.

63. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisiant R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 411,50 Eur (keturi šimtai vienuolika eurų ir 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2021 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti ir šioje dalyje patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį:

1. Darbo dienomis skyriumi gyvenantis tėvas su sūnumi bendrauja pagal jų bendrą susitarimą;

2. Kiekvieno mėnesio 3 arba 4 savaitgalį vaikas praleidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu (nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, tikslų laiką su vaiku susitariant SMS žinute;

3. Mokyklos atostogų metu R. K. su tėvu bendrauja ir leidžia laiką su tėvu pagal susitarimą;

4. Tėvas vasaros atostogų metu su R. K. praleidžia savaitę nepertraukiamai;

5. Išvykstant tėvams su vaiku bet kur atostogauti kitas tėvas turi būti informuotas apie vietą, kur vyksta bei kuriam laikui;

6. Vaikui pageidaujant ir informuojant mamą, susitikimai su tėvu gali būti dažnesni, pagal vaiko ir tėvo susitarimą;

7. Tėvas, paėmęs vaiką bendravimui, apie tai informuoja vaiko mamą SMS žinute ar el. paštu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., (duomenys neskelbtini) 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio bei 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė