- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-992-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02464-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui M. J. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo M. J. 2017 m. rugsėjo 12 d sudarytą rąstinės pirties pastatymo sutartį Nr. 2017.09.12 (toliau – Sutartis) nuo 2018 m. liepos 12 d., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 18 698 Eur, sumokėtų už atliktus statybos darbus, įpareigoti atsakovą iš statybos aikštelės pašalinti statinį, priteisti iš atsakovo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas įsipareigojo ieškovo namų valdoje adresu(duomenys neskelbtini)., už 19 900 Eur pastatyti ir perduoti nuosavybėn pirtį pagal projektą „Pirtis MODERN“, o ieškovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti statinį bei atsiskaityti su rangovu. Šalys susitarė, kad atsakovas objekto statybos darbus pradeda gavęs avansą ir užbaigia iki 2018 m. gegužės 31d. Atsakovas teigė turintis didelę patirtį pirčių statybos srityje, yra verslininkas, parengė detalią sąmatą, kurioje aptarė visus darbus ir kainas. Komunikacijų (vandentiekio ir kanalizacijos) įvedimu turėjo pasirūpinti ieškovas. Komunikacijas 2018 m. birželio 1 d. įvedė kitas rangovas, t. y. individualią veiklą vykdantis A. J.. Ieškovas teigia už atliktus darbus sumokėjęs sutartyje numatytą 18 698 Eur sumą. Mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas pirties nepastatė ir jos užsakovui neperdavė (atliko tik dalį darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai, nepatenkino jo lūkesčių ir jau beveik dvejus metus pirtimi negalima naudotis). Su atsakovu pasibaigus sutarties terminui buvo bendraujama telefonu, prašoma, kad jis užbaigtų statybos darbus, sutvarkytų nekokybiškai atliktą darbą, tačiau jis vis žadėdavo atvažiuoti, o vėliau nekeldavo telefono. Atsakovui 2018 m. birželio 26 d. ieškovas registruotu laišku išsiuntė pretenziją dėl netinkamo prievolės vykdymo, reikalavo, kad iki 2018 m. liepos 12 d. būtų užbaigti sutartyje numatyti darbai, tačiau jokio atsakymo negavo. Iš teismo ekspertų išvados matyti, jog dalis darbų yra nekokybiški, dalis darbų pagal sąmatą yra neatlikta. Prašo vadovautis ekspertų išvada ir laikyti joje nurodytus darbus nekokybiškais, o kitus – neatliktais. Atskiro projekto ar prisijungimo prie vandentiekio tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“ tinklo nereikėjo, nes vandentiekis atvestas nuo gyvenamojo namo, kuris prijungtas prie tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“ tinklo. Komunikacijų atvedimas jokios žalos pamatams ar pirčiai nepadarė, dėl to pakrypimo ar pasvirimo neatsirado. Visi defektai ir netinkamai bei nekokybiškai atlikti darbai yra dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas kaip rangovas privalėjo jį informuoti apie pasekmes ir negalėjimą užbaigti darbų nesant komunikacijų, stabdyti sutarties vykdymą ir pan. Atsakovui negalint darbų ir sutarties vykdyti be komunikacijų, jis neturėjo jos toliau statyti, o tiesiog informuoti ir išaiškinti pasekmes. Dėl atsakovo netinkamo ir tyčinio pareigų nevykdymo ieškovas patyrė daug nepatogumų, negalėjo įvykdyti savo numatytų planų, dvejus metus investavus lėšas naudotis daiktu ir pan. Todėl jam kaip vartotojui turi būti atlyginta neturtinė žala, kurią įvertino 5000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad jis sutarties įvykdyti ir darbų užbaigti laiku, t. y. iki 2018 m. gegužės 31 d., negalėjo dėl paties ieškovo kaltės – komunikacijų savalaikio neįvedimo. Todėl negalėjo įrengti dušo, sujungti vamzdžių ir pirties perdavimo-priėmimo aktu perduoti užsakovui. Be to, ir pats ieškovas iki galo už atliktus ir perduotus darbus nėra atsiskaitęs, yra nesumokėta apie 300 Eur už langą, 700 Eur už dušą. Sudarant sutartį buvo sutarta dėl keleto statomos pirties pakeitimų lyginant su jos tipiniu projektu, t. y. buvo padidintas stogas, todėl sunaudota daugiau dailylenčių: vietoj 57 kv.m., sunaudota 6 kv.m daugiau, vietoje 10 gegnių didinant stogą buvo panaudotos 12 vnt., taip pat padidėjo stogo skardos sąnaudos. Terasos grindis vietoj suprojektuotų 28 mm buvo sutarta įrengti 45 mm storio lentomis, kainų skirtumas 300 Eur. Taip pat ieškovo pageidavimu buvo įrengta malkinė, kurios vertė 300 Eur, tačiau ši suma nėra padengta iki šiol. Ieškovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų. Statinio defektai atsirado dėl užsakovo veiksmų – komunikacijų atvedimo jau pastačius statinį ir pakasimo po pamatais, dėl ko pasviro pirtis, pakrypo pamatai. Atsakovas patvirtino, kad sutartis nėra pabaigta, ji užsakovui iki šiol neperduota, kai kurie darbai neatlikti, yra ir nekokybiškai atliktų darbų, tačiau jų pašalinimas kainuotų apie 300 Eur ir atsakovas įsipareigoja sutvarkyti nekokybiškai atliktus darbus, pakeisti detalę ir pan. Neatliktų darbų yra maždaug už 1000 Eur. Ieškinyje nurodytą pinigų sumą atsakovas iš ieškovo yra gavęs, pinigai buvo mokami atlikus darbus, pinigų mokėjimo kvitai turi darbų perdavimo-priėmimo aktų galią. Ieškovas dėl darbų kokybės ar kiekio pretenzijų nereiškė, rašytinės pretenzijos negavo. Nutraukti rangos sutartį, kuri jau yra beveik įvykdyta, nėra jokio teisinio pagrindo ir visiškai neekonomiška. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes žala atsirado ir dėl ieškovo kaltės, laiku neįvedus komunikacijų ir nesudarius tinkamų sąlygų įrengti pirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo M. J. ieškovui A. A. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1273,89 Eur bylinėjimosi išlaidas (už ekspertizės atlikimą). Teismas priteisė iš ieškovo A. A. atsakovui M. J. 1260 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
5. Teismas nurodė, kad šalys sudarė sutartį, kurios tikslas buvo pastatyti rąstinę pirtį ieškovo asmeniniams ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Pirties gamybos ir montavimo darbus atliko atsakovas fizinis asmuo kaip verslininkas, kuris verčiasi tokio pobūdžio statinių statyba, aktyviai reklamuojasi internete, pats teigia turintis didelę patirtį ir sugebėjimus tokioje veikloje, todėl pripažintina, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, o ieškovas vartotoju (CK 6.644 straipsnis, 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš sąmatos ir pateiktos A. J. pažymos, komunikacijas pirčiai eksploatuoti turėjo atvesti užsakovas, tačiau atvedė jau po sutarties įvykdymo termino. Teismas pažymėjo, kad sutinkamai su 2006 m. liepos 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 16 str. 13, 14 dalimis, 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 23.2 punktu; 2015 m. birželio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros reikalavimų patvirtinimo, jei geriamas vanduo ir nuotekos yra tinkamai atvestos į namų valdą ir šiuo konkrečiu atveju prijungtos prie tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“, yra galimas vandens tiekimo apimčių padidinimas toje pačioje valdoje be atskiro sąlygų išdavimo ir projektų bei pan. Teismas nurodė, kad nei užsakovas, nei rangovas teismui neteikė duomenų apie komunikacijų prijungimą ir pan., teismas į šį klausimą, ar komunikacijos pirčiai įvestos tinkamai, atsakyti negali. Tačiau vykdant statybos užbaigimo darbus ir užsakovui su rangovu bendradarbiaujant ir teikiant informaciją, tokie klausimai yra išsprendžiami. Be to, jei darbams atlikti buvo būtinos komunikacijos ir dėl jų nebuvimo nebuvo galima užbaigti objekto, rangovas kaip savo srities profesionalas, turėjo tinkamai informuoti užsakovą, stabdyti darbus ar pan., tačiau to neatliko. Teismas nustatė, kad rangovas, atlikęs darbus, atskirų darbų priėmimo aktų nesurašė. Šalys susitarė, kad užsakovas, apmokėdamas pinigus už atliktus sutarties objekto darbus bei pasirašydamas pinigų priėmimo kvituose, patvirtina, kad neturi pretenzijų ir priima darbus bei medžiagas, už kuriuos sumokėjo (Sutarties dalis „Darbų priėmimas“). Teismo vertinimu, kadangi tarp šalių tarpiniai darbų perdavimo priėmimo aktai nebuvo surašomi, nėra galimybės nustatyti, ar užsakovas pastebėjo darbų trūkumus laiku, tačiau atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti atlikus teismo ekspertizę, atsakovui neigiant savo kaltę dėl nekokybiškai atliktų darbų bei įrodinėjant, jog jie atsirado dėl ieškovo kaltės, po komunikacijų įvedimo pakrypus pamatui. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog dabar pirtims įrengti naudoja kitokias priešgaisrines plokštes prie kamino, ir nekokybišką plokštę savo lėšomis pakeistų, o kas sulankstė metalinę stogo dangą, nežino, tačiau tai lengvai pašalinamas defektas ir kt. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte teismo ekspertas T. D. padarė išvadą, jog atsakovo atlikti darbai turi trūkumų, kai kurie yra nekokybiški, kai kurie neužbaigti. Atsakovo teigimu, apytikriai pirties trūkumų pašalinimas kainuotų apie 300 Eur, o darbų užbaigimas - apie 1000 Eur. Teismo vertinimu, ekspertizės akte išvardinti defektai iš esmės atsirado dėl atsakovo kaltės, o komunikacijų neatvedimas buvo tik viena iš priežasčių, dėl kurios rąstinis namas laiku nebuvo perduotas užsakovui (neužbaigtas). Teismas, įvertinęs faktą, kad šiuo metu rąstinė pirtis yra pastatyta, su stogu, iš dalies sudėtais langais, durimis, atlikti esminiai įrengimai ir iš 19 900 Eur vertės darbų neatlikta tik už 937 Eur (kai atlikta už 18963 Eur) bei tą aplinkybę, kad rąstinio statinio (konstruktyvas) pagal sutartyje numatytus darbų vykdymo etapus pilnai pagamintas, sumontuotas ir pastatytas statybvietėje, tokiu būdu jis tapo nekilnojamuoju daiktu, konstatavo, jog atsakovas iš esmės sutartį, nors ir netinkamai, bet įvykdė, todėl rangos sutarties nutraukimas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių. Teismo nuomone, ekspertizės akte nurodyti statinio trūkumai pagal jų pobūdį gali būti pašalinti ir netaikant ieškovo pasirinkto gynimo būdo – sutarties nutraukimo ir statinio nugriovimo. Pašalinus trūkumus ir užbaigus darbus, rąstinės pirties būklė ir kokybė iš esmės gali būti normali, pabaigus statybą statinys gali būti priimtas kaip tinkamas naudoti. Juolab, kad šiuo metu yra atvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Teismas sprendė, kad sutartis nėra nutraukiama, o ieškovui išaiškino, jog rangovui laiku ir tinkamai per jam nustatytą terminą nepašalinus darbų trūkumų ir objekto neužbaigus, yra pagrindas ieškovui darbus užbaigti ir trūkumus pašalinti pasitelkiant kitus rangovus, iš atsakovo išieškant turėtus nuostolius, kuriuos jis patirs šalindamas atsakovo padarytus statinio trūkumus ir užbaigiant objektą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuostolių atlyginimo už rangos darbų defektų šalinimą ar užbaigimą neprašė, nors teismas ne kartą išaiškino ieškovo atstovui teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasirinkti ekonomiškesnį pažeistų teisių gynimo būdą (reikalauti pašalinti defektus, atlyginti nuostolius, užbaigti vykdyti ir sutartį), tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė keisti reikalavimą.
6. Teismas pripažino, kad ieškovas dėl rangovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo iki 2018 m. gegužės 31 d. negavo statinio ir, sumokėjęs 18 963 Eur, beveik dvejus metus savo šeimos poreikiams tenkinti negalėjo naudotis pirtimi. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad nekokybiškų darbų atlikimą lėmė užsakovo veiksmai, taip pat neįrodė, kad įvykdė savo kaip rangovo informavimo pareigą dėl komunikacijų nesavalaikio įvedimo, kaip beje, ir ieškovas neįrodė, kad laiku įvedė komunikacijas. Teismas sprendė, kad ieškovo namų valdoje dėl palikto neužbaigto nekokybiško statinio ir negalėjimo naudotis pirtimi beveik du metus, užsitęsusio bylinėjimosi, ieškovas kaip vartotojas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteisė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti - pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 12 d. sutartį Nr.2017.09.12, sudarytą tarp ieškovo A. A. ir atsakovo M. J. nuo 2018 m. liepos 12 d., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. J. 18 698 Eur sumokėtų už atliktus statybos darbus, priteisti iš atsakovo M. J. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas kaip užsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą 2017 m. rugsėjo 12 d. rąstinės pirties pastatymo sutartį vykdė tinkamai - užtikrino atsakovui sąlygas įvykdyti sutartyje numatytus statybos darbus, sumokėjo rangovui avansą darbams pradėti ir už atliktus darbus sumokėjo rangovui 18 698 Eur sumą. Sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nei esminėse nei papildomose sąlygose nebuvo susitarta, kad ieškovas komunikacijas įves prieš sutartą darbų pabaigimo terminą. Komunikacijas ieškovas įsivedė 2018 m. birželio 1 d. A. J. pagalba, t. y. 1 dieną po ginčo sutarties įvykdymo termino. Jeigu komunikacijų atvedimas yra būtinas statiniui užbaigti, rangovas privalėjo apie tai informuoti užsakovą, tačiau to neatliko, todėl darytina išvada, kad užbaigti ginčo objektą buvo galima ir neįvedus komunikacijų.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019. Minėtoje byloje ir šiame ginče tarp šalių susiklostę rangos sutartiniai santykiai, užsakovo nepateisinti lūkesčiai, tačiau faktinės aplinkybės skiriasi, minėtoje byloje skirtingai nei šioje, rangovas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą ir statinio nekokybiškumas bei defektai iš esmės skiriasi šios bylos ginčo objekto defektams. Minėtoje byloje ginčo objektas buvo tinkamas naudotis pagal paskirtį, šioje byloje - nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Svarbu pažymėti, kad minėtoje byloje dalis kaltės dėl netinkamo projekto įgyvendinimo tenka ir ieškovams, šioje byloje abipusė kaltė nėra konstatuota.
7.3. Ieškovo nuomone, taikant kitokį, nei restitucija, pažeistų teisių gynimo būdą, nebūtų tinkamai apgintos ieškovo kaip vartotojo teisės. Šios bylos galimos alternatyvios pažeistų teisių gynimo priemonės nurodytos CK 6.665 straipsnyje, 6.363 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas ginčo objekto trūkumams pašalinti ir darbams užbaigti siūlė pasitelkti kitus rangovus iš atsakovo išieškant turėtus nuostolius. Ieškovas nerado nei vieno rangovo, sutiksiančio baigti kito asmens nekokybiškai ir neapdairiai atliktą darbą.
7.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pasisakė, jog ieškinys tenkintas 0,08 proc. Todėl iš ieškovo priteisė atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su šia sprendimo dalimi kategoriškai nesutinka, kadangi teismas pripažino, kad ieškovui priteistina neturtinė žala, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas padarė žalą. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui yra teisiškai nepagrįsta ir nelogiška išvada.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas iki sutartyje numatytos pirties statybos darbų pabaigos termino (2018 m. gegužės 31 d.) teisės aktų nustatyta tvarka neatvedė vandentiekio bei nuotekų tinklų. Tai jis turėjo padaryti pats (ar jo samdytas kitas rangovas), nes sudarydamas sutartį ieškovas komunikacijų atvedimo paslaugos pas atsakovą neužsisakė.
8.2. Atsakovas visą laiką buvo pasiruošęs pradėti tvarkyti pirties trūkumus, pabaigti pirties įrengimo darbus, tačiau to negalėjo pradėti daryti būtent dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovo. Ieškovas neinformavo atsakovo apie vandentiekio bei nuotekų tinklų atvedimą į statomą pirtį iki 2018 m. lapkričio mėn. pabaigos.
8.3. Ieškovas neįvykdė savo sutartinių bei teisės aktuose numatytų pareigų bei negali sutarties nutraukti vadovaudamasis CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatomis. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktą, jog šiuo metu pirtis yra pastatyta, su stogu, iš dalies sudėtais langais, durimis, atlikti esminiai įrengimai ir iš 19 900 Eur vertės darbų neatlikta tik už 937 Eur. Todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės sutartį, nors ir netinkamai, bet įvykdė. Sutarties nutraukimas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių. Teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį bei taikyti restituciją,
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. J. ieškovo A. A. naudai priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 273,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ekspertizės atlikimą), ir pakeisti teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti. Ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Teismas nenustatinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, be to, sprendime nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, dėl ko konstatuotinas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, taip pat nukrypimas nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos. Ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai (jei jie buvo) buvo sąlygoti būtent jo paties veiksmų ir reikalavimų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neproporcingais prievolių pažeidimui ir sukelsiančiais neadekvačias teisines pasekmes. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad atsakovas visą laiką elgėsi sąžiningai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Žalos padarymo fakto ieškovas apskritai neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas šį faktą nustatė nepagrįstai.
9.2. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo naudai 1273,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už statybos ekspertizę. Teismas neatskleidė, kokį atsakovo elgesį civilinėje byloje vertina, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų už statybos ekspertizę priteisimo iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidos dėl statybos ekspertizės apskritai galėjo ieškovui neatsirasti, jei jis būtų tinkamai bendradarbiavęs su atsakovu sprendžiant ginčą. Atsakovas niekada neneigė pagal sutartį neatliktų darbų ir jiems nustatyti nebuvo reikalinga statybos ekspertizė. Atsakovas viso proceso pirmosios instancijos metu nuosekliai teigė, kad yra pasiruošęs pabaigti įrengti statomą pirtį pagal sutarties nuostatas (iš esmės yra likę tik baigiamieji darbai). Tačiau ieškovas prašė ne pabaigti jos statybą, o ją demontuoti. Atlikta ekspertizė ir 2019 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktas Nr. 11-912 (19) nepatvirtino dalies ieškovo nagrinėjamoje byloje nurodytų netinkamai atliktų darbų. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikštų pretenzijų, turi teisę įsitikinti ir įvertinti visas aplinkybes, galinčias sąlygoti nustatytus defektus, ir tai neturėtų būti vertinama kaip atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų darbų vengimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl užsakovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo proporcingumo požiūriu (CK 6.217 str.).
12. Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirties statybos rangos sutartį, pagal kurią pirtis turėjo būti užbaigta 2018 m. gegužės 31 d. Tačiau suėjus sutarties įvykdymo terminui pirtis nebuvo užbaigta. Ieškovas prašė nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
13. Ieškovas nurodo, kad teismas, nepritaikęs restitucijos kaip pažeistų teisių gynimo būdo, netinkamai gynė ieškovo teises. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo teiginiu negali besąlygiškai sutikti. Teismų funkcija yra ginti pažeistas asmenų teises, tačiau teisingumą teismai vykdo vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui principais, taip pat kitais Civilinio proceso kodekse nustatytais principais: šalių procesinio lygiateisiškumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, šalių kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo (CPK II skyrius). Šių principų visuma nulemia, kad negali būti besąlygiškai ginamos vien tik ieškovo teisės visiškai nepaisant atsakovo teisių.
14. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šios bylos situacijoje užsakovo pažeistų teisių gynimas nutraukiant sutartį ir taikant restituciją būtų neproporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių pasekmių rangovui. Išklausius teismo posėdžių ( 2020 m. sausio 9 d. ir sausio 29 d.) garso įrašus nustatyta, kad teismas posėdžio metu kėlė klausimą dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo proporcingumo, tačiau ieškovą atstovavęs advokatas nurodė, kad ieškovas keisti ieškinio dalyko neketina, taikiai susitarti nepageidauja.
15. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių nutraukimo yra nuosekli ir išplėtota. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, tačiau sutarčių nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sąlygas, tvarką bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartyje, jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei šalių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
16. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje yra numatyti du atvejai, kai sutartis gali būti nutraukta: arba šalių susitarimu; arba užsakovui sumokėjus dalį sutartyje numatytos sumos, kuri bus proporcinga tinkamai atliktiems darbams ir sunaudotoms medžiagoms ( t.1, b.l. 4). Ieškovas nei vieno iš šių atvejų nepasirinko. Teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, tame skaičiuje nurodyti, kokiu pagrindu prašoma nutraukti sutartį. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas neatliko dalies darbų ir neįvykdė sutarties iki nustatyto termino - 2018 m. gegužės 31 d. Kaip jau minėta, sutartis pagal CK 6.217 straipsnį gali būti nutraukta tik nustačius esminius jos pažeidimus ir atsižvelgiant į sutarties esmę bei į sutarties nutraukimo pasekmes tiek nukentėjusiai šaliai, tiek ir sutartį pažeidusiai šaliai.
18. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, paskyrė byloje statybinę ekspertizę, išklausė atsakovo paaiškinimų ir pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis yra didžiąja dalimi įvykdyta. Ekspertizės išvadoje konstatuoti neatlikti darbai: saunoje neįstatytas langas, neįrengtos vidaus durys, nesumontuotas dušas, neatlikti medienos skardinimo ir baigiamieji darbai. Atsakovas ( rangovas) teigė, kad neatliktų darbų vertė sudaro apie 1000 Eur, ieškovo atstovas priešingų įrodymų (kad neatliktų darbų vertė yra didesnė) nepateikė. Lyginant su visos sutarties kaina (19 900 Eur), spręstina, kad sutarties neįvykdymas sudaro tik apie 5 proc., todėl tokio neįvykdymo masto negalima vertinti kaip esminio sutarties pažeidimo.
19. Iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų galima matyti, kad ieškovas esminiu sutarties pažeidimu laiko tą faktą, kad jis negali naudotis pastatyta pirtimi pagal paskirtį. Kolegijos nuomone, negalėjimas naudotis statiniu pagal paskirtį yra tik pasekmė to fakto, kad sutartis nebaigta vykdyti, dėl ko ginčo iš esmės nėra. Net ir nedidelis sutarties neužbaigtumas lemia, kad naudotis statiniu negalima, tačiau iki užbaigimo yra likusi atlikti nedidelė apimtis darbų.
20. Ieškovo teiginiai, kad jis neranda nei vieno rangovo, kuris sutiktų užbaigti vykdyti ginčo sutartį, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai: reikalauti iš paties rangovo pašalinti trūkumus; sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovui ir toliau neužkertamas kelias pasirinkti vieną iš savo pažeistų teisių gynimo būdų.
21. Atsakovas savo ruožtu nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė neturtinės žalos ieškovui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto, būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, padarė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, nukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo teiginiais nesutinka. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė (išskyrus nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės), padaryta žala (taip pat ir neturtinė) (CK 6. 246-250 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2013).
23. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo neteisėti veiksmai (šiuo atveju tai buvo neteisėtas neveikimas) pasireiškė visų pirma tuo, kad jis neįvykdė sutarties nustatytu terminu ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovas teismo posėdyje aiškino, kad jis įspėjo užsakovą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimo termino ir negalėjimo užbaigti sutarties be atitinkamų įvadų, tačiau nepateikė įrodymų, kad laiku, tinkamai ir aiškiai įspėjo užsakovą apie įvadų būtinumą ir terminus, nes atsakovo vienašališkas aiškinimas tam tikrų aplinkybių, kurių kita šalis nepripažįsta, nelaikytinas tinkamu įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovo sudarytoje sutartyje bei sutarties priede- mokėjimų grafike ( t.1, b.l. 12) nėra jokių nurodymų apie tai, kad tam tikrame etape turi būti užtikrintas vandentiekis ir nuotekos, o jų nesant, sutartis negalės būti įvykdyta nustatytu terminu. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas kaip rangovas neįvykdė jam nustatytos informavimo pareigos pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį. Nekyla abejonių, kad atsakovo neteisėta veika (neveikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais neigiamais išgyvenimais dėl neužbaigtos pirties. Neturtinė žala ir yra apibrėžiama kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, stresas ir pan., teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
24. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos netinkamai įvykdžius sutartis, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko įvairaus dydžio sumas, pvz., 579 Eur už netinkamos stogo dangos pateikimą ir stogo remonto neatlikimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013); 868,86 Eur už klaidinančios informacijos apie prekę (čiužinį) pateikimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-881/2014); 3000 Eur už netinkamai įgyvendintą statinio techninį projektą, per žemo namo pastatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad pastaroji kasacinė byla (Nr. 3K-3-104-684/2019) savo aplinkybėmis žymiai skiriasi nuo šios bylos, nes kasacinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas netinkamai pastatyto statinio klausimas ir taip pat buvo konstatuotas nepakankamas šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį). Kolegija sprendžia, kad priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati padarytai žalai, atitinka teismų praktiką, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundė abi šalys. Teismas vertino, kad ieškinys patenkintas 0,08 proc., todėl proporcingai ieškinio patenkinimui paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o išlaidas už ekspertizės atlikimą (1273,89 Eur) priteisė ieškovui iš atsakovo.
26. Teisėjų kolegija visų pirma vertina, kad ieškinys šioje byloje buvo patenkintas 50 proc., nes ieškovas reiškė reikalavimą nutraukti sutartį (turtinis reikalavimas) ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Abu reikalavimai iš esmės laikytini lygiaverčiais, nes neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, statybinė ekspertizė byloje buvo reikalinga tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybę, defektų priežastis, todėl jos išlaidos turi būti paskirstomos šalims tokiomis pačiomis proporcijomis, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Kaip nustatė teismas, ieškovo išlaidos buvo 300 Eur žyminis mokestis, 800 Eur už advokato pagalbą ir 1273,89 Eur už statinio ekspertizę, iš viso 2373,89 Eur. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1186,95 Eur. Atsakovo išlaidos buvo 1260 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovui iš ieškovo priteistina 630 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bylinėjimosi išlaidų dalyje ieškovui iš atsakovo priteistina 556,95 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismo sprendimas atitinkamai pakeistinas.
27. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių neskirstomos, nes teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, perskirstomos tik bylinėjimosi išlaidos, todėl kolegija vertina, kad abu apeliaciniai skundai yra atmetami.
28. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių teisės normų, reglamentuojančių vartojimo statybos rangos nutraukimą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimą nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris pakeičiamas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 556,95 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo A. A. atsakovui M. J. panaikinti.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.