- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2190-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10979-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. F.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. F. padavė skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus (toliau – antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0013/22/00542 (toliau – vykdomoji byla), prašydamas panaikinti 2022 m. balandžio 5 d. antstolio procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-22-13-4880, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-13-4896 ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-13-4902 (toliau – antstolio procesiniai dokumentai).
2. Grįsdamas skundą, pareiškėjas nurodė, kad antstolio procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes teismo procesas, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomojoje byloje Nr. 0013/22/00542 vykdomas vykdomasis raštas Nr. e2-1280-608/2021 (toliau taip pat – vykdomasis raštas), buvo neteisėtas – sprendimas jame buvo priimtas neįvertinus ir/ar netinkamai įvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, be kita ko, neatsižvelgus į susijusias bylas ir/ar jose priimtus procesinius sprendimus: bylas, kuriose buvo išduoti vykdomieji raštai Nr. e2-18316-466/2016, Nr. 2-10678-599/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį teisminiame procese Nr. 2-68-3-17943-2019-5, ir dėl jos paduotą 2020 m. rugpjūčio 26 d. kasacinį skundą; administracinę bylą Nr. A-997- 261/2020 (Nr. I-2594-643/2018), teisminio proceso Nr. 3-61-3-01198-2018-3, ir administracinę bylą Nr. I-7514-171/2014 (Nr. I-3594-171/2015), teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2014-5; civilines bylas Nr. e2-33829-845/2019, Nr. eL2-23819-845/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-17943-2019-5; ir kitas nurodytose bylose (teisminiuose procesuose) nurodytas bylas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis Vitalis Milevičius 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0013/22/00542 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-1280-608/2021 išduotą vykdomąjį raštą dėl 17 Eur skolos išieškojimo. Gavus vykdomąjį raštą, buvo patikrinta, ar jis tinkamai pasirašytas, ar jame nėra klaidų. Vykdomojo rašto klaidų nenustačius, patvarkymu Nr. S-22-13-4880 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo, jis buvo priimtas, pradėta vykdomoji byla. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 13 punktu, buvo atlikti pirminiai vykdymo veiksmai, atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-13-4902 ir priimtas nurodymas Nr. S-22-13-4896 priverstinai nurašytini pinigines lėšas (45,16 Eur). Pareiškėjui patvarkyme Nr. S-22-13-4880 buvo išaiškinta, kad, pagal SVI 162 punktą, jeigu per 30 dienų nuo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas jų išieškoti iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų nepavyksta, antstolis gali taikyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones, o tokiu atveju iš skolininko taip pat išieškomos visos SVI nustatytos vykdymo išlaidos. Iš pareiškėjo sąskaitų piniginės lėšos per dienų 30 dienų nebuvo nurašytos, todėl pareiškėjui atsirado pareiga sumokėti ir kitas (visas) vykdymo išlaidas. Antstolis pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei jį vykdydamas, antstolis neturi teisės kvestionuoti sprendimo, kurio pagrindu priimtas vykdomasis dokumentas, teisėtumo, vykdomojo dokumento turinio ir/ar jo priėmimo aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-1280-608/2021 išdavė vykdomąjį raštą dėl 17 Eur skolos iš skolininko (pareiškėjo) S. F. išieškojimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI. Vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2697-656/2021 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą nepakeistą, bei priteisė iš pareiškėjo valstybės naudai 17 Eur už paduotą apeliacinį skundą. 2022 m. balandžio 4 d. VMI pateikė vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. 2022 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-13-4880 antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0013/22/00542, taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-13-4896 bei nurodymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-13-4902. Kiti procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atlikti.
6. Teismas konstatavo, kad antstolis, gavęs pateiktą vykdomąjį dokumentą, veikė vadovaudamasis CPK 651 ir 654 straipsnių nuostatomis, t. y. pagrįstai nustatė, kad akivaizdžių kliūčių vykdyti vykdomąjį raštą nėra: vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, antstoliui pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto 5 metų jo pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnio 2 dalis), tinkamo valstybės atstovo – VMI. Nagrinėjamu atveju vykdomas 17 Eur skolos priverstinis išieškojimas, todėl, teismo vertinimu, antstolis pagrįstai nesiuntė pareiškėjui raginimo įvykdyti sprendimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis) ir nukreipė išieškojimą į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas (SVI 13 punktas). Teismas nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdydamas, neturi teisės vertinti ir kvestionuoti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, turinio ar jo teisingumo (CPK 18 straipsnis), todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis remdamasis jis teigia, jog teismų sprendimai teisminiame procese, kuriame buvo išduotas vykdomasis raštas, yra neteisėti, nėra bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. F. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijoje; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar reguliavimas, pagal kurį antstolis, priimdamas vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, negali tikrinti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas gautas vykdomasis dokumentas, teisėtumo, nepažeidžia CPK 585 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 18, 21, 23, 29 straipsnių, teisinės valstybės principo; 4) pranešti prokurorui apie paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius (CPK 300 straipsnis), kelti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo skundžiamą teismo nutartį priėmusiai teisėjai.
8. Grįsdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų faktinių duomenų ir/ar aplinkybių, susijusių su kitomis bylomis ir/ar pareiškėjo skundais prieš tai vykusiuose teisminiuose procesuose; nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių ir medžiagos, pareiškėjo teigimu, pagrindžiančių teismo sprendimo, kurio pagrindu valstybės naudai iš ieškovo buvo priteista 17 Eur, ir, atitinkamai, vykdomojo rašto, išduoto pagal nurodytą sprendimą, priėmimo vykdyti ir vykdymo neteisėtumą. Pareiškėjo teigimu, dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti klausimą, ar reguliavimas, pagal kurį antstolis, priimdamas vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, negali tikrinti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas gautas vykdomasis dokumentas, teisėtumo, nepažeidžia CPK 585 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 18, 21, 23, 29 straipsnių, teisinės valstybės principo. Pareiškėjo teigimu, atskirasis skundas dėl bylos faktinių duomenų ir reikšmingų aplinkybių yra nagrinėtinas trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
9. Antstolis Vitalis Milevičius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus; skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo turinys pagrindo ją naikinti nesudaro.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijoje
12. Pareiškėjas atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijoje. Prašymą grindžia tuo, kad, pareiškėjo teigimu, bylos faktinės aplinkybės yra sudėtingos.
13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100-553/2018). Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-572-302/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
14. CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2022-381/2016).
15. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagą sudaro rašytinė medžiaga. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos dalykas yra aiškus, byloje aktualūs teisės ir fakto klausimai nelaikytini išimtinai sudėtingais. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kodėl byla turėtų būti laikoma sudėtinga ir nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė.
16. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijoje nėra, todėl prašymas atmetamas.
Dėl antstolio teisės tikrinti teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumą nebuvimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
17. Pareiškėjas, grįsdamas atskirąjį skundą, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesigilino į bylos esmę, nes nenagrinėjo pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų aplinkybių, susijusių su teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas ir antstolis atlieka vykdomuosius veiksmus, neteisėtumu bei nepagrįstumu. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą ir jį vykdydamas, neturi teisės vertinti ir kvestionuoti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, turinio, jo materialinio ir procesinio teisėtumo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis nagrinėjamu atveju teisėtai netikrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1280-608/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2697-656/2021, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, prašo apeliacinės instancijos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti klausimą, ar reguliavimas, pagal kurį antstolis, priimdamas vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, negali tikrinti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas gautas vykdomasis dokumentas, teisėtumo, nepažeidžia CPK 585 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 18, 21, 23, 29 straipsnių, teisinės valstybės principo.
18. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą ir jį vykdydamas, neturi teisės vertinti ir kvestionuoti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, turinio, jo teisingumo, nėra, nes priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įstatymai neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtinta CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Įgyvendindamas nurodytą patikrą, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
21. Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nurodytas reguliavimas, pagal kurį antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi teisės vertinti teismo sprendimo, kurio pagrindu jis buvo išduotas, pagrįstumo ir teisėtumo, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetamas.
22. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat pripažintina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą, pagrįstai ir teisėtai netikrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1280-608/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2697-656/2021, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, pagrįstumo ir teisėtumo. Atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijama ši teismo išvada, pripažintini neatitinkančiais nustatyto teisinio reglamentavimo ir pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro.
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, taip pat konstatavo, kad antstolis, nagrinėjamu atveju gavęs pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą ir jį priėmęs, veikė vadovaudamasis CPK 651 ir 654 straipsnių nuostatomis, t. y. nustatė, kad akivaizdžių kliūčių vykdyti vykdomąjį raštą nėra: vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, antstoliui pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto jo pateikimo vykdyti senaties termino, tinkamo valstybės atstovo. Kadangi nagrinėjamu atveju vykdomas 17 Eur skolos priverstinis išieškojimas, antstolis pagrįstai nesiuntė pareiškėjui raginimo įvykdyti sprendimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis) ir nukreipė išieškojimą į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas (SVI 13 punktas). Šie teismo argumentai ir išvados atitinka pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti klausimais. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas skundo dėl antstolio veiksmų neišnagrinėjo ar nepasisakė dėl klausimo esmės.
Dėl skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
24. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
25. CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos, įskaitant – bylos pagal skundus dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas, XXXI skyrius), nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų pagal skundus dėl antstolio ar notaro veiksmų ypatumus, nėra įtvirtinta, kad šios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pateikęs tokį prašymą pagrindžiančius argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas skundą grindė rašytiniais duomenimis ir skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai bei teisėtai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
27. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.