- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-242-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00066-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pareiškimą dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimo arba privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. M. (toliau – pareiškėja, antstolė) pareiškimu dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kreipėsi į teismą, prašydama skirti V. V. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną arba spręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.
2. Nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. surašytas neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, Inspekcija) privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. atstatyti pagal 2008 m. parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto Nr. 1505 sprendinius, pagal kurį išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdytas. Taip pat nustatyta, kad V. V. (toliau – skolininkė) nuo paskutinės turto apžiūros (2022 m. spalio 18 d.) jokių veiksmų, tikslu įvykdyti vykdomąjį dokumentą, neatliko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos antstolės A. M. prašymo padidinti paskirtą baudą suinteresuotam asmeniui V. V. už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą arba pakeisti privalomojo nurodymo vykdymo tvarką.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į antstolę A. M., pateikdama vykdyti 2017 m. rugpjūčio 8 d. V. V. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis iki 2018 m. vasario 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. atstatyti pagal 2008 m. parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto Nr. 1505 sprendinius, pagal kurį išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. V. prašymą, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstas iki 2018 m. gegužės 7 d. Dėl tolimesnio privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo nebuvo kreiptasi. Patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą vietoje, konstatuotas privalomojo nurodymo nevykdymas ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
5. 2019 m. gegužės 7 d. patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, buvo konstatuotas jo nevykdymas ir 2019 m. gegužės 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
6. 2020 m. vasario 4 d. pakartotinai patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, nustatyta, kad skolininkė toliau nevykdo privalomojo nurodymo, 2020 m. kovo 24 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-104-10219, kurį pateikė teismui. 2020 m. gegužės 21 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo skirta 100 Eur dydžio baudą už laikotarpį nuo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo iki šios nutarties priėmimo dienos ir 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną nuo kitos dienos po šios nutarties priėmimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo.
7. 2020 m. rugpjūčio 26 d. dar kartą patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, nustatyta, kad privalomasis nurodymas taip ir neįvykdytas, tą pačią dieną antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. SS-62, kurį 2020 m. spalio 12 d. pateikė teismui. 2020 m. lapkričio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo skirta 200 Eur dydžio bauda.
8. 2021 m. gegužės 4 d. patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, buvo konstatuotas jo nevykdymas ir 2021 m. gegužės 21 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo paskirta 10 Eur dydžio bauda kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną nuo kitos po nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo.
9. 2022 m. sausio 11 d. patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, buvo konstatuotas jo nevykdymas ir 2022 m. sausio 17 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo paskirta 15 Eur dydžio bauda kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo.
10. 2022 m. spalio 18 d. patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą, buvo konstatuotas jo nevisiškas įvykdymas ir 2022 m. lapkričio 24 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutartimi skolininkei V. V. už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo paskirta 20 Eur dydžio bauda kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo. 2023 m lapkričio 28 d. vykusios apžiūros metu nustatyta, kad nuo paskutinės turto apžiūros (2022 m. spalio 18 d.) daugiau jokių veiksmų siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą neatlikta, išorinė namo siena, patenkanti į kaimyninį žemės sklypą, neišardyta. Skolininkė patvirtino, kad išorinės namo sienos ardymo darbų nepradėjo ir neturi galimybių pradėti, nes darbų atlikimui reikalingas kaimynų sutikimas, o jie jo neduoda.
11. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 12 d. skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nors 2023 m. sausio 4 d. teismo nutartimi skolininkei skirta bauda padidinta, tačiau, baudos didinimas nebėra efektyvus, nes po 2023 m. sausio 4 d. teismo nutartimi baudos padidinimo praėjus daugiau nei 8 mėnesių laikotarpiui jokių veiksmų siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą neatlikta. Nors skolininkė nurodė, kad sienos griovimo darbų ji negali atlikti dėl kaimynų nesutikimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji realiai ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, kad įgyvendintų savo teisę atlikti statybos darbus kaimyno žemės sklype tiek, kiek reikia pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar kad realiai tokių veiksmų ketina imtis ateityje. Skolininkės teikti paaiškinimai leido teismui daryti išvadą, kad išorinės namo sienos ardymo darbų dėl jos nurodytų priežasčių ji neorganizuos. Todėl tolesnis baudos didinimas nebus efektyvus, juolab, kad tokia taikoma procesinė priemonė yra skirta paskatinti skolininką kuo skubiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti.
12. Spręsdamas dėl 2017 m. rugpjūčio 8 d. privalomajame nurodyme, kuriuo skolininkė įpareigota atlikti jame nurodytus darbus, likusių darbų atlikimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašytame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, t. y. nurodyti privalomojo nurodymo neįvykdymo padariniai. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, ne visada priskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, reikalinga išsiaiškinti ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad privalomąjį nurodymą, kiek dar yra likę jį įvykdyti – išardyti išorinę namo sieną, patenkančią į gretimą sklypą, gali įvykdyti tik skolininkė, t. y., jog tai yra asmeninio pobūdžio statytojos pareiga, o tai lemtų, jog vienintelė priverstinio vykdymo priemonė, kurią būtų galima taikyti, yra baudos už nevykdomą teismo sprendimą skyrimas (didinimas).
14. Iš bylos duomenų (patikrinimo aktų, brėžinių, fotonuotraukų, skolininkės teiktų paaiškinimų ir kt.) tikėtina, jog šalinant savavališkos statybos padarinius gali susidaryti tokia situacija, kai perstatant (išardant) savavališkai pastatytą išorinę namo sieną, kuri yra viena pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, bus pertvarkomos ar kils neatidėliotinas poreikis išlaikyti kitas gyvenamojo namo pagrindines konstrukcijas – stogą, kitas sienas ir pan., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad išorinės sienos griovimo darbų, nesant skolininkės geros valios ir bendradarbiavimo, inspekcijai gali būti neįmanoma atlikti. Skolininkė suinteresuota įvykdyti privalomąjį nurodymą ir nėra duomenų, jog ji vengtų asmeninio įsitraukimo organizuojant ir vykdant darbus, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad išorinės sienos griovimo darbų, esant skolininkės gerai valiai ir bendradarbiavimui, inspekcijai taip pat gali būti neįmanoma atlikti.
15. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti privalomojo nurodymo vykdymo pakeitimo klausimą būtina turėti ir pateikti objektyvius duomenis, susijusius su galimybe ar jos nebuvimu inspekcijai už skolininkę įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau tokių duomenų nėra pateikta, todėl vykdymo pakeitimo klausimas negali būti išspręstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, antstolės prašymo padidinti paskirtą baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą arba pakeisti privalomojo nurodymo vykdymą, netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-821-839/2024, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
17. skolininkei privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl savavališkai pažeidžiant esminius 2008 m. parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto Nr. 1505 sprendinius, rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, skolininkė vykdė ne naujo statinio statybą, bet gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl privalomuoju nurodymu yra įpareigota pašalinti šios savavališkos statybos padarinius. Inspekcija pagal Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Statybos darbų, susijusių su rekonstravimo padarinių šalinimu – statinių dalių griovimu, statinių pertvarkymu, atstatymu bei su tuo susijusios projektinės dokumentacijos parengimu bei statybą leidžiančių dokumentų gavimu, Inspekcija neatlieka. K. S. statybos akte nurodyta statybos rūšis – statinio rekonstravimas, teisės aktų nuostatos Inspekcijai nesuteikia kompetencijos pašalinti savavališkų rekonstravimo darbų Skolininkės lėšomis. Tai reiškia, kad Privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus – išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, dalis, gali atlikti tik pati skolininkė. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino, kad teisinis reglamentavimas nenumato Inspekcijai nugriauti statinį Skolininkės lėšomis, t. y. kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalis šiuo atveju netaikytina, nes Privalomajame nurodyme nustatytas Skolininkei įpareigojimas yra asmeninio pobūdžio. Todėl byloje vienintelė priverstinio vykdymo priemonė, kurią Teismas galėjo taikyti Skolininkei yra baudos už nevykdomą Inspekcijos privalomojo nurodymo skyrimas. Teismui nustačius, kad šioje byloje Privalomojo nurodymo vykdymo pakeitimo klausimas negali būti išspręstas, turėjo būti įvertinta ir nustatyta, kokio pobūdžio yra Skolininkės pareiga numatyta Privalomojo nurodyme ir tik tada turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo / neskyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6, 7 dalis. Tačiau iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl Teismas atsisakė taikyti priverstinio vykdymo priemonę – baudą už nevykdomą I. P. nurodymą, bei tinkamai nemotyvavo savo nutartyje tokio sprendimo.
18. Privalomasis nurodymas skolininkės yra nevykdomas ilgą laiką daugiau, nei 6 metus. Teismo 2019-10-29, 2020-05-21, 2020-11-19, 2021-06-15, 2022-04-11, 2023-01-04 nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2VP-4152-839/2019, Nr. 2VP-4152-839/2019, Nr. 2VP-5315-1055/2020, Nr. 2VP-2384-1027/2021, Nr. 2VP-1305-1005/2022, Nr. e2VP-262-1166/2023 baudos skirtos teismui nustačius aplinkybes, kurios patvirtina skolininkės kaltę dėl laiku neįvykdyto privalomojo nurodymo.
19. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų priešingos anksčiau teismo civilinėse bylose nustatytoms aplinkybėms. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, antstolei 2024-01-10 priėmus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir konstatavus, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, teismas vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 7 dalimi, skolininkei turėjo vėl pritaikyti priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje.
20. Teismui padarius išvadą, kad skolininkė ir ateityje tokių veiksmų nesiims, pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos atsisakyti tenkinti antstolės prašymą. Taigi teismo nutartyje nėra pateikta motyvų, kodėl skolininkei nebuvo taikomos 771 straipsnio 6, 7 dalyse numatyta privalomojo nurodymo neįvykdymo priemonė – bauda, taip pat nenurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neskirti skolininkei periodinės baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 771 straipsnio normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tinkamai nemotyvavo savo sprendimo neskirti skolininkei baudos, todėl nutartis yra neteisėta ir naikintina.
21. Inspekcijos nuomone, palikus skundžiamą nutartį galioti, teisinėje valstybėje susidarytų netoleruotina situacija, kad skolininkui, statybos darbus atlikusiam pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nepašalinus savavališkos statybos padarinių, esant galiojančiam privalomajam nurodymui, netaikoma atsakomybė (kuri aiškiai reglamentuota CPK 771 straipsnio 6, 7 dalyse). Todėl, skundžiama nutartis, kuria antstolės prašymas atmestas, neatitinka nei įstatymais ginamų išieškotojos interesų, nei CPK 771 straipsnio tikslų, kas sudaro pakankamą pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą arba vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, toliau – ir TPSVPĮ, 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
25. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, turi tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168-695/2021, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-116-1120/2023); taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, savaime nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).
28. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino, ar išieškotoja gali už skolininkę atlikti nurodytus veiksmus. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, kokio pobūdžio yra Skolininkės pareiga numatyta privalomajame nurodyme ir tik tada turėjo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo/neskyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6, 7 dalis. Nurodo, kad teismas atsisakydamas taikyti priverstinio vykdymo priemonę – baudą už nevykdomą I. P. nurodymą, tinkamai nemotyvavo tokio savo sprendimo skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, turi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
29. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog skolininkė nededa reikiamų pastangų išspręsti klausimą dėl visiško savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nėra pagrindo manyti, jog tokių veiksmų imsis ateityje, paskirta bauda neefektyvi, todėl turėtų būti sprendžiamas ne baudos didinimo, o 2017 m. rugpjūčio 8 d. privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkė įpareigota atlikti jame nurodytus darbus, likusių darbų atlikimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs būtinumą išspręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą su kuriuo, kaip alternatyviu reikalavimu kreipėsi pareiškėja, visgi, jo nesprendė, kas leidžia daryti išvadą, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir ne visi reikalavimai išspręsti.
31. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo pateikti vienokį ar kitokį, tačiau aiškų atsakymą į išsikeltą klausimą – ar skolininkės pareiga yra asmeninio pobūdžio bei atsakius į šį klausimą nurodyti iš to sekančius veiksmus. Turėjo būti argumentuotai pasisakyta, kokio pobūdžio padarinius privalomuoju nurodymu turi pašalinti skolininkė ir atsakyta į klausimą ar gali pati išieškotoja pašalinti šiuos padarinius skolininkės sąskaita. Šiuo atveju teismas to nepadarė, šių aplinkybių neišsiaiškino, todėl laikytina, kad bylos esmė liko neatskleista.
32. Skundžiamoje nutartyje atmetant pareiškėjos reikalavimą dėl baudos skolininkei skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą išsakyti prieštaringi teiginiai, kaip antai – pripažįstama, jog skolininkė nededa reikiamų pastangų išspręsti klausimą dėl visiško savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nėra pagrindo manyti, jog tokių veiksmų imsis ateityje, tačiau toliau dėstoma jai prieštaraujanti išvada ir nurodoma, jog bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė yra suinteresuota įvykdyti privalomąjį nurodymą ir nėra duomenų, jog ji vengtų asmeninio įsitraukimo organizuojant ir vykdant darbus.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo plačiąja prasme priėmimas nėra savitikslis bei juo turi būti išsprendžiama susidariusi teisinė situacija, kuriai išspręsti tas sprendimas ir yra priimamas. To, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepadarė – konstatavo, kad privalomas nurodymas nevykdomas, tačiau sprendė, jog pagrindo skirti baudą nėra. Nurodė, jog reikalinga nustatyti, kokio pobūdžio yra skolininkės pareiga, tačiau to nenustatė, nesprendė klausimo dėl privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pakeitimo. Taigi, byloje susiklostė teisinė aklavietė – kai privalomasis nurodymas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra vykdomas ir manomai nebus vykdomas ateityje, tačiau pagrindas skirti baudą nenustatytas, jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas nespręstas.
34. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad byloje skolininkė pateikė argumentus dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų veiksmų, kuriais apsunkinamas ar padaromas neįmanomu privalomojo nurodymo įvykdymas – draudžiama pastatyti pastolius, prie sienos parkuojama kaimynų transporto priemonė, tačiau šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos, dėl jų visiškai nepasisakyta. Kaimyninio žemės sklypo savininkai, ant kurių žemės sklypo pagal faktinių duomenų patikrinimo aktą (vykdomosios bylos lapas 28 – 31) pastatytas savavališkos statybos padarinys, byloje nedalyvavo, nors akivaizdu, kad privalomojo nurodymo įvykdymas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
35. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antstolio pareiškimą nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės apie galimybę privalomąjį nurodymą įvykdyti ne tik pačiai skolininkei, bet ir kitiems asmenims, taip pat ir išieškotojai, taip pat ir teismo privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių aplinkybės, išdėstyti prieštaringi argumentai dėl skolininkės kaltės nevykdant privalomojo nurodymo.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl darytina išvada, jog civilinė byla buvo neteisingai išnagrinėta. Pažymėtina, kad netirtos aplinkybės negali būti ištiriamos apeliacinės instancijos teisme ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, bei atsižvelgiant į tai, kad padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo antstolio pareiškimą iš naujo, baudos klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pakeitimo ar baudos skyrimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.