Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. 2021-12-22 patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė kartu su atsakovu, vesdami bendrą ūkį, tačiau nebūdami susituokę, 2018-09-06 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš pardavėjų D. B. ir S. B. įsigijo nuosavybės teise po ½ dalį 0.0885 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aptvėrimo, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už bendrą kainą – 11000 EUR (kiekvieno iš pirkėjų mokama kainos dalis – 5500 EUR). Taip pat sutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu žemės sklypas parduodamas už 3170 EUR, o pastatai ir statiniai – už 7830 EUR (sutarties 2.1 p., 2.3 p., 2.5 p., 2.7 p., 2.9 p., 2.11 p., 2.13 p., 3.1 p., visas 3.2 p., 4.1 p.). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šio turto pirkimo metu jie gyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalims pradėjus tarpusavyje nesutarti, ieškovė liko gyventi jai priklausančiame bute, o atsakovas gyvena ginčo namų valdoje ir ja naudojasi vienas. Ieškovė kreipėsi dėl turto atidalijimo, prašydama ginčo namų valdą priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją.

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d. daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d. nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turto atidalijimo būdo ir kompensacijos dydžio.

12. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai atidalyti turto natūra nėra jokių galimybių. Ginčo namo gyvenamasis plotas yra 53,31 m², name yra viena virtuvė, vienas tualetas ir dušas, namas kūrenamas viena krosnimi, vieninga elektros instaliacija. Ta aplinkybė, kad atsakovas įdėjo dar vienas duris, neleidžia daryti išvados, kad du bendrasavininkiai galėtų naudotis namu, nepažeisdami vienas kito interesų. Tarp šalių dėl namo naudojimosi kyla ginčai, atsakovas kreipėsi į policiją 2021 m. rugpjūčio mėn. dėl L. G. netinkamo elgesio. 2021-09-13 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 str. 1 d. dėl tiriamo įvykio – kad L. G. būdama adresu (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie S. G. ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apklaustas S. G. parodė, kad nuo namo įsigijimo L. G. nėra mokėjusi mokesčių už elektrą, vandenį ir kanalizaciją. Ji tuo adresu negyvena, nėra registruota, tačiau jame lankosi kiekvieną dieną. Namas nėra padalintas. Ji naudojasi bendromis patalpomis, S. G. įrengtais patogumais namuose, t. y. vonia ir tualetu. L. G. palieka netvarką jų bendruose namuose, pridergia tualetą, palieka atsuktą vandenį tualete, palieka atidarytus gyvenamojo namo vartus, niokoja turtą - rankšluosčius, spardo kilimus, nutraukė užuolaidą, pakabintą ant durų, gyvenamojo namo kieme primėtė cigarečių tuščių pakelių ir nuorūkų, gyvenamojo namo kieme jį įžeidinėjo, vadino jį „kur.......“ dėl to, kad jai neleido naudotis elektra, už kurią ji nemoka. S. G. nurodė, kad jo gyvenamąjį namą prižiūri I. P.. S. G. prašo sudrausminti L. G. dėl jos netinkamo elgesio prieš jį. Policijos pareigūnės nutarime nurodoma, kad dėl turto padalijimo siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atsakovas pripažįsta, kad ginčo name nuo 2021 m. pavasario gyvena su kita moterimi, kuri tvarko namus, gamina valgyti, dėl ko ieškovė pyksta.

13. Nors atsakovas nesutinka su namų valdos atidalijimu mokant kompensaciją, tačiau teismui neteikė ir nesiruošia teikti atidalijimo natūra projekto. Teismas, spręsdamas ginčą ir pasirinkdamas atidalijimą mokant piniginę kompensaciją, pirmiausiai siekia taikos tarp šalių, atsižvelgia į abiejų šalių interesus – ieškovė turi gyvenamąjį plotą, atsakovas gyvena abiem šalims priklausančiame name, įvertinus tarp šalių dabartinius nesutarimus, tai, kad atsakovas gyvena su kita moterimi, teismas nemano, kad abi šalys galėtų gyventi viename būste bei bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalintis namo apkūrenimo išlaidomis ir darbu. Atsakovą dabar esanti padėtis tenkina, nes jis vienas naudojasi ginčo turtu, neteikia ir nesiruošia teikti atidalijimo projekto.

Dėl kompensacijos

14. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Byloje nėra ginčo dėl prašomos atidalinti ieškovės turto dalies dydžio.

15. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Taigi būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei Lietuvos Respublikos CK 4.93 str. nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.

16. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės iniciatyva buvo atliktas turto vertinimas ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita pateikta į bylą. Turto vertinimą ieškovė atliko savo iniciatyva, nors atsakovas su ataskaitoje nurodyta turto verte nesutiko, tačiau savo vertinimo nepateikė, neprašė byloje skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – Lietuvos Respublikos CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d.). Viena iš Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (Lietuvos Respublikos CPK 212–219 str.). Eksperto išvada gali būti tinkamu įrodymu byloje tik tada, kai ji paskirta ir atlikta laikantis civiliniame procese nustatytos procedūros. Jeigu ekspertinis tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos CPK 216 str. prasme. Todėl ši pateikta išvada vertinama kaip privatus rašytinis įrodymas (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 1 d.). Iš aukščiau minėtos ataskaitos matyti, kad buvo vertinamas gyvenamas namas, trys ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė) ir 0.0885 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) ir vertinamo turto rinkos vertė 2021-12-02 d. (nustatyta lyginamuoju metodu) yra 30000 EUR. Iš 2021-12-02 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 0.0885 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3370 EUR (jos nustatymo data – 2018-07-25 masinio vertinimo būdu), o gyvenamo namo – 8030 EUR (jos nustatymo data – 2018-07-25 masinio vertinimo būdu).

17. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.).

18. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad namų valdą šalys įsigijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį, joje nurodyta sandorio kaina – 11000 EUR, nors šalys nurodė kitokias aplinkybes – kad ieškovė sumokėjo 8000 EUR pavedimu, o kiek sumokėjo atsakovas jai nežinoma, atsakovo parodymais - kad jis sumokėjo 8000 EUR grynais pinigais, tačiau sutartis nebuvo ginčijama ir teismas laiko, kad namų valda įsigyta lygiomis dalimis už 11000 EUR ir šalys tapo lygiaverčiais bendraturčiais. Šalių santykius reglamentuoja, jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos CK IV knygos „Daiktinė teisė“ normos. Pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.).

19. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę – ką nagrinėjamu atveju ir įrodinėjo atsakovas, reiškia teisių pasikeitimą. Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. nustatyti pagrindai tokiam teisių pasikeitimui bei tokio pasikeitimo teisėtumui būtinos sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d. bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 2 d., jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Dėl to, norint pakeisti bendraturčių teises, būtina gauti kito bendraturčio sutikimą dėl tokių pakeitimų ir savo lėšomis laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). Viso to atsakovas neinicijavo, todėl ginčo sprendimo dienai bendraturčių dalys laikomos lygiomis.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012 išaiškino, kad įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos. Tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CK 4.77 str.), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt., tačiau, nors nagrinėjamoje byloje tokias aplinkybes atsakovas nurodė, tačiau atitinkamų reikalavimų nepareiškė. Atsakovas proceso metu buvo pasyvus, nors su ieškiniu nesutiko, tačiau neteikė įrodymų dėl turto vertės, nereiškė reikalavimo dėl turto atidalijimo natūra ar dėl kompensacijos už pagerintą turtą priteisimo, nors nuo pat proceso pradžios buvo atstovaujamas advokato. Atsakovas vienas naudojasi visa namų valda, todėl nėra suinteresuotas tokios padėties pakeitimais.

21. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gali sumokėti ieškovei 8000 EUR, tačiau savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jis yra dirbantis, darbingo amžiaus. Todėl teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos. Todėl, teismo manymu, ieškovei priteistina 15000 EUR suma yra teisinga ir protinga ir šis reikalavimas yra tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

22. Ieškovę pagal 2021-10-18 atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatas A. Penelis, kuriam klientė pavedė rengti visus procesinius dokumentus, atstovauti ją teismuose ir atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje ieškovė 2021-10-21 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB sumokėjo 450 EUR žyminį mokestį, nes tuometinė ieškinio suma buvo 20000 EUR. Vėliau ieškovė savo reikalavimus sumažino iki 15000 EUR. Taigi nuo šios sumos turėjo būti sumokėtas 338 EUR žyminis mokestis, nes ieškinys pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, 15000 EUR x 3 % x 75 % = 338 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Kadangi ieškovė sumokėjo 450 EUR, o turėjo sumokėti 338 EUR, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 112 EUR (450 EUR – 338 EUR = 112 EUR, Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.), o šios išlaidos – 338 EUR priteistinos iš atsakovo ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

23. Ieškovė sumokėjo savo atstovui 1600 EUR už teisines paslaugas (už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme) – tai patvirtina 2021-10-18 sąskaita faktūra, serija APK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-10-18 AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos. Ieškovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (2.9 p., 7 p., 8.2 p., 8.19 p., 8.20 p.), todėl patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, ji yra bylą laimėjusi šalis ir iš atsakovo pilnai priteistinos ieškovės patirtos 1600 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą - už ieškinio ir patikslinto ieškinio rengimą, prašymo teismui pateikimą ir atstovavimą teisme dviejuose teismo posėdžiuose, kadangi tokia suma, priešingai nei teigia atsakovo atstovas 2022-03-09 teismo posėdyje, nebūtų pažeisti civilinio proceso įstatyme ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

25. Atsakovą pagal 2021-11-08 atstovavimo sutartį atstovavo advokatas R. Užolas, kuriam klientas pavedė rengti dokumentus, atstovauti jį visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose ir atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje atsakovas sumokėjo savo atstovui 700 EUR už teisines paslaugas (už atstovavimą ir dokumento surašymą) – tai patvirtina 2022-03-09 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovo atstovas turėjo ir 95,74 EUR kuro išlaidų kelionei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal - tai patvirtina 2022-03-09 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šios bylinėjimosi išlaidos – 700 EUR už advokato teisinę pagalbą ir 95,74 EUR už kurą (dyzeliną) iš ieškovės nepriteistinos, kadangi ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai ir atsakovas yra bylą pralaimėjusi šalis (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p., 96 str. 2 d.).

26. Kadangi patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. G. 2021-12-22 patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – 0.0885 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus: gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aptvėrimą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip: ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį šio turto priteisti atsakovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo už priteistą jam ieškovės turimą ½ dalį turto, priteisti sumokėti 15000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) kompensaciją ieškovei.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 338 EUR (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 1600 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) už advokato Arvydo Penelio teisinę pagalbą ir 300 EUR (tris šimtus eurų) už UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamo turto turto vertinimą.

Grąžinti ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos 2021-10-21 „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminį mokestį – 112 EUR (vieną šimtą dvylika eurų) per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 15,34 EUR (penkiolika eurų trisdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui advokatui A. Peneliui, atsakovo atstovui advokatui R. Užolui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.