Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, kurios metu P. V. įpareigotas 6 (šešis) mėnesius dėvėti elektroninio stebėjimo priemones, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ir/ar mokytis, o netekus darbo ir/ar nesimokant nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam uždrausta turėti, įgyti ar perduoti įstatymo draudžiamus daiktus – ginklus, narkotines ir/ar psichotropines medžiagas ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, kurios metu P. V. įpareigotas 6 (šešis) mėnesius dėvėti elektroninio stebėjimo priemones, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ir/ar mokytis, o netekus darbo ir/ar nesimokant nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam uždrausta turėti, įgyti ar perduoti įstatymo draudžiamus daiktus – ginklus, narkotines ir/ar psichotropines medžiagas ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kurią turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš P. V. konfiskuoti revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), šoviniai ir kastetas .

Taip pat nuosprendžiu P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2022 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 00.00 val., iš stadiono, esančio prie (duomenys neskelbtini), pagrobė S. B. priklausantį elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi 1S“, modelis „DDHBC05NEB, S/N 25699/00319617-25699“, padarydamas nukentėjusiajai 300 Eur dydžio turtinę žalą.

2. Taip pat P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: 2023 m. gegužės 16 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikydamas prie savęs rūbuose, neteisėtai gabeno 0,404 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, delta‑9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,5 proc.) ir 0,005 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, iki kol tą pačią dieną, apie 22.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir asmens kratos metu šios neteisėtai gabentos ir laikytos narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos, o kitą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 9,440 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,784 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, delta‑9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,3–12,9 proc.), 0,204 g (57,7 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, 0,405 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,945 g (80–82,8 proc.) psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2023 m. gegužės 17 d., apie 00.40 val., neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu jos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

3. Taip pat P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis: tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 17 d., apie 00.40 val., elektros skydinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir pasiėmė, taip neteisėtai įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos (Vokietija) .380 (9 mm) kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriniais .380 kalibro „Me Gum“ tipo šoviniais su gumine kulka, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei tris pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina), .380 (9 mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos ginklais, ir tris pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinius (su PV užtaisu) revolverinius šovinius, skirtus šaudyti 9 mm kalibro C kategorijos šaunamaisiais ginklais – dujiniais revolveriais, iki kol 2023 m. gegužės 17 d., apie 00.40 val., kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Taip pat P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu: ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 17 d., apie 00.40 val., elektros skydinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir pasiėmė, taip neteisėtai įgijo pramoninės gamybos kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. gegužės 17 d., apie 00.40 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su P. V. apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimų ir, jais vadovaudamasis, teisingai nuteistajam P. V. pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai sprendė, kad jo veiksmai atitinka inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o byloje surinktų įrodymų visuma. Vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti P. V. jam paskirtą 4 500 Eur baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įvertinus jo finansinę padėtį, yra neteisingas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 punkto pagrindais ir nustatomas ilgesnis – 2 metų terminas.

Dėl P. V. veiksmų teisinio vertinimo

9. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Vertinant, ar asmens veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, vien tik dispozicijose nurodytų daiktų suradimas pas asmenį, neturintį leidimo jais disponuoti, savaime nereiškia asmens kaltumo. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo disponuoja šaunamaisiais ar nešaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ar kitokiu žmonėms žaloti pritaikytu daiktu, ir norėjo taip veikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad savo veikos neteisėtumo suvokimas privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad P. V. savo namuose laikė pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriniais .380 kalibro „Me Gum“ tipo šoviniais su gumine kulka, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei tris pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos ginklais, ir tris pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinius (su PV užtaisu) revolverinius šovinius, skirtus šaudyti 9 mm kalibro C kategorijos šaunamaisiais ginklais – dujiniais revolveriais, bei pramoninės gamybos kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Šie daiktai buvo surasti 2023 m. gegužės 17 d., kratos, atliktos P. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (2 t., b. l. 3–16). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad P. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai įgijo ir disponavo nešaunamuoju ir šaunamuoju ginklais bei šaudmenimis, ir to norėjo. Tuo tarpu nuteistasis, nors ir neginčija savo veiksmų kvalifikavimo, apeliaciniame skunde nesutinka dėl savo atliktų veiksmų pavojingumo – nurodo, kad maišelį su kastetu ir sugedusiais dujiniais pistoletais rado atsitiktinai, dujiniai pistoletai buvo sugedę, kastetą laikė namuose, jo nesinešiojo, nepanaudojo, taip laikomas jis nėra pavojingas daiktas.

10. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi P. V. parodymus viso proceso metu, revolverio, kasteto ir šaudmenų radimo aplinkybes, aktualią teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad nuteistasis suvokė, kokius daiktus laiko savo namuose, kad toks jo elgesys yra neteisėtas ir to norėjo. Teisiamojo posėdžio metu P. V. pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ir nešaunamuoju ginklais bei šaudmenimis, parodė, kad domėjosi ginklais, turėjo tris leidžiamus ginklus, kuriais šaudoma šratais, važiuodavo į mišką pašaudyti, suprato, kad ginklai yra uždrausti civilinėje apyvartoje, taip pat suprato, kam yra reikalingas kastetas. Taigi, nuteistasis turėjo bent minimalių žinių apie skirtingus ginklus, šaudmenis, jog tik dalis ginklų gali būti laikomi ir naudojami nereikalaujant gauti specialų leidimą, kiti – privalo būti registruojami įstatymų nustatyta tvarka, jo naudotojas turi turėti išduotą leidimą, o dalis ginklų – apskritai draudžiami civilinėje apyvartoje. Šie duomenys patvirtina, kad P. V. mokėjo atskirti ginklus, pagal jų klasifikaciją (žinojo, kuriems iš jų reikia leidimo, kurie – draudžiami), mokėjo nustatyti šovinių galingumą (žinojo, kokiam ginklui jie skirti), taigi suvokė kiekvieno iš namuose laikomų daiktų pavojingumo lygį. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbios ginklų ir šovinių radimo aplinkybės – nuteistasis juos rado elektros skydinėje, įdėtus į pirkinių maišelį, kad nėra įprasti tokių daiktų laikymo vieta ir būdas, apie surastus daiktus P. V. nepranešė policijos pareigūnams ir jie buvo surasti it paimti tik atliktos kratos metu, kai naktį – 00.40–01.30 val., revolveris buvo rastas padėtas P. V. kambaryje ant lovos, o šoviniai ir kastetas – ant stalo (2 t., b. l. 3–16), t. y. ginklai ir šoviniai buvo laikomi atvirai pasiekiamose vietose, iš kurių lengvai galėjo būti paimami ir naudojami.

11. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog namuose laikomi ginklai ir šoviniai nėra pavojingi daiktai. Kaip jau nurodyta, šaunamąjį ginklą – revolverį ir šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamaisiais ginklais, galima įsigyti ir laikyti tik gavus leidimą įstatymų nustatyta tvarka, tokie leidimai išduodami atlikus asmens fizinės ir psichinės sveikatos patikrinimą, įsirengus ginklo laikymo seifą, išklausius šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo kursus ir atitinkant kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, kurios padeda kiek įmanoma objektyviau užtikrinti, kad ginklas bus laikomas ir naudojamas saugiai. Kai ginklą ir šaudmenis įgyja ir laiko asmuo, kurio sveikata, ginklo laikymo vieta ir kt. reikšmingos aplinkybės nėra patikrinti, tai savaime kelia grėsmę tiek pačiam ginklo įgijėjui ir laikytojui, tiek visai visuomenei, kadangi ginklas ir šaudmenys bet kuriuo metu gali būti panaudoti ir nėra jokių saugumo garantijų, jog tai bus daroma teisėta apimtimi. Taip pat įstatymu imperatyviai nustatyta, kokie daiktai yra prilyginami ginklams ir yra apskritai draudžiami civilinėje apyvartoje, kaip esantys itin pavojingi – vieni jų – kastetai, kuriuos panaudojus yra ženkliai sustiprinama asmenų smogiamoji galia. Įstatymų leidėjų vertinimu, vien disponavimas tokiu daiktu yra pavojingas, nepaisant to, kokioje vietoje jis yra laikomas, todėl toks asmens elgesys laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis P. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį – jog neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ir nešaunamąjį ginklus bei šaudmenis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jam pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors P. V. maišelį su jame esančiais ginklais rado atsitiktinai, jo tolimesni veiksmai šiuos daiktus pasiliekant, o ne pranešant apie juos policijos pareigūnams, patvirtina jo norą turėti ginklus ir šaudmenis kaip savus ir jais disponuoti.

12. BK 3 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal nuosprendžio metu galiojusias BK 178 straipsnio 5 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII‑1968 redakcija). Po skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojo BK 258 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), kuriais be anksčiau numatytų baudos ir arešto bausmių papildomai įtvirtintos ir viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu P. V. teisinę padėtį. Vis dėlto, kasacinėje bylų praktikoje formuluojama taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025, Nr. 2K-111-719/2025). Būtent tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos naujausiuose sprendimuose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-146-1243/2025, Nr. 1A-25-658/2025, Nr. 1S-117-870/2025, Nr. 1S‑165‑1020/2025). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl P. V. veikų perkvalifikavimo pasisakys įvertinusi pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes.

Dėl bausmių

13. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padaryta nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo. Tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos bausmės griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės teisinio poveikio priemonės. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros asmens padėtį švelninančios aplinkybės, tai savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nustato naujas bausmių skyrimo taisykles – pagal aktualią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. bausmės dydis ar terminas nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio.

14. Vertindama P. V. paskirtas bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, buvo teistas užsienyje (4 t., b. l. 13–17), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (4 t., b. l. 9–11), pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, gailėjosi dėl jų, tai laikytina aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas ir dėl šių veikų pripažino nustatyta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors P. V. apeliaciniame skunde kvestionuoja disponavimo šaunamuoju, nešaunamuoju ginklais ir šoviniais pavojingumą, nesant prokuroro skundo, vadovaujantis non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) principais, kai procesas tęsiasi paties asmens iniciatyva, negalima pabloginti jo teisinės padėties, todėl teisėjų kolegija laiko šią aplinkybę lengvinančia P. V. atsakomybę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Byloje nenustatyta P. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas (5 t., b. l. 60–61, 63, 130–135). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos P. V. padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

15. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio pakeitimai, suteikiantys teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes, švelnina teisinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindų ar išskirtinių aplinkybių, kurie leistų nuteistajam P. V. skirti švelnesnes, nei numatyta įstatyme, bausmes. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog apie P. V. nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, todėl nėra pagrindo paskirtų bausmių švelninimui šiuo pagrindu.

16. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vieną iš šešių nurodytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl šių nuostatų pagrindu bausmės taip pat negali būti švelninamos.

17. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑250-976/2023, Nr. 2K-266-511/2024, Nr. 2K‑9-387/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių matyti, kad nagrinėjamoje byloje galėtų būti pažeidžiamas teisingumo principas. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad P. V. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija) skiriamos bausmės ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, yra teisingos bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

18. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios S. B., prisidėjo prie operatyvaus ir sklandaus bylos išnagrinėjimo, vis dėlto iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos jam skiriant švelnesnės rūšies ir mažesnio dydžio bausmes, todėl pakartotinai į šias aplinkybes atsižvelgti ir dar kartą jų pagrindu švelninti bausmes nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima teigti, jog nuteistojo P. V. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą mažina tai, kad jis disponavo pakankamai nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o pagrobtas paspirtukas buvo mažos vertės, paimtas nesislapstant, nukentėjusioji greitai atgavo savo turtą. Didesnis narkotinių medžiagų kiekis, didesnė paspirtuko vertė, atvira vagystė, turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, saugyklą, transporto priemonę, yra kvalifikuojančios nusikalstamų veikų aplinkybės, kurių nustatymas lemtų ir griežtesnį veikų kvalifikavimą ir griežtesnių bausmių paskyrimą. Nenustačius šių aplinkybių, nuteistajam P. V. buvo paskirta švelnesnė bausmė. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji S. B. savo turtą atgavo ne dėl nuteistojo P. V. atliktų aktyvių veiksmų, o tik teisėsaugos institucijų operatyvaus darbo dėka, todėl į šią aplinkybę taip pat papildomai neatsižvelgiama.

19. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad P. V. yra jauno amžiaus, gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, įsidarbino, pakeitė savo gyvenimo būdą teigiama linkme, yra daugiau tipinės, o ne išimtinės, kurios leistų nuteistojo asmenybę vertinti kaip daug mažiau pavojingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑1‑28371‑22 P. V. susitaikius su nukentėjusiąja S. B. ir išaiškinta, kad jei jis per vienerius metus padarys naują nusikalstamą veiką galimai arba privalomai bus svarstomas jo teisinės atsakomybės klausimas (1 t., b. l. 5–6, 8–9), tačiau nuteistasis to nepaisė, jau 2023 m. gegužės 16 d. padarė naują nusikaltimą – disponavo narkotinėmis medžiagomis, o atlikus kratą jo namuose buvo nustatyta, kad iki tol darė dar dvi nusikalstamas veikas – neteisėtai įgijo ir laikė ginklus bei šaudmenis, taigi jo nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, manytina, kad P. V. savo elgesio nepakeitė ir teigiamų išvadų nepadarė, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad nuteistasis P. V. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi.

20. P. V. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog jis buvo teistas Nyderlandų Karalystėje, nors teistumas yra išnykęs, ir į tai, kad jam praeityje buvo nutraukta baudžiamoji byla. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai, net ir jiems išnykus, asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką, teismui leidžia spręsti apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles, todėl jų vertinimas yra galimas ir itin reikšmingas. Nustačius, kad P. V. praeityje buvo teistas Nyderlandų Karalystėje, ši aplinkybė buvo pagrįstai vertinta, kaip neigiama jo asmens charakteristikos dalis. Vis dėlto, sutiktina su apeliantu, kad teismas nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje, prie kaltinamojo ankstesnių teistumų nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kai teisinės atsakomybės dėl šio baudžiamojo nusižengimo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, taip sudarant klaidingą įspūdį, jog tai yra skirtingos nusikalstamos veikos ir P. V. praeityje buvo nutrauktas dar vienas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. gegužės 16 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17764-23 pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28371-22, nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, buvo atnaujintas (1 t., b. l. 15–17). Atsižvelgiant į tai, duomenys apie šią nusikalstamą veiką nuosprendžio aprašomojoje dalyje neturėjo būti nurodomi, kadangi tai yra kaltinimo dalis.

21. P. V. vertinimu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 258 straipsnio 2 dalį galėtų būti skiriamos 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, tačiau teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Byloje nėra nustatyta kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad P. V. situacija yra išskirtinė, jis padarė keturias nusikalstamas veikas, dėl jų pavojingumo įstatymų leidėjas už jų padarymą yra numatęs ir griežtesnes arešto, laisvės atėmimo bausmes, o tokia bausmė nebuvo paskirta, todėl laikytina, kad ribojimai nėra aiškiai per griežti. Nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės tiek pačiam P. V., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, o tai yra nesuderinama su baudžiamojo proceso tikslais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija) paskirtos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir visiško sudėjimo būdais.

22. Nors laisvės apribojimo bausmė neabejotinai turės neigiamas pasekmes nuteistajam P. V., tai yra neišvengiamos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Baudžiamasis procesas ir jo pabaigoje skiriama bausmė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, neįžvelgia pagrindo keisti P. V., nei už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės.

23. Nuteistasis P. V. baigiamųjų kalbų metu nurodė kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 metų laikotarpis sumokėti paskirtą baudą yra per trumpas, prašė jį ilginti. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

24. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

25. 2025 m. birželio 18 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu P. V. gynėjas pateikė 2025 m. gegužės 21 d. mokymosi sutartį, kurioje nurodyta, kad nuteistasis ketina lankyti „B“ kategorijos teorijos ir praktinio vairavimo kursus (5 t., b. l. 134–135), taip pat Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. V. nuo 2025 m. gegužės 27 d. vykdo individualią veiklą – užsiima laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmenine prekyba (5 t., b. l. 131). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad P. V. šiuo metu bando vystyti savo veiklą, parduoda prekes internetu, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į įstatymų leidėjo valią prioritetą teikti savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas nuteistajam P. V. nustatyti ilgesnį laikotarpį savanoriškam baudos sumokėjimui – 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje esančius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jas švelninti ar keisti švelnesne bausme (viešaisiais darbais) nėra teisinio pagrindo, tik skiriamas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, P. V. veikų pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija) neperkvalifikuoja.

Dėl proceso išlaidų

27. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad teikdama antrinę teisinę pagalbą nuteistajam P. V. pagal 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. KTS-2025-03617 tarnyba patyrė 233,33 Eur dydžio išlaidas ir prašoma išspręsti jų priteisimo klausimą. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 17 d. pažyma buvo pateikta jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 18 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti:

P. V. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 90 MGL (4 500 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 24 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 17 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.