- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-594-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02032-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- Nemokumo administratorių rūmų, Nemokumo administratorių rūmams
- Atsakovas
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo Nemokumo administratorių rūmų ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. G. priešieškinį ieškovui Nemokumo administratorių rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Nemokumo administratorių rūmai (toliau – ieškovas, NAR) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. G. (toliau – atsakovas, apeliantas) 860 Eur skolos, susidariusios atsakovui nesumokėjus NAR nario mokesčio.
2. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, kuriame įtvirtinta, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų ir NAR įstatų 22.1.2 p., 22.1.3 p., kuriuose nustatyta, kad asociacijos narys privalo vykdyti asociacijos narių visuotinio susirinkimo bei valdymo organų sprendimus, atsakovas nustatyta tvarka turėjo mokėti nario mokestį. Remiantis Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl Nemokumo administratorių rūmų nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokesčio nustatymo ir patvirtinimo“ ir 2020 m. spalio 27 d. nutarimu patvirtinta „Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka“ atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. privalėjo mokėti 40 Eur nario mokestį, o nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. turėjo mokėti NAR visuotiniame narių 2020 m. rugsėjo 4 d. susirinkime patvirtintą pastovų nario 20 Eur mėnesinį mokestį ir vienkartinį mokestį už sąlyginę įmonę. Atsakovas netinkamai vykdė asociacijos nario pareigą mokėti nario mokestį laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad jo skola galėtų sudaryti ne daugiau kaip 380 Eur. Nurodė, kad ieškovas skaičiuoja 40 Eur mėnesinį nario mokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Atsakovo manymu, atsakovas neturėjo (neturi) pareigos mokėti nario mokesčio už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime nėra nurodoma, nuo kada (kokio mėnesio) yra pradedamas skaičiuoti mėnesinis nario mokestis. Atsakovas buvo įsteigtas remiantis JANĮ, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl ir nario mokestis galėtų / turėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2020 m. sausio mėn., kadangi tik nuo tada atsakovas laikomas asmeniu turinčiu teisę administruoti nemokumo procesus pagal JANĮ, kurio pagrindu buvo įsteigtas ieškovas. Atsakovas neturėjo (neturi) pareigos mokėti nario mokesčio ir už 2020 m. sausio - gegužės mėn., kadangi atsakovas didžiąją 2022 m. sausio mėn. dalį buvo nedarbingas dėl ligos, ieškovas apie tai buvo informuotas, o 2022 m. sausio 25 d. pateikė prašymą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos panaikinti atsakovui teisę administruoti nemokumo procesus. Taip pat, 2022 m. sausio 27 d. pateikė prašymus teismams dėl jo atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų visose atsakovo administruotų juridinių asmenų nemokumo (bankroto) bylose. Atsakovas abejoja ar ieškovas nurodo visus atsakovo atliktus mokėjimus, kadangi ieškovo nariams buvo nurodyta nario įmokas mokėti į Advokatų profesinės bendrijos „Martovičius ir Damušis” banko sąskaitą. Pažymi, kad jau keli metai teismuose yra nagrinėjami ginčai dėl ieškovo valdymo organų ir/ar jų narių legitimumo/teisėtumo, finansines lėšas kontroliuoja tai viena tai kita grupė.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 9 000 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priešieškinyje nurodė, kad esant ydingai kompiuterinei nemokių juridinių asmenų paskirstymo juos administruoti tvarkai, NAR, pažeisdami lygiateisiškumo principą, tik minimaliai skirdavo arba iš viso neskirdavo atsakovui nemokius asmenis, todėl atsakovas ilgą laiką negauna jokių pajamų iš juridinių asmenų administravimo. NAR netinkamai organizuoja kvalifikacijos kėlimo mokymus, dėl ko D. G., net ir turėdamas nemokumo administratoriaus B kategoriją, iš esmės prisipažįsta, kad, dėl netinkamos kokybės mokymų, neturi tinkamos kvalifikacijos. NAR netinkamai organizuoja ir nemokumo administratorių egzaminus, prieš juos nutekinamos užduotys. D. G. iš viso abejoja NAR veiklos teisėtumu, nes nėra aiškus NAR valdymo organo – NAR prezidiumo statusas ir NAR valdymo neapibrėžtumo (egzistuoja tam tikri „klanai“) situacija tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų. Abejotina ir NAR lėšų kontrolė, kadangi NAR kurį laiką neturėjo savo banko sąskaitos, nariams buvo nurodoma lėšas vesti į Advokatų profesinės bendrijos „Martovičius ir Damušis“ banko sąskaitą. Kadangi D. G. dėl visų minėtų problemų buvo priverstas pasitraukti iš nemokumo administratoriaus pareigų, jis prarado teisę į 12 665 Eur bazinio dydžio atlyginimo sumą. Rodydamas gerą valią D. G. sumažina reikalavimą ir prašo priteisti iš NAR 9 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl chaoso ieškovo NAR veikloje, nesulaukus jokios paramos iš ieškovo, D. G. buvo labai sunku vykdyti savo pareigas, dėl ko jis patyrė nepatogumus, stresą, išgyvenimus, pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, kas nulėmė D. G. pasitraukimą iš narystės asociacijoje. Patirtus nepatogumus ir išgyvenimus D. G. įvertino 1 500 Eur neturtinės žalos suma.
5. Ieškovas pateikė prašymą priešieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, teisme yra nagrinėjamas ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui dėl 860 Eur skolos, susidariusios dėl atsakovo netinkamai vykdomos nario mokesčio mokėjimo pareigos, o priešieškinyje atsakovo argumentai nukreipti prieš NAR, kaip viešojo administravimo subjektą, kvestionuojant NAR įstatymu pavestų teisių ir pareigų įgyvendinimo teisėtumą. Ieškovo nuomone, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra priešiniai, neturi tiesioginio ryšio ir priešieškinio nagrinėjimas pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad ginčai, susiję su NAR veikla yra teismingi administraciniams teismams.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį taip pat prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad priešieškinis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų priešieškiniui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtu.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas priešieškinyje nurodo eilę NAR veiklos trūkumų ir abejoja NAR veiklos teisėtumu, kas reiškia, kad nagrinėjant priešieškinį, reikėtų aiškintis daug NAR veiklos aspektų, taip pat ir veiklos teisėtumo klausimą. Pažymėjo, kad ieškovas iš atsakovo reikalauja skolos dėl nesumokėto nario mokesčio, o atsakovas priešieškiniu kelia tikslus nustatyti NAR (jos valdymo organų) veiklos teisėtumą, veiklos efektyvumą, trūkumus, egzaminų ir mokymų organizavimo efektyvumą, darbų paskirstymo skaidrumą ir pan. Todėl šiuo atveju tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio nėra tarpusavio ryšio ir bylos gali būti nagrinėjamos atskirai.
9. Teismas nurodė, kad NAR organų sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas siekia žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo, kas reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl priešieškinio reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu nesiekia įskaityti pradinio ieškinio reikalavimo, tarp ieškinio ir priešieškinio nėra artimo ryšio, dėl kurio nebūtų galima nagrinėti ieškinio reikalavimų, priešieškiniu būtų nepagrįstai žymiai išplėstos bylos nagrinėjimo ribos, dėl ko, tikėtina, užsitęstų bylos nagrinėjimas.
11. Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindų priimti priešieškinį, o jį priėmus, jis paliktinas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir atsakovo priešieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1 Nutartyje nurodomose Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti priimtose nutartyse (2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis Nr. T-71/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. T-88/2020) buvo keliamas klausimas dėl visuotiniu? nariu? susirinkimu? metu priimtu? nutarimu? ir prezidiumo nutarimu? pripažinimo negaliojančiais teismingumo.
12.2 Šiuo konkrečiu atveju priešieškiniu atsakovas neskundžia jokio ieškovės organo sprendimo, o kalba apie jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kas yra civilinės teisės institutas. Tai, kad priešieškiniu yra paliečiami tam tikri su ieškovės veikla susiję aspektai, kurie privertė atsakovą pasitraukti iš nemokumo administratoriaus pareigų, nedaro tokio priešieškinio teismingo administraciniam teismui.
12.3 Rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus kildina iš tarp ieškovės, kaip asociacijos, ir atsakovo, kaip jos nario, susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, o ne iš konkrečių ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto, organų priimtų sprendimų, todėl vyrauja civilinis teisinis santykis.
12.4 CPK 143 straipsnio 2 dalis nenumato, jog priešieškinis ir ieškinys privalo būti taip tarpusavyje susiję, jog nebūtu galima atskirai išnagrinėti bylos pagal ieškinį. Minėta teisės norma numato, jog tarp priešieškinio ir ieškinio turi būti tarpusavio ryšys, dėl kurio kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Byloje (tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį) yra kilęs ginčas tarp ieškovės, kaip asociacijos, ir atsakovo, kaip jos nario – ieškovė savo reikalavimus grindžia atsakovo pareigų asociacijos atžvilgiu, o atsakovas – ieškovės pareigų jos nario atžvilgiu pažeidimu. Be to, nemaža dalis atsakovo argumentų – tiek atsikertant į ieškinį, tiek grindžiant priešieškinio reikalavimus visiškai sutampa.
12.5 Priešieškinio išnagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą, kadangi tarp šalių kilęs ginčas būtų koncentruotai išnagrinėtas viename procese, kuriame šalys iš esmės yra pasiruošusios bylos išnagrinėjimui iš esmės. Tuo tarpu priešieškinio palikimas nenagrinėtu reikštų tai, jog atsakovas priešieškinio pagrindu būtų priverstas užvesti naują bylą.
12.6 Priešieškinio turinyje nurodė, kad priešpriešiniais reikalavimais atsakovas siekia įskaityti ieškinio reikalavimus, o tai, kad nesuformuluotas toks reikalavimas, reikšmės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtas, nes buvo nepagrįstai priimtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priešieškinio priėmimo sąlygų
16. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
17. Nagrinėjamo atvejo kontekste aktualios teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio pateikimo sąlygas. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
18. Teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Jeigu teismas priėmęs priešieškinį nustato, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, tuomet priešieškinis paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
19. Taigi, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 4 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis buvo priimtas, klausimas dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu buvo sprendžiamas po to, kai ieškovas pateikė prašymą priešieškinį palikti nenagrinėtą, analogišką prašymą pateikė ir atsiliepdamas į priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistavo pagrindai atsakovo priešieškinio priėmimui (tarp ieškinio ir priešieškinio nėra artimo ryšio, priešieškiniu būtų nepagrįstai išplėstos bylos nagrinėjimo ribos, dėl ko užsitęstų bylos nagrinėjimas; atsakovas nesiekia įskaityti pradinio ieškinio reikalavimo; ginčas kilęs dėl teisės viešojo administravimo srityje), o, kadangi jis jau yra priimtas, susidariusi situacija turi būti sprendžiama paliekant priešieškinį nenagrinėtą.
21. Tuo tarpu apeliantas nesutikimą su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia iš esmės tuo, kad: 1) tarp priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys, nes tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį yra kilęs ginčas tarp ieškovo, kaip asociacijos ir atsakovo, kaip jos nario – ieškovas savo reikalavimus grindžia atsakovo pareigų asociacijos atžvilgiu, o atsakovas – ieškovo pareigų jo nario atžvilgiu pažeidimu ir nemaža dalis atsakovo priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų sutampa, be to tarp šalių kilęs ginčas būtų koncentruotai išnagrinėtas viename procese; 2) priešieškinio turinyje nurodyta, kad priešpriešiniais reikalavimais atsakovas siekia įskaityti ieškinio reikalavimus, o tai, kad nesuformuluotas toks reikalavimas, reikšmės neturi; 3) priešieškinis teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
22. Pažymėtina, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir/arba pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka.
23. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023).Tarp pareikšto ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme yra kai, priėmus priešieškinį, galima greičiau ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą.
24. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią atsakovui nesumokėjus NAR nario mokesčio, kuomet jis buvo NAR nariu. Ieškovo teigimu, atsakovui pareiga vykdyti prievolę (mokėti NAR nario mokestį) kilo iš NAR prezidiumo Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo „Dėl Nemokumo administratorių rūmų nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokesčio nustatymo ir patvirtinimo“ ir 2020 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo patvirtinta „Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka“.
25. Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo pareikšto ieškinio, pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat priešieškinį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nesutikimą iš esmės argumentavo tuo, kad: 1) pareiga mokėti nario mokestį kilo tik nuo 2020 m. sausio 1 d.; 2) atsakovas neturėjo mokėti NAR nario mokesčio ligos laikotarpiu ir po atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų; 3) NAR nėra įskaitę visų mokėjimų, kadangi pažeidžiant Asociacijų įstatymą NAR nariai mokėjo nario mokestį į Advokatų profesinės bendrijos sąskaitą. Tuo tarpu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo turtinės ir neturinės žalos atlyginimą, iš esmės savo reikalavimą argumentuodamas tuo, kad ieškovas netinkamai organizuoja kvalifikacijos kėlimo mokymus, ieškovo veikla neteisėta/neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų, kadangi nėra aišku ar dabartiniai NAR valdymo organai yra teisėti, veikloje vyrauja chaosas, kyla abejonių dėl NAR finansinių lėšų kontrolės skaidrumo (lėšos buvo pervedamos į Advokatų profesinės bendrijos sąskaitą), kt.
26. Įvertinęs ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinys ir priešieškinis yra tarpusavyje susiję bei, kad tiek atsiliepimo į ieškinį, tiek priešieškinio nemaža dalis argumentų sutampa ir ieškinį bei priešieškinį nagrinėjant kartu byla bus greičiau išnagrinėta. Vien aplinkybė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia atsakovo pareigų asociacijos atžvilgiu nevykdymu, o atsakovas – ieškovo pareigų jos nario atžvilgiu pažeidimu neįrodo, kad ieškinys ir priešieškinis yra tarpusavyje susiję. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad už tam tikrus laikotarpius atsakovas turėjo prievolę mokėti NAR mokestį, o priešieškiniu atsakovas įrodinėja, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinės ir turtinės žalos. Taigi, ieškinio atveju nagrinėjamas klausimas dėl prievolių vykdymo, o priešieškinio atveju dėl žalos atlyginimo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atsakovas neįrodinėja, kad patyrė žalą dėl NAR mokesčio rinkimo ir šio mokesčio rinkimas nėra niekaip susijęs su atsakovo patirta žala. Be to, atsakovo atsiliepime ir priešieškinyje beveik visi argumentai yra skirtingi, sutampa tik tai, kad atsakovas kvestionuoja ieškovo veiksmų teisėtumą dėl pinginių lėšų rinkimo į Advokatų profesinės bendrijos sąskaitą, o ir šiuo argumentu atsakovas įrodinėja skirtingas aplinkybes, t. y. atsiliepimo atveju, kad ieškovas dėl minėtos aplinkybės galimai neįskaitė dalies piniginių lėšų, o priešieškinio atveju, kad ieškovas nesilaiko nustatytos piniginių lėšų rinkimo tvarkos. Taigi, nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį kartu, pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti ne tik ar ieškovas pagrįstai prašo priteisti skolą dėl NAR mokesčio, bet ir vertinti ieškovo veiklą, jos teisėtumą, nors prašomos priteisti skolos dydžiui šios aplinkybės įtakos neturi.
27. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio nėra tarpusavio ryšio, ir juos kartu nagrinėjant byla nebus išnagrinėjama greičiau, priešingai – bylos nagrinėjimo apimtis padidėtų ir nagrinėjimas prailgėtų.
28. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taigi, viena iš priešieškinio priėmimo sąlygų yra tai, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą.
29. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
30. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).
31. Apeliacinės instancijos teismas viena vertus sutinka su apeliantu, kad priešieškinyje nurodžius, kad priešpriešiniais reikalavimais atsakovas siekia įskaityti ieškinio reikalavimus, atskiras pareiškimas dėl reikalavimų įskaitymo nėra būtinas, kadangi tokią funkciją atlieka pats priešieškinis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).
32. Kita vertus, CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio pateikimo ir priėmimo sąlygas ir tvarką analizė leidžia teigti, kad priešieškinis pradėtoje byloje, minėta, priimamas tik tuo atveju, jeigu jis apskritai yra susijęs su ieškiniu. Byloje nustatyta, kad apelianto priešieškinis dėl žalos atlyginimo kyla kitu pagrindu nei ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo, jie tarpusavyje materialine prasme nesusiję. Vien tai, kad abiejų šalių reikalavimai yra piniginio pobūdžio, neleidžia daryti išvados, kad jie galėtų būti įskaityti nagrinėjamoje byloje CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Tai nepatvirtina ir šių reikalavimų tarpusavio ryšio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priešingas aiškinimas leistų daryti išvadą, kad atsakovas nuo ieškinio gali gintis pareikšdamas net visiškai su byla nesusijusį savarankišką reikalavimą. Tačiau tai prieštarautų priešieškinio, kaip gynimosi nuo ieškinio priemonės, paskirčiai, taip pat proceso koncentracijos principui (CPK 7 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad priešieškinis teismingas administraciniam teismui. Aplinkybę, kad priešieškinis teismingas bendrosios kompetencijos teismui grindžia tuo, kad priešieškinio reikalavimai kildinami iš tarp ieškovo, kaip asociacijos, ir atsakovo, kaip jos nario, susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, o ne iš konkrečių ieškovo, kaip viešojo administravimo subjekto, organų priimtų sprendimų, todėl vyrauja civilinis teisinis santykis.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovo priešieškinio priimti nebuvo teisinio pagrindo, kadangi priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų priešieškinio priėmimo sąlygų, o jį priėmus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai paliktas nenagrinėtu, apelianto argumentai dėl priešieškinio teismingumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės (nesukelia teisinių pasekmių). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, kuriais analizuojamas priešieškinio teismingumo klausimas.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priešieškinis neatitinka jam keliamų reikalavimų, tinkamai taikė teisės normas ir priešieškinį paliko nenagrinėtą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti apelianto (atsakovo) D. G. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.