Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, skolos priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

4.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisiant R. K. iš atsakovo N. K. išlaikymą 411,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

4.2. bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti ir šioje dalyje patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį;

4.3. likusioje dalyje ieškinį atmesti;

4.4. priteisti atsakovui N. K. iš ieškovės I. K.1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas R. K. jo poreikiai padidėjo tiek dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita), tiek dėl amžiaus padidėjusių vaiko poreikių, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad išvardintiems šalių sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 823 Eur suma. Teismas sprendė, kad tarp šalių dalintina 823 Eur/mėn. R. K. išlaikymo suma ir atsakovo R. K. teikiamas išlaikymas padidintinas iki 411,5 Eur/mėn. Teismo vertinimu, tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties pusiausvyrą.

6. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisimo, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad protingai ir racionaliai naudojant atsakovo vaikui teikiamą išlaikymą 2018 – 2021 metų laikotarpiu, iki kreipiantis į teismą dėl išlaikymo padidinimo negalėjo būti patenkinti visi vaiko poreikiai, įvertinant ir tai, kad skyrybų metu, įvertinus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, atsakovas vaikui įsipareigojo skirti trečdaliu didesnį išlaikymą nei 1/2 tuometinės minimalios mėnesinės algos, teikiamas išlaikymas visa laikotarpį buvo didesnis nei pusė minimalios algos. Pažymėjo, kad ieškovė gavo ir išmoką vaikui. Be to, 2021 metais, lyginant su 2018 metais buvusia situacija, žymiai padidėjo ieškovės darbo užmokestis, ji paveldėjo bei dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto. Taigi jau ir pati didesne dalimi galėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, priešingai nei atsakovo, nėra apsunkintas, ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų. Teismas ieškinį dalyje dėl skolos už kitą iš tėvų įvykdytą išlaikymo prievolę priteisimo, atmetė.

7. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad pagal pateiktus prašymus ir įrodymus ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 1 400 Eur. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 204 Eur žyminio mokesčio. Bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukus, ieškovei grąžintini 75 proc. Už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 63,75 Eur. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, žyminio mokesčio išlaidos šioje dalyje ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

8. Teismas, įvertinęs, kad bendravimo tvarka tarp atsakovo ir šalių sūnaus nustatoma, reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas 30 proc., teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc. Ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistina 350 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovui iš ieškovės 1 500 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 150 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9. Apeliantė (ieškovė) I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės, iš naujo paskirstant tarp šalių pirmoje instancijoje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Ieškinyje buvo pareikšti turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimai. Įvertinus reikalavimo pobūdį, teismai, vertindami ieškinio reikalavimų „vienetus“, turėtų aiškiai atskirti turtinius ir neturtinius reikalavimus ir, patenkinus ar iš dalies patenkinus ieškinį, atskirai įvertinti, kokia apimtimi buvo patenkinti turtiniai, ir kokia neturtiniai reikalavimai.

9.2. Dalyje bylos buvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė šalių nepilnamečio vaiko interesų gynimo atžvilgiu elgėsi atidžiai ir rūpestingai bei sąžiningai siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka (pateikė į bylą rašytinius tokio siekio įrodymus), kreipėsi ir dėl privalomosios mediacijos taikymo. Be to, ir savo procesiniuose dokumentuose ieškovė akcentavo siekį išspręsti ginčą taikiai ir jau pirmajame teismo posėdyje prašė taikyti teisminę mediaciją taikiam ginčo išsprendimui, pabrėždama, be kita ko, jog būtent atsakovo vengimas bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, atsakovo atsisakymas vykdyti šią neturtinę pareigą iš esmės lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą su ieškiniu, kartu papildomai pareiškiant ir turtinio pobūdžio reikalavimus (kuriuos ieškovė nuolat pabrėžė esant tik antraeiliais šiame šalių ginče). Tik nepavykus jokiais neteisminiais būdais to padaryti, ieškovė, siekdama išimtinai apginti nepilnamečio sūnaus interesus, kreipėsi į teismą ir dėl to patyrė išlaidų. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo buvo pagrindinis reikalavimas byloje ir sudarė viso ieškinio pagrindą. Turtiniai reikalavimai tebuvo išvestiniai ir tiesiogiai susiję su prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kaip pasekmė atsakovo vengimo vykdyti savo neturtines pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes atsiradusios naujos ir papildomos išlaidos vaiko išlaikymui buvo didele dalimi susijusios ir sąlygotos būtent nepakankamo ir nepilnavertiško atsakovo bendravimo su vaiku, nusišalinimu nuo tėvo pareigų vykdymo.

9.3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos (dalyje dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką) susidarė dėl atsakovo kaltės, t. y. bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė ne tik imperatyvios neturtinės tėviškos pareigos pažeidimas, bet ir atsakovo procesinis elgesys, kuris ir sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė ir nenurodė, kokia apimtimi šis reikalavimas lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir kaip dėl to jos turėtų būti teisingai paskirstomos tarp šalių. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos de facto buvo patenkintas teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o dėl šio reikalavimo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė išimtinai atsakovo elgesys, dėl kurio ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip tik kilusį ginčą spręsti teismine tvarka. Kitu ieškinio reikalavimu buvo prašoma padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 300 eurų iki 674 eurų per mėnesį. Nors šis reikalavimas pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo patenkintas ieškovės reikalauta skaitine išraiška, t.y. nebuvo priteista konkrečiai būtent ieškovės reikalaujama išlaikymo vaikui pinigų suma, tačiau išlaikymo vaikui dydis realiai buvo padidintas, taigi laikytina, kad šis ieškinio reikalavimas taip pat yra patenkintas. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad šis reikalavimas buvo patenkintas tik 30 proc., atsižvelgiant į reikalautos ir priteistos sumos proporcijas.

9.4. Ieškovė negali būti laikoma „pralaimėjusia“ šalimi šiuo aspektu tik todėl, kad savo reikalavime nurodė ne tiksliai tokią priteistiną vaiko išlaikymo sumą, kokią teismas galiausiai nusprendė priteisti. Tokio pobūdžio ieškovės reikalavimo esmė buvo anksčiau priteisto išlaikymo padidinimas, kuris nagrinėjamu atveju būtent ir buvo patenkintas. Todėl nepagrįsta ir neteisinga šio reikalavimo patenkinimą vertinti tik pagal skaitinę reikalautos ir priteistos sumos proporciją.

9.5. Ieškovė iš viso pareiškė vieną neturtinio ir du turtinio pobūdžio reikalavimus. Neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Turtinis reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo irgi buvo patenkintas, nepaisant to, kad teismo priteista suma nebuvo tiksliai tokia, kokią buvo prašyta priteisti. Antrasis turtinis reikalavimas, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, buvo atmestas. Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik 25 procentais ir pagal tokią proporciją paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, kokia apimtimi buvo patenkinti turtiniai reikalavimai ir visai nepasisakė bei neįvertino kokią patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį šalys patyrė dalyje bylos, kuri buvo nutraukta, nors teismas pagrįstai konstatavo, kad bendravimo tvarka nustatyta, ir galiausiai tinkamai šių patirtų išlaidų tarp šalių nepaskirstė, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintinas ir šis klausimas spręstinas iš esmės.

10. Atsakovas N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

10.1. Teismo sprendime įvertinti tiek turtiniai, tiek ir neturtiniai reikalavimai ir apie kiekvieną iš jų teismas pasisakė motyvuotais argumentais.

10.2. Apeliantė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi nesivadovavo tuo, kad ieškinyje buvo „išvestiniai“ ir „tiesioginiai“ reikalavimai, kad turtiniai reikalavimai tebuvo išvestiniai ir tiesioginiai susiję su prašoma nustatyti bendravimo tvarka, visiškai nepagrįsti, nesuprantami ir atmestini. Bylinėjimosi išlaidų priteisimui jie jokios reikšmės neturi.

10.3. Apeliantės motyvai, kad teismas privalėjo vertinti tai, kad atsakovas-vaiko tėvas nepripažino ieškovės reikalaujamos bendravimo tvarkos, kad atsakovo procesinis elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų dydį ir k.t yra nepagrįsti ir atmestini. Proceso šalių procesinis elgesys neįtakoja bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio. Netinkamam procesiniam elgesiui yra taikomos kitos procesinės priemonės. Pati ieškovė proceso metu elgėsi nesąžiningai pateikdama į bylą įrodymus (privačių medicinos įstaigų ir gydytojų bei stomotologų), kurių pagrindu grindė vaiko išlaikymo padidinimą ir kaip išaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, tokios paslaugos arba visai nebuvo teikiamos arba šių paslaugų kainos buvo ne tokios, kaip nurodyta ieškinyje, kad tokias pačias paslaugas teikia valstybės finansuojamos medicinos įstaigos nemokamai. Būtent dėl šių priežasčių atsakovo bylinėjimosi išlaidos didėjo, nes ne vieną kartą teko į privačias įstaigas kreiptis dėl įrodymų išreikalavimo.

10.4. Vertinant atsakovo sumokėtus 2 000 Eur už atstovavimą šioje byloje (atsiliepimo paruošimas, įrodymų rinkimas, atsiliepimas į patikslintus reikalavimus, atstovavimas teisme ir kt.) patirtos išlaidos yra ženkliai mažesnės nei rekomenduojamas advokato paslaugų apmokėjimo dalis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

14. Pradiniu ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo, kuris patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu, ir priteisti šalių nepilnamečiam vaikui 780 Eur dydžio išlaikymą, taip pat priteisti 5 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

15. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. punktą bei atitinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 dalį, nustatant, kad N. K. šalių nepilnamečio sūnaus R. K. išlaikymą teikia po 674 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo I. K. kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki sūnaus pilnametystės, sumokėdamas šias pinigų sumas grynaisiais arba pavedimu į I. K. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; 2) priteisti iš atsakovo N. K. ieškovės I. K. naudai 4 510 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. K. įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pakeisti I. K. ir N. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5. punktą bei atitinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 dalį, nustatant jos siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisiant R. K. iš atsakovo N. K. išlaikymą 411,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės; bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė ir šioje dalyje patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį.

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo buvo pagrindinis reikalavimas byloje ir sudarė viso ieškinio pagrindą. Apeliantės teigimu, turtiniai reikalavimai buvo išvestiniai ir tiesiogiai susiję su prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kaip pasekmė atsakovo vengimo vykdyti savo neturtines pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.

20. Apeliantė ieškiniu siekė pakeisti tris 2018 m. vasario 12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-897/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus (1.2 ir 1.5) ir priteisti įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susijusį su išlaikymo padidinimu. Pradiniu ieškiniu ieškovė siekė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisti 780 Eur išlaikymo dydį, kurį patikslintu ieškiniu sumažinusi, prašė priteisti 674 Eur. Teismas laikė pagrįstu 411,50 Eur išlaikymo dydį. Apeliantės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas. Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo sudarytas taikus susitarimas ir šioje dalyje teismas bylą nutraukė. Taigi, ginčas, kurį teismas turėjo išnagrinėti, buvo dėl dviejų reikalavimų, iš kurių vienas buvo 50 proc. atmestas, o kitas patenkintas iš dalies, t. y. priteisiant apie pusę prašomos išlaikymo sumos, tai yra 25 proc. Todėl teismo išvada dėl patenkintų 25 proc. ieškinio reikalavimų pagrįsta.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje buvo daugiausiai dėmesio skiriama sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą: buvo vertinamos šalių galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo, vaiko poreikiai, teikiama su šiais klausimais daug įrodymų. Atitinkamai šalių išlaidos didžiąja dalimi buvo susiję su šių reikalavimų nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad reikalavimas dėl vaikui išlaikymo priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos pagal šį reikalavimą.

22. Be to, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra išimtinai kaltas tik atsakovas. Kaip matyti, ieškovė ieškiniu siekė nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, atsakovas su ieškovės pozicija dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesutiko tik dėl to, kad vaikas yra pakankamai didelis (2007 metų gimimo) ir turi daug veiklos, todėl atsakovas su sūnumi bendrauti pageidavo pagal jų susitarimą. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sudarytu šalių kompromisiniu susitarimu būtų visiškai pasiektas apeliantės ieškiniu pageidaujamas rezultatas. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimų buvo prašoma nustatyti gana detalią konkrečiomis dienomis ir valandomis patvirtintą tvarką. Tuo tarpu iš šalių sudaryto taikaus susitarimo turinio matyti, kad šalių taikos sutartyje tėvo ir sūnaus tvarka liko pakankamai abstrakti nenurodant detaliai tėvo ir sūnaus bendravimo valandų ir daugeliu atveju paliekant jiems iš anksto susitarti dėl laiko ir vietos. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl reikalavimo, susijusio su bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir šalių vaiko nustatymu, ir apeliantės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas išimtinai tik atsakovas. Kitų aplinkybių apie išskirtinai netinkamą atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neakcentavo bei neįvardino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu buvo nuspręsta, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų sprendžiant reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad sprendžiant šį reikalavimą apeliante laikyti laimėjusia bylą šalimi pagal pareikštą reikalavimą, susijusį su bendravimo tvarkos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal tenkintų turtinių reikalavimų dalis.

23. Apeliantė nurodo, kad ji savo atstovui procese sumokėjo ženkliai mažiau, nei atsakovas, kuris, nors, akivaizdu, ir nepagrįstai neigė poreikį padidinti vaikui teikiamo išlaikymo sumą bei nepagrįstai neigė būtinybę nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau tokiame pakankamai nesudėtingame teisiniu požiūriu ginče pasisamdė ženkliai brangiau apmokėtą atstovavimą. Apeliantės vertinimu, apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų aspektu.

24. Vertinant, ar šalies išlaidos nėra per didelės teismas atsižvelgia ne į priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį rengimo metu Rekomendacijose maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo 4198,25 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, įrodymų rinkimo, atsiliepimo į patikslintus reikalavimus, atstovavimo teisme ir kt. išlaidas. Darytina išvada, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, nes bendra patirta išlaidų suma neviršija net atsiliepimo į ieškinį Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio.

25. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. K., (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.