- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-546-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33598-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3381-842/2022 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, skolos priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisdamas R. K. iš atsakovo N. K. 411,50 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės. Bylos dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisti atsakovui iš ieškovės 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 40 Eur žyminio mokesčio ir 17,92 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės, iš naujo paskirstant šalims bylinėjimosi išlaidas. Kartu ieškovė prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad ieškovės atstovė paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną susidūrė su netikėtomis techninėmis kliūtimis ir problemomis – darbui naudojamos kompiuterinės įrangos gedimu. Dėl to nebuvo galima pasiekti kompiuterio skaitmeninėse laikmenose esančios informacijos ir bylos dokumentų bei prisijungti prie elektroninės teismų sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė, atsisakė priimti ieškovės I. K. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3381-842/2022 buvo priimtas 2022 m. gruodžio 13 d. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl ieškovė apeliacinį skundą turėjo teisę paduoti iki 2023 m. sausio 12 d. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Apeliacinis skundas pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. sausio 13 d., 15:38:19. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.
5. Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pagal CPK 78 straipsnio 4 dalį pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Ieškovė kartu su prašymu atnaujinti terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes apie kompiuterinės įrangos gedimą, jos šalinimą. Taip pat nenurodė, kodėl iš kito įrenginio negalėjo prisijungti prie teismų sistemos ir (ar) kitokiu būdu informuoti teismą apie atsiradusias kliūtis apeliaciniam skundui pateikti.
6. Apeliacinis skundas gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo Išnagrinėtų civilinių bylų biuro specialistei 2023 m. sausio 13 d., 14.49 val., jau pažymėjus skundžiamo sprendimo įsiteisėjimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Termino atnaujinimas ir suteikimas galimybės ieškovei pateikti apeliacinį skundą per ilgesnį nei įstatymuose nustatytą terminą būtų nesąžininga kitos šalies atžvilgiu, nesant jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė byloje turėjo dvi atstoves. Dėl to teismas atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė I. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad prašyme nurodytos praleisto termino priežastys būtinai turėjo būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais nurodomas aplinkybes apie kompiuterinės įrangos gedimą, jos šalinimą. Ieškovės atstovės darbui skirtame kompiuteryje sutriko programinės įrangos veikimas, todėl buvo būtina ją atnaujinti. Šį sutrikimą pašalino pati ieškovės atstovė, pasitelkdama geriau tai išmanančius pagalbininkus, todėl į profesionalius specialistus nesikreipė. Dėl to jokiuose dokumentuose atsiradusių gedimų, veiklos sutrikimų šalinimas nebuvo užfiksuotas.
7.2. Nors prie elektroninės teismų sistemos ieškovės atstovė galėjo prisijungti, naudodamasi kitu įrenginiu, tačiau pats apeliacinis skundo projektas buvo parengtas ir išsaugotas būtent ieškovės atstovės kompiuteryje. Teismui pateikto apeliacinio skundo apimtis ir turinys patvirtina, kad skundas buvo rengiamas apgalvotai, kruopščiai. Dėl to prieigos prie skundo projekto neturėjimas užkirto galimybę skundą pateikti teismui laiku, nes iš naujo jį parengti per kelias valandas nebuvo galimybės.
7.3. Teismas nepagrįstai teigia, kad termino atnaujinimas ir galimybės ieškovei pateikti apeliacinį skundą per ilgesnį, nei įstatymuose nustatytą, terminą suteikimas būtų nesąžiningas kitos šalies atžvilgiu. Apeliacinis skundas teikiamas tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o ne dėl ginčo esmės. Teismo motyvas, kad ieškovė nenurodė, kodėl negalėjo kitokiu būdu informuoti teismą apie atsiradusias kliūtis apeliaciniam skundui pateikti, yra pernelyg formalus. CPK nenumatytas kitoks teismo informavimo apie apeliacinio skundo padavimą būdas. Net ir nežymiai praleidus terminą, pagal įstatymą leidžiama prašyti jį atnaujinti, kartu su prašymu atliekant tą procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas yra praleistas. Taigi teismo pastabos šiuo aspektu nėra pagrįstos.
7.4. Teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliacinis skundas gautas teismo išnagrinėtų civilinių bylų biuro specialistei 2023 m. sausio 13 d., 14.49 val., jau pažymėjus skundžiamo sprendimo įsiteisėjimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nėra susijęs nei su ieškove, nei su jos atstovės nežymiu termino praleidimu bei prašyme atnaujinti terminą nurodytais motyvais. Ieškovė negali būti atsakinga už teismo darbuotojo atliekamus veiksmus, o pačius procesinius sprendimus priimti gali tik teismas. Kitų teismo darbuotojų veiksmai negali būti pripažįstami pakankamu ir teisėtu pagrindu atmesti procesinį prašymą.
7.5. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo dvi atstoves, taip pat nėra pagrindas neatnaujinti termino. Nuo pat parengiamojo posėdžio ieškovę realiai atstovavo tik viena ir ta pati atstovė – advokatė E. M.. Be to, apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė būtent ta atstovė, kuri ir prašė atnaujinti praleistą terminą bei kuri realiai atstovavo ieškovę visuose teismo posėdžiuose. Vienas ir tas pats apeliacinis skundas, paduotas tik dėl vieno procesinio klausimo – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – išsprendimo, negalėjo būti tuo pačiu metu rengiamas dviejų atstovių kompiuteriuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo ir atsisakyta priimti ieškovės apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
10. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šalių ginčą išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu. Dėl to paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena buvo 2023 m. sausio 12 d. Tuo tarpu ieškovė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2023 m. sausio 13 d., 15:38:19 val. Taigi ieškovė CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido viena diena.
14. Prašyme atnaujinti praleista terminą ieškovė paaiškino, kad paskutinę apeliacinio skundo pateikimo teismui dieną įvyko ieškovės atstovės darbui naudojamo kompiuterio įrangos gedimas, todėl nebuvo galima pasiekti kompiuterio skaitmeninėse laikmenose esančio apeliacinio skundo projekto ir prisijungti prie elektroninės teismų sistemos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepripažino pagrįstomis, nes kartu su prašymu nebuvo pateikti duomenys apie kompiuterinės įrangos gedimą, jos šalinimą, ieškovė nenurodė, kodėl negalėjo prie teismų sistemos prisijungti iš kito įrenginio.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovei terminą apeliaciniam skundui paduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi ar nesąžiningai ir nerūpestingai naudojusi procesinėmis teisėmis. Nepaisant to, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių galimų jos atstovės kompiuterinės technikos gedimo įrodymų, vien tik ši aplinkybė nėra pagrindas tokių veiksmų vertinti kaip nerūpestingo ir aplaidaus apeliantės elgesio.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik viena kalendorine diena praleistas CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti, nėra pagrindas tokius veiksmus vertinti kaip pernelyg ilgą, nesąžiningą ir objektyviai nepateisinamą delsimą pateikti skundą, taip pat, kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus termino, ieškovė prarastų teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį, atnaujinti ieškovei praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovės I. K. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį, atnaujinti ieškovei I. K. terminą apeliaciniam skundui paduoti ir perduoti ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.