Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-660-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: e2A-660-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03120-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Atsakovas: D. F., L. K.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodas“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-660-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03120-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodas“ ieškinį atsakovams D. F. ir L. K., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. priteisti 2 320 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė D. K. (dabar – F.) pasirašė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. 204 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovė 2018 m. birželio 8 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti 50 proc. nuolaidą ateinančių 2018–2019 metų ugdymo mokesčiui. Ieškovė atsakovės prašymą tenkino ir pritaikė sumažintą 240 Eur mėnesinį ugdymo mokestį. Atsakovė iš dalies neatsiskaitė su ieškove už minėtos Sutarties pagrindu suteiktas vaiko ugdymo paslaugas pagal ieškovės išrašytą 2018 m. lapkričio 2 d. sąskaitą Nr. VS53276 bei visiškai neatsiskaitė pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą Nr. VS54076, 2019 m. sausio 3 d. sąskaitą Nr. VS55247, 2019 m. vasario 4 d. sąskaitą Nr. VS56105, 2019 m. kovo 1 d. sąskaitą Nr. VS56326, 2019 m. balandžio 2 d. sąskaitą Nr. VS57773, 2019 m. gegužės 3 d. sąskaitą Nr. VS58179, 2019 m. birželio 3 d. sąskaitą Nr. 59155, 2019 m. liepos 2 d. sąskaitą Nr. VS60360, 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą Nr. VS61127 ir 2019 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą Nr. VS61727. Bendra ieškovės išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 2 320 Eur.

3. Ieškinyje teigiama, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 2 dalimi, turint omenyje, jog Sutartis buvo sudaryta abiem atsakovams dar būnant santuokoje ir pasirašant sutartį buvo siekiama užtikrinti mažametės atsakovų dukters auklėjimą, už prievoles, kylančias iš Sutarties, atsakovai atsako solidariai, nepaisant to, kad Sutartį ir pasirašė tik atsakovė D. F.. Nagrinėjant atsakovų skyrybų bylą, ieškovė į ją nebuvo įtraukta ir neišreiškė savo sutikimo, jog atsakovų solidari prievolė ieškovei atsiskaityti už jų dukros ugdymą pagal atsakovės pasirašytą Sutartį būtų modifikuota į atsakovo L. K. asmeninę prievolę.

4. Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovas L. K. po civilinės bylos iškėlimo informavo ieškovės atstovą, jog pervedė pinigus, tai yra 1 485 Eur, už UAB „Vaikystės sodas“ suteiktas paslaugas ir prie elektroninio laiško pridėjo mokėjimo nurodymą Nr. VA123, iš kurio matosi, jog anksčiau nurodyta suma buvo pervesta iš atsakovo L. K. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 6.50 straipsniu nurodyta suma ieškovės UAB „Vaikystės sodas“ buvo užskaityta kaip dalies reikalaujamo iš atsakovų priteisti įsiskolinimo padengimas. Atlikus minėtos sumos užskaitymą bendra atsakovų solidaraus įsiskolinimo UAB „Vaikystės sodas“ suma sumažėjo iki 835 Eur. Atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ atsisako dalies ieškinio reikalavimų dėl 1 485 Eur sumos priteisimo iš atsakovų, bet palaiko ieškinio reikalavimus dėl likusios dalies, t. y. solidariai priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 835 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė D. F. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atsakovei D. F. atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinta, kad sąskaitas apmokėti įsipareigojo atsakovas L. K.. Ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė šioje byloje nurodė, kad ištuokos bylos tarp atsakovų nagrinėjimo metu kreditoriaus interesai dar nebuvo pažeisti, todėl prievolė ieškovei dėl mokesčio mokėjimo už atsakovės dukters lankomą darželį „Vaikystės sodas“ galėjo būti modifikuota į atsakovo L. K. asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, tai ir buvo nuspręsta 2018 m. birželio mėnesį išnagrinėtoje ištuokos byloje. Ieškovės argumentas, kad atsakovai negalėjo pakeisti ar modifikuoti savo prievolių ieškovei, nes dar nebuvo suėjęs praleisto mokėjimo terminas, vertintinas kaip nepagrįstas. Dar 2018 m spalio mėn., pakartotinai 2019 m. rugsėjo mėn. ji informavo ieškovę apie teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos bei apie atsakovui L. K. tekusius įpareigojimus mokėti už ieškovės pateikiamas sąskaitas. Taigi jau prieš dvejus metus ieškovė sužinojo apie savo kaip kreditorės galbūt pažeistus interesus, bet kaip apdairi ir patyrusi verslo dalyvė jokių veiksmų apginti savo pažeistiems interesams nesiėmė. Nepareiškus nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytais terminais savo interesų gynybos reikalavimų, tikėtina, kad ieškovė ir nevertino jų kaip pažeistų savo interesų.

7. Atsakovas L. K. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. 835 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 835 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, priteisė iš atsakovės D. F. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, priteisė iš atsakovo L. K. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, kitą bylos dalį nutraukė.

9. Teismas šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatė, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ ir atsakovė D. K. (dabar – F.) pasirašė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. 204, pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018. panaikino atsakovų D. K. ir L. K. santuokos apskaitos akto įrašą. Teismas taip pat patvirtino santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Pagal šios sutarties 4.3 punktą, L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB „Vaikystės sodas“, pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą. Ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ į atsakovų santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-5626-824/2018. nagrinėjimą nebuvo įtraukta.

10. Teismas nurodė, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė. Civilinio proceso atnaujinimo institutu nustatyta kreditorių teisių apsauga ne visada efektyvi dėl nustatytų griežtų šios procesinės teisės įgyvendinimo terminų. Gali susidaryti situacijos, kai kreditorius, turintis teisėtą ir galiojantį reikalavimą skolininkui ir siekdamas apginti savo teisėtus interesus bei įgyvendinti turtinius reikalavimus skolininkui, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl to, kad pasibaigė procesinis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nors materialiosios ir kitų proceso teisės normų pagrindu jam gali būti išlikusi galimybė apginti pažeistas teises pareiškiant atskirą ieškinį teisme. Atsakovė D. F. 2018 m spalio mėn. ir 2019 m. rugsėjo mėn. informavo ieškovę apie teismo 2018 m. birželio 14 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos. Byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės ir nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus. Taigi ieškovė tuo metu nemanė, kad jos teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti, todėl į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Iš ieškovės pateiktos Sutarties vykdymo apyvartos matyti, kad atsakovai nurodytu laikotarpiu įmokas mokėjo nors ir nereguliariai bei skirtingomis sumomis, tik nuo 2019 m. sausio mėnesio įmokų nebemokėjo. Todėl ieškovė iki to sąžiningai galėjo tikėtis, kad Sutartis bus vykdoma, ir dėl to nėra pagrindo (būtinybės) kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau tokiu būdu dėl nurodytų aplinkybių ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, per kurį jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl procesas civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų tuo pagrindu (dėl praleisto termino) negali būti atnaujintas. Šioje byloje susidarė išimtinė situacija, kai kreditorius (ieškovė), turinti teisėtą ir galiojantį reikalavimą skolininkui (-ams) ir siekdama apginti savo teisėtus interesus bei įgyvendinti turtinius reikalavimus skolininkui (-ams), susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl to, kad pasibaigė procesinis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Todėl materialiosios ir kitų proceso teisės normų pagrindu jai turi būti išlikusi galimybė apginti pažeistas teises pareiškiant atskirą ieškinį teisme.

11. Teismas pažymėjo, jog vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Šioje byloje nustatyta, kad prievolė pagal Sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės D. F., yra bendra solidari pastarosios ir atsakovo L. K. prievolė, kadangi buvo sudaryta atsakovų vaiko D. K. auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Be to, L. K. pasirašydamas santuokos sutraukimo pasekmių sutartį ir įsipareigodamas mokėti ieškovei po 225 Eur ją patvirtino. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės (sumažintas) ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina 835 Eur. skolos. Pradinis ieškovės ieškinys buvo 2 320 Eur sumoa, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kadangi L. K. po civilinės bylos iškėlimo informavo ieškovės atstovą, jog pervedė pinigus, tai yra 1 485 Eur, už UAB „Vaikystės sodas“ suteiktas paslaugas. Šalims yra žinoma, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 485 Eur skolos nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė dalies ieškinio dėl 1 485 Eur skolos atsisakė ir ši bylos dalis nutrauktina, ieškovei grąžintina 75 proc. dalis nuo šios sumos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. grąžintina 24,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Patenkinus kitą ieškinio dalį ieškovei iš atsakovų priteistina 27,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovų priteistina 490,05 Eur ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų, iš viso 517,30 Eur, t. y. po 258,65 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovė D. F. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir nuspręsti ieškovės reikalavimo dalį atsakovei D. F. atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį tenkančios pareigos motyvuoti savo sprendimą. Jau prieš dvejus metus ieškovė žinojo apie savo kaip kreditorės galbūt pažeistus interesus, bet kaip apdairi ir patyrusi verslo dalyvė jokių veiksmų apginti savo pažeistiems interesams nesiėmė. Ieškovė, nors ir turėdama jai dirbančius teisininkus, Sutarties nemodifikavo, nors sandorio esminė sąlyga dėl įsipareigojimo vykdymo subjekto 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos buvo pakeista. Todėl teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, yra šioje byloje nepagrįsta. Išnagrinėtoje 2018 m. birželio 14 d. ištuokos byloje patvirtinta atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir įsipareigojimai pagal Sutartį pripažinti būtent atsakovo asmenine prievole, todėl šioje byloje negalėtų būti vertintina kaip atsakovų solidarus įsipareigojimas ieškovei. Dėl šių aplinkybių taip pat nepagrįstai sprendime įvardyta situacija vertinta kaip išimtinė prievolė ieškovei. 2018 m. birželio mėnesį išnagrinėtoje ištuokos byloje atsakovų mokesčio mokėjimo už dukters lankomą darželį prievolė buvo modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditoriaus interesų. Ieškovės argumentas, kad atsakovai negalėjo pakeisti ar modifikuoti savo prievolių ieškovės atžvilgiu, nes dar nebuvo suėjęs praleisto mokėjimo terminas, vertintinas kaip nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios reikšmingos byloje aplinkybės sprendime nepasisakė. Teismas sprendime nemotyvuotai nurodo, kad iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina 835 Eur skolos, nors sprendime konstatavo, kad atsakovas pasirašydamas santuokos sutraukimo pasekmių sutartį ir įsipareigodamas mokėti ieškovei po 225 Eur ją patvirtino. Atsakovų susitarimas dėl įsipareigojimų ieškovei vykdymo yra patvirtintas teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu ir yra teisiškai nepriimtina situacija, kai tas pats klausimas – prievolės pagal ieškovės reikalavimą pobūdis – yra išnagrinėtas byloje dėl santuokos nutraukimo ir vėliau būtų išnagrinėjamas kitoje byloje dėl priteisimo, siekiant priešingo, nei anksčiau išnagrinėtoje byloje rezultato. Atsakovė nuo 2018 m. liepos 14 d. nėra atsakinga už atsakovo nevykdytus įsipareigojimus apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, nes atsakovas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šiuos įsipareigojimus prisiėmė ir teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi šią sutartį patvirtino.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, kadangi atsakovės pateiktų apmokėjimo faktų ieškovės išrašytoms sąskaitoms išvis neanalizavo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Atsakovė nurodė pirmosios instancijos teismui, kad ji siekė kuo geresnių savo dukrai ugdymo sąlygų ir po sunkių abiem (jai su vaiku) vykusios ištuokos proceso pasekmių. Todėl, nevertindama Sutarties teisinių aspektų, pagal savo nestabilias ir sudėtingas finansines galimybes mokėjo ieškovei už atsakovą, tikėdamasi, kad šis vykdys savo įsipareigojimus ieškovei bei atlygins atsakovei už jos atliktus mokėjimus. Atsakovė ne tik nėra ieškovei skolinga, bet, kaip ir nurodė bylos nagrinėjimo metu, yra permokėjusi, mokėdama dėl anksčiau nurodytų aplinkybių už atsakovą. Teismui atsakovė nurodė, kad yra mokėjusi už atsakovą, pateikė mokėjimų nurodymus, tačiau ieškovė nevertino faktinių apmokėjimo aplinkybių ir teisinės situacijos tarp atsakovų po 2018 m. birželio mėnesį įvykusios ištuokos. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat visiškai nepasisakė dėl atliktų atsakovės mokėjimų. Teismas sprendime tik nurodo ieškovės sąskaitas, t. y., kad atsakovė iš dalies neatsiskaitė su ieškove už Sutarties pagrindu suteiktas vaiko ugdymo paslaugas pagal ieškovės išrašytas sąskaitas. Teismas, pažeisdamas bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovės parodymais ir jos, be išsamaus pagrindimo, nurodomomis sąskaitomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl apeliantės pateiktų sąskaitos apmokėjimo dokumentų nepasisakė, taip pat nepasisakė, kodėl byloje atsakovės pateiktus įrodymus atmetė kaip nereikšmingus ir iš viso netyrė ir teisiškai nevertino, nors jais savo poziciją byloje grindė atsakovė. Yra nepakankama priteisti matematiniais buhalteriniais skaičiavimais nustatytiną skolą, neišanalizavus ir neįvertinus atsakovės nurodomų aplinkybių – jos sumokėtų sumų, teismo sprendime tik nurodant priežastis, dėl ko sumažino priteistiną ieškinio sumą. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kaip to reikalauja CPK 263, 265 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalis. Pirmosios instancijos teismo sprendime esanti nepakankama – sprendimo dalyje dėl sąskaitų apmokėjimo dydžio klausimo padarytų išvadų – motyvacija leidžia daryti išvadą, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai vertino byloje surinktus tinkamus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginiai apie procesinių teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą, pažeidimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jo motyvuojamojoje dalyje, remdamasis byloje esančiais įrodymais, išsamiai ir pagrįstai išdėstė argumentus bei motyvus, dėl kurių tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantei, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, o pirmosios instancijos teismas nevertino byloje atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų, nes atskirai nepasisakė dėl kiekvieno iš jų pagrįstumo. Vadovaujantis kasacinio teismo jurisprudencija, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turėjo atsakyti į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, tai esamoje situacijoje ir buvo tinkamai padaryta. Negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą.

18. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė Sutartį su ieškove sudarė 2016 m. balandžio 1 d. būdama santuokoje. Nors Sutartį sudarė tik atsakovė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šis sandoris buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą bei švietimą. Atsižvelgiant į tai, esamoje situacijoje atsakovai už prievolę ieškovei pagal pasirašytą Sutartį atsako solidariai, nepaisant to, kad šią sutartį pasirašė tik atsakovė. Sutuoktiniai negali savo turtinių teisių spręsti be kreditorių, nes solidariąją prievolę pakeitus asmenine kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai arba iš dalies neįvykdyta. Pažymėtina, jog nagrinėjant atsakovų skyrybų bylą, ieškovė į ją nebuvo įtraukta ir neišreiškė savo sutikimo, jog atsakovų solidari prievolė ieškovei atsiskaityti už dukros ugdymą pagal Sutartį būtų modifikuota tik į atsakovo asmeninę prievolę. Ieškovė nebuvo informuota apie atsakovų ištuokos bylos nagrinėjimą ir neišreiškė savo sutikimo modifikuoti iš pasirašytos Sutarties kylančios solidariosios atsakovų prievolės ieškovei. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 patvirtintos atsakovų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos negalėjo pakeisti atsakovų solidariosios prievolės ieškovei pagal Sutartį. Atsakovų susitarimas, kad atsakovas dukrai teikiamą išlaikymą perveda ne atsakovei, esančiai dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau ieškovei, nereiškia, kad prievolė ieškovei dėl ugdymo paslaugų apmokėjimo yra modifikuota. Atsakovų prievolė atsiskaityti su ieškove už jų dukrai teikiamas ugdymo paslaugas negali būti siejama su išlaikymo vaikui mokėjimo tvarka. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi anksčiau nurodyta prievolė ieškovei nebuvo modifikuota ir netapo asmenine atsakovo prievole, kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai pagrįstai jame konstatavo, jog prievolė pagal Sutartį, sudarytą tarp ieškovės bei atsakovės, yra bendra solidari abiejų atsakovų prievolė, o jos solidarumas nepasikeitė ir po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp atsakovų pasirašymo.

19. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad tik 2018 m. spalio mėnesį ir 2019 m. rugsėjo mėnesį, t. y. post factum, informavo ieškovę apie jau teismo patvirtintą atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo atveju, vienas iš įpareigojimų sutuoktiniams yra kreipiantis į teismą dėl ištuokos iš karto pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, ir nurodyti, kad yra pranešta jų žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Esamoje situacijoje, nei atsakovė, nei atsakovas nevykdė šios imperatyvios savo pareigos ir nepranešė ieškovei apie santuokos nutraukimo bylą, taip pažeisdami ieškovės interesus. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo dalyvauti atsakovų ištuokos bylos nagrinėjime ir pareikšti savo nuomonės dėl nesutikimo modifikuoti solidariąją atsakovų prievolę ieškovės atžvilgiu. Nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovai susitarė, kad atsakovas kas mėnesį turi sumokėti 225 Eur už dukros ugdymą ieškovės ugdymo įstaigoje, pervedant kas mėnesį į ieškovės sąskaitą, tačiau tai yra tik atsakovų tarpusavio susitarimas, pagal kurį atsakovas teikia išlaikymą dukrai. Toks atsakovų susitarimas, nepaisant iš atsakovo gautinų pavedimų, niekaip nesaisto ieškovės, kuri nėra šio sandorio šalis, ir juo labiau nekeičia atsakovų prievolės pobūdžio ieškovės atžvilgiu. Jeigu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia arba nevykdo susitarimo 225 Eur išlaikymo sumą pervesti ieškovei, reikalavimo teisę į tokias sumas turi ne ieškovė, o tik atsakovė, esanti dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Dėl šios priežasties ieškovė net ir sužinojusi apie atsakovų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturėjo jokio pagrindo modifikuoti vaiko priežiūros ir ugdymo sutarties, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė.

20. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl solidariosios atsakovų atsakomybės nebuvimo yra nepagrįsti ir nesudaro prielaidų skundžiamo sprendimo panaikinimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Priešingai nei nurodo atsakovė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, kuriuos byloje buvo pateikusios šalys, o vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Atsakovės paaiškinimai, kodėl ji po ištuokos su atsakovu mokėjo ieškovei pinigus už suteiktas ugdymo paslaugas, jeigu, pasak jos, tą turėjo daryti atsakovas, kuriam po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo tai tapo asmeninė prievolė ieškovei, buvo nenuoseklus ir nuolat keitėsi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė mokėjimus ieškovei atlikinėjo avansu. Vėliau taip pat ir apeliaciniame skunde atsakovė jau nurodė, jog šie mokėjimai buvo atliekami už atsakovą, tikintis, jog pastarasis vėliau atlygins atsakovei už šiuos jos atliktus mokėjimus ieškovei. Atsakovės atliekami mokėjimai ieškovei šiuo atveju negalėjo būti atliekami avansu, nes ieškovės išrašomos sąskaitos už vaiko ugdymą yra už einamąjį mėnesį, ne praėjusį. Todėl atsakovė niekada negalėjo atlikti mokėjimų avansu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovų mokėjimai visada buvo atliekami ne pagal einamosiose sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, tačiau bet kokias, dažniausiai atsakovų pasirinktas lyginių skaičių sumas. Atsakovai niekada nebuvo sumokėję avansu, skola visada egzistavo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji mokėjo sumas ieškovei avansu, neatitinka faktinių byloje esančių duomenų. Atsakovės teiginiai, jog ji atlikdama mokėjimus ieškovei tokiu būdu mokėjo už atsakovą ir ji yra permokėjusi, yra laikytini tik niekuo nepagrįsta atsakovės gynybine pozicija, kuri yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė atlikdama mokėjimus ieškovei niekuomet nėra nurodžiusi, jog tokiu būdu moka už atsakovą. Dėl šios priežasties nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo remtis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei deklaratyviais išvedžiojimais paremta pačios atsakovės parengta mokėjimų ieškovei suvestine. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, neva teismas skundžiamame sprendime nevertino atsakovės pateiktų mokėjimų, yra nepagrįsti. Byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog atsakovė negalėjo mokėti jokių sumų ieškovei nei avansu, nei vykdydama įsipareigojimus už atsakovą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovės skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai jame nusprendė, jog atsakovų solidari skola ieškovei sudaro 835 Eur. Atsižvelgiant į tai, esamoje situacijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

21. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ ieškinį atsakovams D. F. ir L. K. tenkino iš dalies, t. y. priteisė solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. 835 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 835 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, priteisė iš atsakovės D. F. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, priteisė iš atsakovo L. K. 258,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Vaikystės sodas“, kitą bylos dalį nutraukė.

25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei D. F. turėjo būti atmestas, kadangi ieškovė dar prieš dvejus metus žinojo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 patvirtinta atsakovų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prievoles ieškovei pagal ieškovės ir atsakovės 2016 m. balandžio 1 d. sudarytą Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. 204 vienasmeniškai įsipareigojo vykdyti tik atsakovas L. K.. Teigiama, jog atsakovė ne tik nėra ieškovei skolinga, bet yra permokėjusi, mokėdama už atsakovą. Be to, apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl skundžiamo teismo sprendimo netinkamo motyvavimo ir įrodymų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018, kuria patvirtinta atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pakeitė atsakovų solidariosios prievolės ieškovei pobūdį, dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą bei dėl įrodymų vertinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ ir atsakovė D. K. (dabar – F.) pasirašė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. 204, pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

27. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018. panaikino atsakovų D. K. ir L. K. santuokos apskaitos akto įrašą. Teismas taip pat patvirtino santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Pagal šios sutarties 4.3 punktą, L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB „Vaikystės sodas“, pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą.

28. Ieškovė UAB „Vaikystės sodas“ į atsakovų santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-5626-824/2018. nagrinėjimą nebuvo įtraukta. Atsakovai ištuokos įmokas mokėjo nors ir nereguliariai bei skirtingomis sumomis, tik nuo 2019 m. sausio mėnesio įmokų nebemokėjo. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsakovai neatsiskaitė pagal ieškovės išrašytą 2018 m. lapkričio 2 d. sąskaitą Nr. VS53276 ir visiškai neatsiskaitė pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą Nr. VS54076, 2019 m. sausio 3 d. sąskaitą Nr. VS55247, 2019 m. vasario 4 d. sąskaitą Nr. VS56105, 2019 m. kovo 1 d. sąskaitą Nr. VS56326, 2019 m. balandžio 2 d. sąskaitą Nr. VS57773, 2019 m. gegužės 3 d. sąskaitą Nr. VS58179, 2019 m. birželio 3 d. sąskaitą Nr. 59155, 2019 m. liepos 2 d. sąskaitą Nr. VS60360, 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą Nr. VS61127 ir 2019 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą Nr. VS61727.

29. Atsakovė D. F. 2018 m spalio mėn. ir 2019 m. rugsėjo mėn. informavo ieškovę apie teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 dėl ištuokos.

Dėl atsakovės nurodomo prievolės ieškovei modifikavimo

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria siekiama pakeisti prievolės kreditoriams pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai.

31. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 išnagrinėtoje ištuokos byloje atsakovų mokesčio mokėjimo už dukters lankomą darželį prievolė buvo modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, tačiau toks atsakovės apeliacinio skundo motyvas yra neparemtas įstatymu bei suformuota teismų praktika.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

33. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu, kurią pasirašė atsakovė. Byloje nustatyta, kad L. K. po civilinės bylos iškėlimo informavo ieškovės atstovą, jog pervedė 1 485 Eur už UAB „Vaikystės sodas“ suteiktas paslaugas, ir prie elektroninio laiško pridėjo mokėjimo nurodymą Nr. VA123, iš kurio matosi, jog ši suma buvo pervesta iš atsakovo L. K. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta dėl atsakovų dukros ugdymo, todėl byloje įrodyta, jog ši sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais.

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

35. Išplėstinė teisėjų kolegija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti.

36. Taigi vienašalis sutarties keitimas yra negalimas.

37. Atsakovės nurodomi motyvai dėl ieškovės informavimo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovės nurodomo prievolės modifikavimo buvo gautas aiškiai išreikštas kreditoriaus sutikimas.

38. Šioje byloje teisiškai reikšminga, jog Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 buvo priimtas 2018 m. birželio 14 d, t. y. dar iki ginčo skolos susidarymo pagal šios nutarties 28 punkte nurodytas sąskaitas, todėl atsakovų prievolė negalėjo būti modifikuota apeliaciniame skunde nurodytu būdu.

39. Iš šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.3 punkto darytina išvada, jog atsakovas L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB „Vaikystės sodas“, pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą, byloje įrodyta, kad tokiam atsakovų susitarimui nebuvo gautas ieškovės rašytinis sutikimas, todėl šis punktas aiškintinas tik kaip atsakovų dukros išlaikymo forma. Atsakovės motyvas, jog ji yra permokėjusi, mokėdama už atsakovą, yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

40. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

41. Šios bylos buvę sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš atsakovų. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas buvusiems sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Dėl teismo sprendimo motyvų bei įrodymų vertinimo

42. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, ir kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodomas motyvas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl atliktų atsakovės mokėjimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimo motyvais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti atsakovės pateikti paaiškinimai ir argumentai bei bylos įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

44. Atsakovė apeliaciniame skunde teikia atliktų mokėjimų lentelę bei pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 4 d. pateikė mokėjimo dokumentus, įrodančius, jog ji 2018 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo ieškovei 700 Eur, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo ieškovei 330 Eur ir 2018 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo ieškovei 441, 20 Eur, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovų skolos suma pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2018 m lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiuose mokėjimuose nenurodoma, jog jie vykdomi avansu pagal šalių sutarties 3.8 p., o pagal sutarties 3.9 p. mokestis už praėjusio mėnesio maitinimo ir kitas su ugdytinio ugdymu susijusias paslaugas pateikiamas kartu su einamojo mėnesio ugdymo mokesčiu.

45. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji ginčo skolos likutį sumokėjo ieškovei, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė su 2020 m. birželio 19 d. ieškiniu pateikė atsakovei išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų apyvartos dokumentą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d., jame buvo nurodytas 456 Eur skolos likutis šio laikotarpio pradžiai, todėl darytina išvada, jog ieškovės nurodytais mokėjimais nebuvo sumokėta visa skola ieškovei, susidariusi iki 2018 m lapkričio 2 d., ir ji šiais mokėjimais padengė iki 2018 m. lapkričio 2 d. susidariusius mokėjimus pagal šalių sutarties 3.9 p.

46. Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje nurodoma permokėta suma už kitą atsakovą L. K., bet ne visos skolos padengimas ieškovei. Šioje byloje nenagrinėjamas ginčas tarp solidariujų bendraskolių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl atsakovės nurodomos sumos nepasisakė.

47. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

50. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 459,80 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. F. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaikystės sodas“ 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėErika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas