- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- 2-10-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02464-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
- 3.1.18.8Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui M. J. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. A. (toliau - užsakovas arba ieškovas) prašo nutraukti tarp jo ir atsakovo M. J. (toliau - rangovas arba atsakovas) 2017 m. rugsėjo 12 d sudarytą rąstinės pirties pastatymo sutartį Nr. 2017.09.12 (toliau – Sutartis) nuo 2018 m. liepos 12 d.; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 18 698 Eur sumokėtų už atliktus statybos darbus; įpareigoti atsakovą iš statybos aikštelės pašalinti statinį; priteisti iš atsakovo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) už 19 900 Eur pastatyti ir perduoti nuosavybėn pirtį pagal projektą „Pirtis MODERN“, o ieškovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti statinį bei atsiskaityti su rangovu. Šalys susitarė, kad atsakovas objekto statybos darbus pradeda gavęs avansą ir užbaigia iki 2018 m. gegužės 31d. Atsakovas teigė turintis didelę patirtį pirčių statybos srityje, yra verslininkas, parengė detalią sąmatą, kurioje aptarė visus darbus ir kainas. Komunikacijų (vandentiekio ir kanalizacijos) įvedimu turėjo pasirūpinti ieškovas. Jas įvedė kitas rangovas, t.y. individualią veiklą vykdantis A. J. 2018-06-01. Ieškovas teigia už atliktus darbus sumokėjęs sutartyje numatytą sumą 18 698 Eur. Mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas pirties nepastatė ir jos užsakovui neperdavė (atliko tik dalį darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai, nepatenkino jo lūkesčių ir jau beveik du metus pirtimi negalima naudotis). Su atsakovu pasibaigus sutarties terminui buvo bendraujama telefonu, prašoma, kad jis užbaigtų statybos darbus, sutvarkytų nekokybiškai atliktą darbą, tačiau jis vis žadėdavo atvažiuoti, o vėliau nekeldavo telefono. 2018 m. birželio 26 d. atsakovui registruotu laišku išsiuntė pretenziją dėl netinkamos prievolės vykdymo, kurioje reikalavo, kad iki 2018 m. liepos 12 d. būtų užbaigti sutartyje numatyti darbai, tačiau jokio atsakymo negavo. Bylos nagrinėjimo metu, iš teismo ekspertų išvados matyti, jog dalis darbų yra nekokybiški, dalis darbų pagal sąmatą yra neatlikta. Prašo vadovautis ekspertų išvada ir laikyti joje nurodytus darbus laikyti nekokybiškais, o kitus – neatliktais. Ne pagal sąmatą ar kitų darbų atsakovas neatlikęs. Dėl komunikacijų įvedimo paaiškino, jog atskiro projekto ar prisijungimo prie vandentiekio tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“ nereikėjo, nes vandentiekis atvestas nuo gyvenamojo namo, kuris prijungtas prie tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“. Komunikacijų atvedimas jokios žalos pamatams ar pirčiai nepadarė, dėl to pakrypimo ar pasvirimo neatsirado. Visi defektai ir netinkamai bei nekokybiškai atlikti darbai yra dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas kaip rangovas privalėjo jį informuoti apie pasekmes ir negalėjimą užbaigti darbų nesant komunikacijų, stabdyti sutarties vykdymą ir pan. Mano, kad atsakovui negalint darbų ir sutarties vykdyti be komunikacijų, jis neturėjo jos toliau statyti, o tiesiog informuoti ir išaiškinti pasekmes. Dėl atsakovo netinkamo ir tyčinio pareigų vykdymo ieškovas patyrė daug nepatogumų, negalėjo įvykdyti savo numatytų planų, du metus investavus lėšas naudotis daiktu ir pan. Todėl turi būti jam kaip vartotojui atlyginta neturtinė žala, kurią įvertino 5000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.1 b.l.57-59). Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad jis sutarties įvykdyti ir darbų užbaigti laiku, t.y. iki 2018-05-31 negalėjo dėl paties ieškovo kaltės – komunikacijų savalaikio neįvedimo. Todėl negalėjo įrengti dušo, sujungti vamzdžių ir pirtį perdavimo priėmimo aktu perduoti užsakovui. Be to, ir pats ieškovas iki galo už atliktus ir perduotus darbus nėra atsiskaitęs, yra nesumokėta apie 300 eurų už langą, 700 Eur už dušą. Sudarant sutartį buvo sutarta dėl keleto statomos pirties pakeitimų lyginant su jos tipiniu projektu: buvo padidintas stogas, todėl sunaudota daugiau dailylenčių: vietoj 57 kv.m., sunaudota 6 kv.m daugiau; vietoje 10 gegnių didinant stogą buvo panaudotos 12 vnt.; taip pat padidėjo stogo skardos sąnaudos. Terasos grindis vietoj suprojektuotų 28 mm buvo sutarta įrengti 45 mm storio lentomis, kainų skirtumas 300 eurų. Atsakovui nėra padengtas iki šios dienos, nors terasa yra įrengta. Taip pat ieškovo pageidavimu buvo įrengta malkinė, kurios vertė 300 eurų, tačiau ši suma nėra padengta iki šiol. Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, kad ir ieškovas kaip darbų užsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų. Atsiliepime teigė, jog statinio defektai atsirado dėl užsakovo veiksmų – komunikacijų atvedimo jau pastačius statinį ir pakasimo po pamatais, dėl ko pasviro pirtis, pakrypo pamatai. Patvirtino, kad sutartis nėra pabaigta, ji užsakovui iki šiol neperduota, kai kurie darbai neatlikti, yra ir nekokybiškai atliktų darbų, tačiau jų pašalinimas kainuotų apie 300 Eur ir atsakovas įsipareigoja sutvarkyti nekokybiškai atliktus darbus, pakeisti detalę ir pan. Neatliktų darbų yra maždaug už 1000 Eur. Patvirtino, kad nurodytą ieškinyje pinigų sumą iš ieškovo yra gavęs, pinigai buvo mokami atlikus darbus, pinigų mokėjimo kvitai turi darbų perdavimo priėmimo aktų galią. Ieškovas dėl darbų kokybės ar kiekio pretenzijų nereiškė. Rašytinės pretenzijos teigia negavęs. Todėl nutraukti rangos sutartį, kuri jau yra beveik įvykdyta, nėra jokio teisinio pagrindo ir visiškai neekonomiška. Dėl neturtinės žalos atlyginimo mano, kad reikalavimas nepagrįstas, nes žala atsirado ir dėl ieškovo kaltės, laiku neįvedus komunikacijų ir nesudarius tinkamų sąlygų įrengti pirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
3. Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas M. J. vykdo individualią veiklą, užsiima rąstinių pirčių gamyba ir statyba, apie tai skelbiasi įvairiuose internetiniuose puslapiuose, šią informaciją atskleidė ir Sutartyje (pvz.www.pirciuprojektai.eu) (t. 1 b.l. 4). Šalys 2017 m. rugsėjo 12 d sudarė pirties pastatymo sutartį Nr. 2017.09.12, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo pastatyti ir perduoti užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) pirtį pagal projektą „Pirtis MODERN“.
4. Darbų apimtys ir kainos numatytos rangovo parengtoje sąmatoje, pasirašytoje abiejų sutarties šalių už 19 900 Eur (sąmatoje nurodyta darbų kaina su nuolaida 19 935 Eur (t. 1 b.l. 8-11). Atsakovas įsipareigojo pagaminti ir užsakovo namų valdoje pastatyti pirtį, kurios pastato konstrukcijos: poliniai pamatai (su betoniniais rostverkais); lauko sienos - medinis karkasas (su mineralinės vatos izoliacija), kuris iš abiejų pusių apkaltas apdailos lentomis; stogas - vieno šlaito, ant medinių sijų, su metalo danga.
5. Pirties statybos darbai prasidėjo rangovui gavus avansą ir turėjo būti baigti iki 2018-05-31. Terminas gali būti pratęstas jei atsiranda projekto pakeitimų ir su jais susijusių papildomų darbų ir jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimų (vienas iš jų neužtikrina elektros ir vandens teikimo ir pan.) (t. 1 b.l. 7). Rangovas vykdė darbus, pastatė pirtį, tačiau jos neužbaigė, darbų užsakovui nepridavė. Pagal pinigų priėmimo kvitų kopijas už pirtį buvo sumokėta grynais pinigais 18 698 Eur (t. 1 b.l.16-20). Liko nesumokėta 937 Eur, kaip ir neatlikta darbų atsakovo paskaičiavimu maždaug už 1000 Eur (neįdėtas pirties langas, nesumontuota dušo WC, neįdėtos durys, tualete plytelės nesudėtos, dušo kabina neįrengta ir kt.).
6. Rangovas nurodo, kad jam liko neapmokėta 300 Eur už langus/duris ir 700 Eur už dušą, o tai reiškia, kad minėti darbai nėra priimti.
7. Teismui pateiktas 2019-09-20 teismo ekspertizės aktas Nr. 11-912(19), kuriame teismo ekspertas T. D. nurodo, jog dalis statybos darbų atlikta akivaizdžiai netinkamai ir nustatyti tokie defektai: saunos patalpoje, ant lubų, prie kamino netinkamai pritvirtinta priešgaisrinė plokštė, kuri jau suskilusi; saunos patalpoje netinkamai pritvirtintos lubų apdailos lentelės; netinkamai pritvirtintos lauko dailylentės jų sudūrimo vietose; terasos lubų pakalimui buvo naudota drėgna mediena ir, atlikus jos dažymo darbus, dailylentės džiūvo, traukėsi ir tarp jų atsivėrė nedažyti tarpai; ant skardinio stogo, prie malkinės, stogo skarda - sulankstyta, todėl ant stogo kaupiasi vanduo.
8. Ekspertizės akte nurodyta, jog pagal sutartį ir sąmatą neatlikti tokie darbai - neįstatytas langas, neįrengtos vidaus durys, nesumontuotas neatlikti medienos skardinimo ir baigiamieji darbai. Apžiūros būdu negalima nustatyti, kokie yra įrengti pastato pamatai, ar po grindimis yra 100 mm storio polistirolo sluoksnis, ir ar mediena yra apsaugota antiseptikais ir antipirenais, yra tikimybė, kad nepilnai yra atlikti langų/durų įrengimo darbai, neatlikti dušo įrengimo ir užbaigiamieji darbai. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad statant ginčo pastatą buvo atlikti. Sutartyje ir jos priede Nr. 1 nenurodyti darbai. nėra pagrindo teigti, jog ginčo pastatas yra matomai/ženkliai pasviręs ar pakrypęs (t.2 b.l. 2-16).
9. Rangovo paaiškinimais, kad užbaigti ir priduoti pirtį užsakovui, reikia atlikti darbus, kurie kainuotų apie 1000 Eur. Už juos nėra sumokėta. Ir savo lėšomis rangovas pašalintų eksperto nurodytus trūkumus ir defektus Šių darbų vertė yra apie 300 Eur. Juos pašalintų savo lėšomis.
10. Atsakovas teigia, jog sutartį laiku įvykdyti negalėjo dėl užsakovo kaltės – komunikacijų – vandentiekio ir nuotekų neprivedimo prie ginčo pirtelės. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos pažymos (t. 2 b.l. 90,91) komunikacijos įvestos ginčo sklype 2018-06-01, jas įvedė individualią veiklą vykdantis A. J.. Pažymoje nurodoma, kad vanduo atvestas iš namo į pirtį ir nuotekų sistemą nuo gatvės inžinerinių tinklų) (t. 2 b.l. 91). Rangovas teigia, kad komunikacijos atvestos netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, savavališkai prisijungiant nuo gatvės inžinerinių kai tuo tarpu turėjo būti parengtas projektas ir suderintas su vandenį tiekiančia įmone UAB „Sūduvos vandenys“. Pateikia oficialią informaciją, kad (duomenys neskelbtini) geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ (t. 2 b.l.92-100).
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir sutarties pažeidimo padarinių
11. Byloje kilo ginčas dėl statybos dalyvių atsakomybės ir užsakovo teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą.
12. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
13. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.
14. Vartojimo ranga – sutartis, kuria rangovas, kuris verčiasi statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo – fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ir jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
15. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį, kurios tikslas buvo pastatyti rąstinę pirtį ieškovo asmeniniams ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Pirties gamybos ir montavimo darbus atliko atsakovas fizinis asmuo kaip verslininkas, kuris verčiasi tokio pobūdžio statinių statyba, aktyviai reklamuojasi internete, pats teigia turintis didelę patirtį ir sugebėjimus tokioje veikloje, todėl pripažintina, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, o ieškovas vartotoju (CK 6.644 str.; 6.672 str., 6.681 str. 1 d.).
16. Lietuvos Respublikos CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų, arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
17. Dėl ne laiku ir nekokybiškai atliktų darbų ieškovas pasirinko griežčiausią savo teisių gynimo būdą – Sutarties nutraukimą ir šalių grąžinimą į pirminę padėtį.
18. Statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, todėl jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.
19. Byloje nekilo ginčo dėl teismo eksperto užfiksuotų nekokybiškai atliktų darbų masto ir darbų, kurie pagal sutartį yra laiku neatlikti. Taip pat nekilo ginčo dėl tai, kad ginčo pirtis laiku nepastatyta ir užsakovui neperduota.
20. Atsakovas teigia, kad pirties laiku pastatyti ir perduoti užsakovui negalėjo dėl paties užsakovo kaltės – komunikacijų neatvedimo. O dėl nekokybiškai atliktų darbų savo kaltę neigė, teigdamas jog defektai atsirado pakrypus pirčiai po komunikacijų atvedimo, tačiau po eksperto išvadų šias aplinkybes paneigus, priežasčių nenurodė.
21. Kaip matyti iš sąmatos ir pateiktos A. J. pažymos, komunikacijas pirčiai eksploatuoti turėjo atvesti užsakovas, tačiau atvedė jau po sutarties įvykdymo termino. Rangovas teigia, kad ir dabar jos atvestos netinkamai, be suderinimo, projekto ir kt., t.y. neatitinka teisės reikalavimų
22. Sutinkamai su 2006 m. liepos 13 d. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 16 str. 13, 14 dalimis, 2006 m. gruodžio 29 d. LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 23.2 punktu; 2015 m. birželio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros reikalavimų patvirtinimo, jei geriamas vanduo ir nuotekos yra tinkamai atvestos į namų valdą ir šiuo konkrečiu atveju prijungtos prie tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“, yra galimas vandens tiekimo apimčių padidinimas toje pačioje valdoje be atskiro sąlygų išdavimo ir projektų bei pan. Kadangi nei užsakovas, nei rangovas teismui neteikė duomenų apie komunikacijų prijungimą ir pan., teismas į šį klausimą ar komunikacijos pirčiai įvestos tinkamai, atsakyti negali. Tačiau vykdant statybos užbaigimo darbus ir užsakovui su rangovu bendradarbiaujant ir teikiant informaciją, tokie klausimai yra išsprendžiami.
23. Be to, jei darbams atlikti buvo būtinos komunikacijos ir dėl jų nebuvimo nebuvo galima užbaigti objekto, rangovas kaip savo srities profesionalas, turėjo tinkamai informuoti užsakovą, stabdyti darbus ar pan. Tačiau to neatliko.
24. Sprendžiant klausimą dėl darbų kokybės ir masto, nustatyta, jog rangovas, atlikęs darbus atskirų darbų priėmimo aktų nesurašė. Šalys susitarė, kad užsakovas apmokėdamas pinigus už atliktus sutarties objekto darbus bei pasirašydamas pinigų priėmimo kvituose, patvirtina, kad neturi pretenzijų ir priima darbus bei medžiagas, už kuriuos sumokėjo (Sutarties dalis „Darbų priėmimas“).
25. CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatose nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
26. Kadangi tarp šalių tarpiniai darbų perdavimo priėmimo aktai nebuvo surašomi, nėra galimybės nustatyti, ar užsakovas pastebėjo darbų trūkumus laiku, tačiau atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti atlikus teismo ekspertizę, atsakovui neigiant savo kaltę dėl nekokybiškai atliktų darbų bei įrodinėjant, jog jie atsirado dėl ieškovo kaltės, po komunikacijų įvedimo pakrypus pamatui.
27. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Byloje nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų bei neatliktų darbų faktas, tai patvirtina ekspertizės aktas, todėl atsakovas, teigdamas, kad jis nėra atsakingas už trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 str. 3 d., CPK 178 str.).
28. Atsakovas pripažino, jog dabar pirtims įrengti naudoja kitokias priešgaisrines plokštes prie kamino, ir nekokybišką plokštę savo lėšomis pakeistų, o kas sulankstė metalinę stogo dangą nežino, tačiau tai lengvai pašalinamas defektas ir kt.
29. Vartojimo rangos atveju rangovas turi pareigą iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, rūšis, kainą, apmokėjimo formą ir kt., o tuo atveju, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, neapmokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str.).
30. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, tiksliai ir laiku pateikti informaciją dėl pasekmių jei laiku nebus atvestos komunikacijos, stabdyti sutarties vykdymą, tinkamai įvykdžius informavimo pareigą (CK 6.691 str.) Rangovas, būdamas statybų srities specialistas ir užsiimdamas ūkine - komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas ir veikia savo rizika.
31. Ekspertizės akte teismo ekspertas T. D. padarė išvadą, jog atsakovo atlikti darbai turi trūkumų, kai kurie yra nekokybiški, kai kurie neužbaigti. Atsakovo teigimu apytikriai pirties trūkumų pašalinimas kainuotų apie 300 Eur, o darbų užbaigimas - apie 1000 Eur. Ieškovo atstovas skaičiavimams neprieštaravo, trūkumų šalinimo sąmatos ar savo paskaičiavimų neteikė. Ekspertizės akte išvardinti defektai iš esmės atsirado dėl atsakovo kaltės, o komunikacijų neatvedimas buvo tik viena iš priežasčių, dėl kurios rąstinis namas laiku nebuvo perduotas užsakovui (neužbaigtas).
Žemesnės instancijos teismas
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra pagrindas taikyti užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą CK 6.363 straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą.
33. Įvertinus faktą, kad šiuo metu rąstinė pirtis yra pastatyta, su stogu, iš dalies sudėtais langais, durimis, atlikti esminiai įrengimai ir iš 19 900 Eur vertės darbų neatlikta tik už 937 Eur (kai atlikta už 18963 Eur) bei tą aplinkybę, kad rąstinio statinio (konstruktyvas) pagal sutartyje numatytus darbų vykdymo etapus pilnai pagamintas, sumontuotas ir pastatytas statybvietėje, tokiu būdu jis tapo nekilnojamuoju daiktu, konstatuotina, jog atsakovas iš esmės sutartį, nors ir netinkamai, bet įvykdė, todėl rangos sutarties nutraukimas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių.
34. Teismo nuomone, ekspertizės akte nurodyti statinio trūkumai, pagal jų pobūdį gali būti pašalinti ir netaikant ieškovo pasirinkto gynimo būdo – sutarties nutraukimo ir statinio nugriovimo. Pašalinus trūkumus ir užbaigus darbus, rąstinės pirties būklė ir kokybė iš esmės gali būti normali, pabaigus statybą, statinys gali būti priimtas, kaip tinkamas naudoti. Juolab, kad šiuo metu yra atvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019)
35. Todėl sutartis nėra nutraukiama, o ieškovui išaiškintina, jog rangovui laiku ir tinkamai per jam nustatytą terminą nepašalinus darbų trūkumų ir objekto neužbaigus, yra pagrindas ieškovui darbams užbaigti ir trūkumams pašalinti pasitelkti kitus rangovus, iš atsakovo išieškant turėtus nuostolius, kuriuos jis patirs šalindamas atsakovo padarytus statinio trūkumus ir užbaigiant objektą.
36. Ieškovas nuostolių atlyginimo už rangos darbų defektų šalinimą ar užbaigimą neprašė, nors teismas ne kartą išaiškino ieškovo atstovui advokatui K. K. teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasirinkti ekonomiškesnį pažeistų teisių gynimo būdą (reikalauti pašalinti defektus, atlyginti nuostolius, užbaigti vykdyti ir sutartį), tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė keisti reikalavimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019)
38. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad ieškovas dėl rangovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, iki 2018-05-31 negavo statinio ir, sumokėjęs 18 963 Eur, beveik du metus savo šeimos poreikiams tenkinti negalėjo naudotis pirtimi. Atsakovė neįrodė, kad nekokybiškų darbų atlikimą lėmė užsakovo veiksmai, taip pat neįrodė, kad įvykdė savo kaip rangovo informavimo pareigą dėl komunikacijų nesavalaikio įvedimo, kaip beje, ir ieškovas neįrodė, kad laiku įvedė komunikacijas. Akivaizdu, kad ieškovo namų valdoje dėl palikto neužbaigto nekokybiško statinio ir negalėjimo naudotis pirtimi beveik du metus, užsitęsusio bylinėjimosi, ieškovas kaip vartotojas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteisia 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą .
39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.).
40. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio valstybei (t. 1 b.l. 21, 33), turėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (t. 1 b.l.23-24, 25-26; 127-128; t.2 b.l. 58-60; 66-67; 76-78). Be to, sumokėjo 1273, 89 Eur už teismo statybos ekspertizę (t.1 b.l. 148). Gi atsakovė už advokato teisines paslaugas turėjo 1260 Eur. Kadangi patenkinta tik 0,08 proc., iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1260 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas už teismo ekspertizės atlikimą į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo 2500 Eur (t.1 b.l. 148). Už statybos ekspertizę pagal 2019-09-23 sąskaitą–faktūrą Nr. LTEC 0001567 (t. 2 b.l. 17) teismas sumokėjo 1273,89 Eur, todėl ieškovui buvo sugrąžinta likusi nepanaudota avanso suma. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų už ekspertizę paskirstymo, nustatyta, jog ieškovo prašymu atlikta ekspertizė ir 2019-09-20 ekspertizės aktas Nr. 11-912 (19) patvirtino kokie darbai neatlikti, kokie darbai atlikti nekokybiškai bei paneigė atsakovo argumentus, kad pirtis dėl užsakovo veiksmų pakrypo ir todėl atsirado defektai, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais, įvertinus atsakovo elgesį byloje ir kaltė dėl nekokybiškai atliktų darbų nepripažinimą, 1273, 89 Eur bylinėjimosi išlaidos už statybos ekspertizę priteisiamos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 4 d.).Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, (0,08 proc.), iš ieškovo valstybei priteistinos 7,44 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1273, 89 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris eurus, 89 ct) bylinėjimosi išlaidas (už ekspertizės atlikimą).
Priteisti iš ieškovo A. A. atsakovui M. J. 1260 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. A. 7,44 Eur (septynis eurus, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 bet kurią surenkamąją sąskaitą, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.