Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Ž. S., ieškovo atstovui advokatui V. , atsakovei R. M., ieškovės atstovui advokatui Z. B., institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. B ir E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

18. Atsakovė neneigia pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Tačiau dėl sunkios turtinės padėties prašo priteisti dukrai išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur. Tačiau teismo vertinimu, sutiktina ir su ieškovo argumentais, jog atsižvelgiant į vaiko poreikius, tokia suma nelaikytina pakankama. Ieškovas pateikė vaiko minimaliausių bei būtiniausių poreikių skaičiuotę. Teismas įvertino, jog skaičiuotėje pateiktos išlaidos maistui, batams, drabužiams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, kanceliarijai, vaistams ir vitaminams nėra padidintos ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių, siekiamą įgyti išsilavinimą. Ieškovas pagrįstai skaičiuoja komunalines išlaidas prie vaiko būtinųjų poreikių. Tačiau sutiktina su atsakovė, jog nepateikus įrodymų ir paskaičiavimų dėl šių komunalinių išlaidų, teismas šias išlaidas vertina tik kaip iš dalies pagrįstas. Ieškovas turi kitą pagal įstatymą išlaikomą asmenį, – mažametį vaiką (8 mėnesių), atsakovė taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus (3 metų ir 2 metų). Nors šalys sutiko, jog maksimaliausia vaiko poreikių suma yra didesnė nei 400,00 Eur, tačiau teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių G. S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė negu 380,00 Eur suma vaikui (Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį pagal įstatymą, o atsakovė – dar du išlaikytinius) (CK 3.192 straipsnis). Teismas šioje byloje atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės pateiktus įrodymus dėl reikalingumo išlaikyti pilnametį sūnų, nes jis jau yra pilnametis ir turi savarankiškai pasirūpinti savo išlaikymu.

19. Ieškovas verčiasi individualia veikla, gyvena sutuoktinei priklausančiame bute, išlaiko mažametį vaiką. Atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą ir išmoką vaikui, prižiūri abu mažamečius vaikus, gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, jos metinės pajamos neviršija 12057,60 Eur, todėl jai skirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 36 – 37). Nuo 2021-11-15 iki 2022-11-14 atsakovė yra motinystės atostogose tretiems metams, kartu yra (duomenys neskelbtini) įmonės savininkė (viešai skelbiami duomenys, įmonės veikla švaros, valymo paslaugos). Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis skiriasi nuo ieškovo ir ji dėl turtinės padėties negali teikti ieškovo ieškiniu prašomo išlaikymo dydžio, nes nedirba, gauna tik išmoką už vaiko priežiūrą. Tačiau teismo vertinimu atsakovei taip pat tenka pareiga prisidėti prie dukros G. S. išlaikymo išlaidų pagal turtinę padėtį, tačiau dėl išlaikytinių nukrypstant nuo lygių dalių principo. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016-02-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 (30 punktas).

20. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovė gimus vaikui pasirinko, kad vaiko priežiūros atostogose bus dvejus metus, dėl ko jai buvo mokamos atitinkamo dydžio nuo jos atlyginimo darbovietėje „(duomenys neskelbtini)” (vaiko priežiūros išmokos). Atsakovė į darbą turėjo grįžti 2021-11-15 mėnesį, tačiau, teismo vertinimu nesant tam jokių objektyvių priežasčių, 2021-11-04 nusprendė pratęsti vaiko priežiūros atostogas dar vieneriems metams. Taigi, pritartina ieškovo motyvams, jog atsakovė pasirinko dar vienerius metus būti vaiko priežiūros atostogose ir neiti į darbą bei dėl to metus negauti papildomų pajamų. Tai reiškia, kad tokia situacija, jog atsakovė galimai šiai dienai negauna darbo pajamų, buvo nulemta išimtinai dėl atsakovės valios.

21. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nesutiktina su atsakovės atstovo argumentais, jog atsakovė nedirba dėl objektyvių priežasčių. Faktiniai duomenys neteikia pagrindo patvirtinti atsakovės atstovo argumentus, nes atsakovė nėra išnaudojusi visų galimybių pajamoms gauti. Todėl aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo dėl šių argumentų nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Atsakovė privalo imtis priemonių gauti jos darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. O ir tai, kad atsakovė išlaiko dar du mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui ar nustatyti tik simbolinį išlaikymo dydį, iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą perkeliant ieškovui.

23. Teismas pažymi, jog nevertina 70,00 Eur Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui, kurios tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

24. Atsakovė, kaip ir ieškovas, duomenų apie bendras (sutuoktinių) pajamas nepateikė, tačiau ir ieškovas, ir atsakovė yra darbingo amžiaus, sveiki žmonės. Nors atsakovė nurodo, kad gali skirti tik 80,00 Eur išlaikymą, tačiau įvertinus jos prašymą nedirbti dar vienerius metus ir negauti jokių darbo pajamų iš pagrindinės darbovietės, tikėtina, kad ji pragyvena ir gali skirti 130,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą dukrai (CPK 175, 185 straipsniai). Teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) įmonę (nors minėta įmonė nuo 2013 m. pertvarkoma, tačiau www.rekvizitai.lt duomenimis, įsiskolinimų nuo 2018-08-06 įmonė Sodrai neturi, įtraukta į nuo Covid-19 nukentėjusiųjų sąrašą, taigi vykdanti veiklą). Teismo vertinimu, galimai taip siekiama sumažinti išlaikymo prievolę.

25. Nors jau šiuo metu ieškovui tenka didesnę dalis vaiko poreikių tenkinimo, vertinant šios bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti išlaikymo dydis mažintinas iki 130,00 Eur, atsižvelgiant į šalių turimų išlaikytinių skaičių, vaiko amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. S. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Indeksavimas numatytas CK 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnamečio vaiko tėvas Ž. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su motina nustatymo.

26. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

27. Teismas turi įstatymo nustatytą pareigą spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos net ir ieškovui nepareiškus ieškinio reikalavimo (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas neprašė nustatyti termino ieškinio patikslinimui ir neginčijo atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas trukdo vaikų motinai bendrauti su dukra. Atsižvelgiant ir į ieškovės ieškinyje ir atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, nesant išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų, nustatytina atsakovės prašoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S. tvarka, pagal kurią ji turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra G. S. bei dalyvauti jos auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus pagal ieškovo ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

29. Teismas pažymi, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas pažymi, jog siekdamos visapusiško savo nepilnamečio vaiko interesų įgyvendinimo, šalys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo tiek iš tėvų valdžios, tiek iš teismo sprendimo kylančias teises bei pareigas.

30. Teismas sutinka su atsakovės prašymu, jog ieškovas įpareigotinas atsakovės bendravimo su vaiku klausimus derinti telefonu ar kita abiem šalims priimtina ryšio priemone bei užtikrinti galimybę atsakovei susisiekti su dukra telefonu, ar kita internetinio ryšio programa. Taip pat šalys turėtų būti teismo įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 1 dieną nuo jų pasikeitimo, o spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu, prioritetiškai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus.

31. Atsakovė taip pat prašė įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie nepilnamečio vaiko išvykimą į užsienio valstybę. Teismas su atsakovės prašymu nesutinka.

32. Pažymėtina, kad šie atsakovės nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų ir išklausęs ieškovo nuomonę, teismas vertina, kad nustatytina atsakovės bendravimo su dukra tvarka, negali apriboti tėvo, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta teisių, t. y. teismas/įstatymai nedraudžia ieškovui su dukra išvykti į kitus Lietuvos miestus ir nenustato ieškovo pareigos apie tokį išvykimą informuoti atsakovę, t. y. ieškovo teisė atostogauti su vaiku nėra ribojama teritorijos aspektu (ypač šioje situacijoje, kai ieškovas gyvena netoli Lietuvos pasienio).

33. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovo išvykimas į užsienį ilgesniam laikotarpiui uždarbiauti, tuo pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą, gali sudaryti pagrindą atsakovei kreiptis į teismą ieškiniu dėl nustatytos bendravimo tvarkos ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog yra būtinybė uždrausti ieškovui išvežti šalių nepilnametį vaiką iš Lietuvos. Ieškovas gali netrukdomai naudotis savo teise su vaiku judėti laisvai (be atsakovės sutikimo davimo), kai tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas ir nepažeidžia kito tėvo (šiuo atveju – motinos) bendravimo tvarkos.

34. Išaiškintina, jog vaikams paaugus ar tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais tvarkos, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (65 proc.). Ieškovas yra patyręs 681,00 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 605,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 76,00 Eur žyminis mokestis, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 16 - 18, 59 – 60). Valstybė šioje byloje patyrė 340,73 Eur už atsakovei šioje byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 52 – 54).

36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies (visiškai tenkinus ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 65 procentais tenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės tenkinus ieškinį 82,50 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovė nereiškė priešieškinio, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šioje byloje laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš ieškovo valstybei 59,63 Eur (340,73 Eur x 82,50 proc.) priteisiamos, valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

37. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, t. y., kad buvo patenkinta 82,50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 499,13 Eur (605 Eur x 82,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 82,50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovo sumokėtą 75,00 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina ieškovui iš atsakovės, t.y. 61,88 Eur žyminio mokesčio. Iš viso 561,01 Eur.

38. Teismas vertino, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, todėl šioje situacijoje jam tenka didesnė vaiko G. S. išlaikymo našta nei atsakovei, tokiu būdu, teismas vertina, jog šioje byloje siekiant geriausių vaiko (G. S.) interesų užtikrinimo, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla iškelta kaip pasekmė dėl atsakovės aplinkoje susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių (galimo smurto šeimoje prieš vaiką bei pradėto ikiteisminio tyrimo), tikslinga priteisti 561,01 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovo naudai.

40. Šalims išaiškintina, jog jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdys, ieškovas šioje dalyje turi teisę kreiptis į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo priverstinai.

41. Šioje byloje valstybė patyrė 6,64 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus anksčiau nurodytą proporciją, iš atsakovės valstybei priteistina patirtų išlaidų suma sudaro 5,48 Eur, iš ieškovo – 1,16 Eur. Kadangi atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovė pagal įstatymą 100 procentų yra atleidžiama nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai, suma iš ieškovo nepriteisiama, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

42. 2021-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta su jo tėvu ieškovu Ž. S. (b. l. 29 – 31), priėmus teismo sprendimą, galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovui Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka su dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), neribojama, o ieškovas įpareigotinas atsakovės bendravimo su vaiku klausimus derinti telefonu ar kita abiem šalims priimtina ryšio priemone bei užtikrinti galimybę atsakovei susisiekti su dukra telefonu, ar kita internetinio ryšio programa. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 1 dieną nuo jų pasikeitimo, o spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu, prioritetiškai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus.

Priteisti iš ieškovo Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 59,63 Eur (penkiasdešimt šešių eurų, 93 centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 561,01 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro, 1 cento) bylinėjimosi išlaidas.

Civilinėje byloje iš R. M. ieškovui Ž. S. priteistų 561,01 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 1 d., įpareigojant R. M. iki nurodyto termino pabaigos sumokėti ieškovui Ž. S. 156,01 Eur sumą dalimis ne mažiau kaip po 21,00 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos.

2021-09-22 teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko G. S. laikina gyvenamoji vieta su jo tėvu ieškovu, palikti galioti iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.