- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-404-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00824-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- L. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-293-847/2022 pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė L. G. prašė teismo atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – 0,0885 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančią ½ dalį šio turto priteisti atsakovui S. G., o iš atsakovo priteisti jai 15 000 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas S. G. neleidžia jai naudotis namu, kurį šalys įsigijo po ½ d. , be to, jos lėšos buvo naudojamos namo remontui ir kitiems tikslams, nes kurį laiką atsakovas buvo bedarbis. Teigė, kad turto vertintojai namą įvertino 30 000 Eur. Nurodė, kad naudojimosi tvarkos neprašo nustatyti, nes dėl nesutarimų kartu gyventi negali, o name yra bendras koridorius, viena krosnis, bendras kūrenimas, bendra virtuvė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022-03-24 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino - atidalijo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – 0,0885 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei L. G., priklausančią ½ dalį šio turto priteisė atsakovui S. G., o iš atsakovo ieškovei priteisė 15 000 Eur kompensaciją. Be to, priteisė iš atsakovo S. G. ieškovės naudai 338 Eur žyminio mokesčio, 1 600 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 300 Eur už nekilnojamo turto vertinimą. Grąžino ieškovei permokėtą žyminį mokestį – 112 Eur ir iš atsakovo priteisė 15,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Nustatė, kad faktiškai atidalyti turto natūra, dėl šalių nesutarimų, nėra galimybių, nes ginčo namo gyvenamasis plotas yra 53,31 m², name yra viena virtuvė, vienas tualetas ir dušas, namas kūrenamas viena krosnimi, yra vieninga elektros instaliacija. Nurodė, kad ieškovė turi gyvenamąjį plotą, atsakovas gyvena šalims priklausančiame name, gyvena su kita moterimi, todėl abejotina šalių galimybė gyventi viename būste bei bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalintis namo apkūrenimo išlaidomis ir darbu.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl prašomos atidalinti ieškovės turto dalies dydžio. Nustatė, kad savo iniciatyva ieškovė atliko turto vertinimą ir nors atsakovas su turto verte nesutinka, tačiau savo vertinimo nepateikė, neprašė byloje skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Nurodė, kad šalių turtas 2021-12-02 yra įvertintas 30 000 Eur. Iš 2021-12-02 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad 0,0885 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3 370 Eur, o gyvenamo namo – 8 030 Eur.
6. Teismas nustatė, kad įsigyjant turtą, pirkimo – pardavimo sutartyje šalys nurodė 11 000 Eur kainą. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė sumokėjusi 8 000 Eur pavedimu, o atsakovas – 8 000 Eur grynais, konstatavo, kad sutartis nebuvo ginčijama ir darė išvadą, jog nekilnojamasis turtas įsigytas lygiomis dalimis, už 11 000 Eur, o šalys yra lygiaverčiai bendraturčiai.
7. Nurodė, kad atsakovas proceso metu buvo pasyvus, nors su ieškiniu nesutiko, tačiau neteikė įrodymų dėl turto vertės, nereiškė reikalavimo dėl turto atidalijimo natūra ar dėl kompensacijos už pagerintą turtą priteisimo, nors buvo atstovaujamas advokato. Darė išvadą, kad atsakovas vienas naudojasi visa namų valda, todėl nėra suinteresuotas tokios padėties pakeitimais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų sumokėti ieškovės reikalaujamos kompensacijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti 2022-03-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą.
9. Nurodo, kad 15 000 Eur ieškovei priteista kompensacija yra per didelė, nes ieškovei savo dalies nepavyko parduoti, o jis nuo 2022-03-15 nedirba. Tvirtina, kad ieškovė nutylėjo, jog turtas įsigytas avarinės būklės ir jis tik savo asmeninėmis lėšomis pagerino turto būklę, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė aplinką, atliko kitus būtinus darbus, ieškovė L. G. prie turto pagerinimo ir išlaikymo neprisidėjo, o turtas neprarado vertės tik jo rūpinimosi dėka. Teigia, kad teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl bendrasavininkės kaltės, savo iniciatyva neskyrė mediacijos. Nurodo, kad ginčas galėjo būti išspręstas taikiai ir teisingai, nes atsiliepime pasisakė už galimybę svarstyti savo turto dalies perleidimą ieškovei, įvertinant ir jo patirtas išlaidas turtui pagerinti, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė.
10. Apeliantas tvirtina, kad yra galimas turto atidalijimas natūra, nes bendraturčiai yra be šeimos, o esama kvadratūra pakankama vienam asmeniui, todėl nėra būtinybės turtą laikyti nedalintinu ir priteisti jam ieškovės turto dalį. Teigia, kad savo turto dalimi bei bendro naudojimo patalpomis ieškovei netrukdo naudotis, be to, yra atskiras patekimas, laisvas didžiausias kambarys, atskiras tualetas,o teiginys, kad jis užvaldė visą turtą, neturi jokio pagrindo. Nurodo, kad ieškovė nesilaiko bendrabūvio taisyklių, po kiekvieno apsilankymo bendro naudojimosi patalpose palieka netvarką, sukelia stresinę situaciją.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo S. G. atskirąjį skundą ieškovė L. G. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad iš pateikto skundo nėra aišku, koks yra apelianto reikalavimas. Be to, apeliantas skunde pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo atsiliepimus į ieškinį ir kuriuos išsakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skunde nepateikti jokie teismo padaryti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant turtą vienam iš bendraturčių bei piniginės kompensacijos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys, vesdami bendrą ūkį, tačiau nebūdami susituokę, 2018-09-06 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teise po ½ dalį 0,0885 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aptvėrimo, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už bendrą 11 000 Eur kainą. Sutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu žemės sklypas parduodamas už 3 170 Eur, o pastatai ir statiniai – už 7 830 Eur (sutarties 2.1 p., 2.3 p., 2.5 p., 2.7 p., 2.9 p., 2.11 p., 2.13 p., 3.1 p., visas 3.2 p., 4.1 p.). Nustatyta, kad sandorio sudarymo metu šalys gyveno ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalims nesutariant, ieškovė liko gyventi jai priklausančiame bute, o atsakovas persikėlė į ginčo pastatus. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo, prašydama jai priklausančią turto dalį priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, atidalino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį ginčo turtą, ieškovei priklausančią ½ dalį šio turto priteisė atsakovui, o iš atsakovo, už jam priteistą ieškovės turimą ½ dalį turto, ieškovei priteisė 15 000 Eur kompensaciją. Apeliantas S. G. nesutinka su sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatas, įtvirtinančias bendraturčių teises bei pareigas, neteisingai nustatė ir priteisė kompensaciją ieškovei, netinkamai vertino šalių interesus.
17. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo sprendžiantis teismas yra apribotas juos išspręsti vienu iš dviejų būdų – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.
18. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti jo, kaip bendraturčio, interesų pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-367/2014; Nr. 3K-3-347-248/2016).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-452/2014 ir kt.).
20. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ginčo namo gyvenamasis plotas yra 53,31 m², name yra viena virtuvė, vienas tualetas ir dušas, namas kūrenamas viena krosnimi, yra vieninga elektros instaliacija, todėl, įvertinus konfliktiškus šalių santykius, kylančius ginčus dėl naudojimosi turtu, tai, kad atsakovas teismui neteikė atidalijimo natūra projekto, teismas darė pagrįstą išvadą esant pagrindui tenkinti ieškovės reikalavimą ir atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą - ieškovei priklausančią ½ dalį šio turto priteisiant atsakovui S. G., o iš atsakovo, už ieškovės turimą ½ dalį turto, priteisiant 15 000 Eur kompensaciją. Nors apeliantas nurodo, kad yra galimas turto atidalijimas natūra, tačiau jokio projekto ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad apeliantas gyvenamajame name yra įstatęs duris, neleidžia daryti išvados, kad du bendrasavininkiai galėtų naudotis namu, nepažeisdami vienas kito interesų, nes, kaip minėta, šalims nesutariant, ir atskiras patekimas į patalpas, nesant atskiro elektros instaliacijos, virtuvės, vonios, apkūrenimo, gali kelti didesnius nesutarimus. Be to, pats apeliantas nurodo, kad vien ieškovės L. G. apsilankymas sukelia stresinę situaciją. Įvertinus aplinkybę, kad apeliantas gyvena su kita moterimi, o ir kartu negyvenant, tarp šalių nuolat vyksta nesutarimai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalintis namo apkūrenimo išlaidomis ir darbu, turto atidalijimas natūra nėra galimas bei tai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta ½ dalies ginčo turto vertė 15 000 Eur yra įrodyta, nes yra pagrįsta objektyviais duomenimis, turto įvertinimu. Nors apeliantas nesutinka su turto verte, tačiau nepateikė duomenų, kokia yra reali turto rinkos vertė ir kokį kompensacijos dydį jis pripažintų esant teisingu. Apelianto tvirtinimas, kad ieškovė jai priklausančios turto dalies nepardavė už 16 000 Eur, neįrodo, kad prašoma priteisti kompensacija yra neteisinga, užaukštinta.
22. Kaip minėta, esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ir ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes tik teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Net ir didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
23. Atidalijamo turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Iš Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos matyti, kad buvo vertinamas gyvenamasis namas, trys ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė) ir 0,0885 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) ir vertinamo turto rinkos vertė 2021-12-02 (nustatyta lyginamuoju metodu) yra 30 000 Eur. Kitų objektyvių duomenų dėl ginčo turto vertės byloje nėra. Nors apeliantas tvirtina, kad turto vertė yra mažesnė, nes ginčo turtą šalys įsigijo mažesne kaina, tačiau tai nereiškia, kad turto vertintojo nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės, nes apeliantas ginčo turto vertės nėra pateikęs, o nekilnojamojo turto vertė šalyje didėja ir šį aplinkybė yra visiems žinoma (CPK 182 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismo priteista 15 000 kompensacija yra teisinga, nes paskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje 2021-12-02 nustatytą ginčo turto vidutinę rinkos vertę (30 000 Eur). Apeliantas nurodo, kad tik jis vienas rūpinosi bendru turtu, jį prižiūrėjo, pagerino savo lėšomis, tačiau šiems argumentams pagrįsti neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nuo 2022-03-15 nedirba, todėl negalės ieškovei išmokėti kompensacijos, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad kompensacija yra per didelė, o dėl kompensacijos išmokėjimo termino šalys gali geranoriškai susitarti ir mokėjimą išdėstyti.
25. Byloje įvertintina, kad ieškovei pateikus ieškinį, o vėliau patikslintą ieškinį, atsakovas turėjo pakankamai laiko iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pasiūlyti turto atidalijimo variantus, teikti priešieškinį dėl ieškovei priklausančio dalies turto pagerinimo ir kt. , tačiau jokie reikalavimai nebuvo reiškiami, todėl spręsti klausimo dėl turto pagerinimo, teismui nebuvo pagrindo. Nors 2022-02-01 teismo posėdžio metu atsakovas prašė byloje skirti mediaciją, tačiau sekančiame teismo posėdyje (2022-03-09) tokio prašymo nebereiškė, mediatoriaus nesiūlė, todėl atmestini teiginiai, kad teismas savo iniciatyva privalėjo skirti mediaciją.
26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamas iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl apelianto S. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, todėl, atmetus apeliacinį skundą, minėtos išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.