Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-572-302/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
2-572-302/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „EUROPARK VILNIUS“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „TUGVA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-572-302/2017Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.2.6.12.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROPARK VILNIUS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TUGVA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 išaiškinimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ (skolinkė) pareiškė prašymus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 išaiškinimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo. 2016-11-30 patikslintu prašymu ieškovė prašė teismo: (1) konstatuoti, jog išieškotoja UAB „TUGVA“ turi pareigą perduoti automobilių stovėjimo aikštelę esančią virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58, Vilniuje (toliau – automobilių stovėjimo aikštelė arba aikštelė) subnuomos pagrindais faktiniam naudojimui ir valdymui UAB „EUROPARK VILNIUS“; UAB „EUROPARK VILNIUS“ Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 nustatytas pareigas pilnai įvykdė, priėmė automobilių stovėjimo aikštelę ir sumokėjo priteistas sumas; (2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarką nustatant, jog išieškotoja UAB „TUGVA“ privalo automobilių stovėjimo aikštelę perduoti UAB „EUROPARK VILNIUS“ subnuomos pagrindais faktiniam naudojimui ir valdymui UAB „TUGVA“ pasirašant aikštelės priėmimo – perdavimo aktą per 3 dienas nuo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos; (3) pinigines lėšas (194 356,67 Eur) įmokėtas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervesti išieškotojos UAB „TUGVA“ naudai po to, kai UAB „TUGVA“ įgaliotas atstovas pasirašys aikštelės priėmimo - perdavimo aktą ir jį pateiks Vilniaus apygardos teismui; (4) UAB „TUGVA“ neįvykdžius pareigos perduoti aikštelę UAB „EUROPARK VILNIUS“ subnuomos pagrindais faktiniam naudojimui ir valdymui nustatytu terminu skirti baudą po 289 Eur už kiekvieną dieną skaičiuojant nuo 2016-11-23; (5) UAB „TUGVA“ neįvykdžius pareigos perduoti aikštelę nustatytu terminu taikyti laikinąsias priemones areštuoti pinigines lėšas (pajamas), UAB „TUGVA“ gaunamas už automobilių stovėjimo aikštelę, įpareigojant šias lėšas pervesti į teismo depozitinę sąskaitą.Atsakovė UAB „TUGVA“ (išieškotoja) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė išaiškinti, jog, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio tarifą, 2009-03-10 teismo sprendimo rezoliucinės dalies žodžių junginys 429 745,50 Lt neįskaitant PVM reiškia 519 992,06 Lt įskaitant pagal galiojančius teisės aktus apskaičiuotą PVM, kuris sudaro 90 246,56 Lt arba 150 600,11 Eur, įskaitant pagal galiojančius teisės aktus apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, kuris sudaro 26 137,21 Eur. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė: UAB „EUROPARK VILNIUS“ prašymą atmesti; nutarčiai įsiteisėjus gražinti į teismo depozitinę sąskaitą 2016-11-23 mokėjimo nurodymu Nr. 356 per advokatų kontorą Kazlauskas ir partneriai SOLVINGS, pervestas BALTIC PARK AS priklausančias lėšas (194 356,67 Eur) pervedant jas į advokatų kontoros Kazlauskas ir partneriai SOLVINGS sąskaitą (duomenys neskelbtini); nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; bylą dalyje dėl UAB „TUGVA“ prašymo nutraukti.Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „EUROPARK VILNIUS“ prašymo teismas nurodė, jog juo iš esmės prašoma ne keisti sprendimo įvykdymo tvarką, bet siekiama perkelti teismui jam nebūdingas funkcijas vykdymo procese – kontroliuoti ir iš esmės vykdyti pačiam savo sprendimą. Patenkinus šį prašymą be pagrindo nuo vykdymo proceso būtų nušalintas antstolis, kuris siūlė analogišką sprendimo įvykdymo būdą, pervedant lėšas į jo depozitinę sąskaitą. Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta jokių kliūčių, kodėl toks sprendimo įvykdymo būdas negali būti įgyvendintas, pareiškėjos teiginiai dėl antstolio nesąžiningumo ir šališkumo nepasitvirtino, jie atmesti visoje eilėje teismo nutarčių, kuriomis atmesti skolininko skundai dėl antstolio veiksmų bei skolininko antstoliui pareikštas nušalinimas. Be to, 2016-11-23 mokėjimo nurodymu ieškovės atstovo pervestos akcininko lėšos – 194 356, 67 Eur, yra lygios dviem teismo sprendimais priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidų sumai, tačiau nepadengia antstolio vykdymo išlaidų. Šiuo atveju antstolis vykdo iš viso tris vykdomąsias bylas, kuriose išieškotoju yra UAB „TUGVA“, o skolininku „EUROPARK VILNIUS“, todėl vykdant teismų sprendimus būtina laikytis CPK 753 straipsnyje numatyto reikalavimo išieškojimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo, kai išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.Teismas pažymėjo, jog skolininkė prašydama leisti įnešti užstatą į teismo depozitinę saskaitą rėmėsi CPK 271 straipsnio 3 dalimi. Nors įstatymas nedraudžia įnešti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 101 str.), bet šios lėšos galėtų būti panaudotos sprendimų įvykdymui tik vykdymo procesą reguliuojančių teisės normų nustatyta tvarka, pervedant šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstoliui paskirstant jas CPK 753, 754 straipsnių nustatyta tvarka. Kadangi užstatą sudarančios lėšos nepriklauso skolininkui vykdomojoje byloje ir šis asmuo nesutinka, jog lėšos būtų pervestos antstoliui, o teismas imtis antstolio funkcijų negali, teismas sprendė, jog įsiteisėjus nutarčiai šios lėšos, turi būti gražintos jas pervedusiam asmeniui. Teismas nustatė, jog vykdytino sprendimo vykdymo tvarka yra aiški ir nėra pagrindo jos keisti. Dar 2010-09-16 nutartimi teismas išaiškino, jog skolininkas tiek priteistos sumos sumokėjimą, tiek įpareigojimą priimti aikštelę turi įvykdyti vienu metu. Sprendimas nebuvo įvykdytas pagal šią tvarką, nes skolininkas nėra pateikęs įrodymų, jog yra pajėgus sumokėti byloje priteistą sumą, kaip nėra pateikęs ir įrodymų, jog išieškotoja UAB „TUGVA“ daro kokias nors kliūtis ar atsisako priimti sprendimo įvykdymą ir įvykdyti priešpriešinę prievolę perduoti aikštelę. Pasisakydamas dėl išieškotojos UAB „TUGVA“ prašymo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką PVM dalyje teismas nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-28 nutartyje šioje byloje jau išaiškino, kad į atsakovui priteistą sumą PVM nėra įskaitytas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aptarta, kad atsakovui priteisiama suma skaičiuojama be PVM. Nutarties rezoliucinėje dalyje atsakovui priteisiama suma nurodyta neįskaitant į priteistą sumą PVM. Mokestinių prievolių vykdymas, teikiamų paslaugų apmokestinimas, PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, PVM ataskaitos gavimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neaiškino kaip šalys turėtų elgtis, vykdydamos savo mokestines prievoles. Taigi laikytina, kad sprendimo vykdymo tvarka šioje dalyje išaiškinta minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir byla šioje dalyje nutraukiama.Teismas netenkino UAB „TUGVA“ prašymo skirti UAB „EUROPARK VILNIUS“ baudą, kadangi konstatavo, jog skolininkės prašymai nekvalifikuotini kaip piktybinis bylos vilkinimas, o užsitęsęs bylos nagrinėjimas iš dalies sąlygotas ir pačios atsakovės veiksmų.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB “EUROPARK VILNIUS” prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iš skundžiamos nutarties pašalinti tam tikrus teismo motyvus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, kadangi šiuo metu nustatyta speciali vykdymo tvarka nėra įmanoma be realaus UAB „TUGVA“ veiksmų atlikimo – automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo. Tuo tarpu tiek UAB „TUGVA“ atsisako šiuos veiksmus atlikti, tiek ir vykdomąją bylą vykdantis antstolis piktybiškai vengia organizuoti nustatytų veiksmų atlikimą vienu metu. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje apsiriboja tik piniginių lėšų išieškojimu, tačiau visiškai jokie veiksmai nėra atliekami tam, kad automobilių stovėjimo aikštelė būtų realiai perduota. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad UAB „EUROPARK VILNIUS“ yra nepajėgi sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą. Tai patvirtina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos, taip pat jau anksčiau byloje pateiktos neatšaukiamos banko garantijos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 753 straipsnio nuostatas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo kontekste. Sprendimu priteista suma bei nustatytas aikštelės priėmimas (perdavimas) neturi būti siejami su kitose bylose priteistų sumų, taip pat vykdymo išlaidų antstoliui, sumokėjimu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 271 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Skolininkas turi teisę atsiskaityti su kreditoriumi ne tik per antstolį, todėl teismas be pagrindo atsisakė pripažinti jam pervestą pinigų sumą kaip sprendimo vykdymo užtikrinimą ir, atsakovei perdavus aikštelę ieškovei, pervesti šią sumą UAB „TUGVA“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.39 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias priešpriešinių pareigų įvykdymo tvarką ir būdą tuo pačiu metu. 2009-03-10 sprendimu nėra nustatyta pareiga skolininkei užtikrinti sumų sumokėjimą iš anksto, nepaisant to UAB „EUROPARK VILNIUS“ jį užtikrino ir siekia perimti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau UAB „TUGVA“ jokių aktyvių veiksmų nesiima. Antstolis R. Vižainiškis savo veiksmais sukėlė skolininkei besitęsiantį nepasitikėjimą juo, kad pervedus lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, automobilių stovėjimo aikštelė taip ir nebus perduota, o lėšos bus įšaldytos. Antstolis net nesiruošė automobilių stovėjimo aikštelės perdavimui, o pateikė teismui pažymą ir komentarus, kad skolininkė turi sumokėti pagal visus teismo sprendimus, nepaisant nustatytos specialios vykdymo tvarkos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvus, kurie susiję su išaiškintos sprendimo vykdymo tvarkos iškraipymu, tariamu skolininkės negalėjimu sumokėti priteistas sumas ir naujų pareigų sukūrimu skolininkei, kadangi ateityje jos gali užkirsti kelią skolininkei reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „TUGVA“. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir bylos esmę, tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė UAB „TUGVA“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Viso vykdymo proceso metu UAB „TUGVA“ yra pasiruošusi perduoti mašinų stovėjimo aikštelę UAB „EUROPARK VILNIUS“, tačiau būtent dėl UAB „EUROPARK VILNIUS“ nesąžiningų veiksmų ir nuolatinio piktnaudžiavimo tai iki šiol nėra padaryta. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas gali būti atliekamas tik išimtiniais atvejais ir tik tokiu būdu, kad nebūtų pakeista sprendimo esmė. Šiuo atveju apeliantė siekia iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusį ir galiojantį teismo sprendimą, o ne pakeisti neįmanomą įvykdyti jo vykdymo tvarką, ir sukurti UAB „TUGVA“ sprendime nenumatytą pareigą. Atsakovė UAB „TUGVA” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kurioje teismas nutarė nutraukti bylą dalyje dėl atsakovės prašymo išaiškinti sprendimo dalį dėl PVM mokesčio neįskaitymo ir perduot šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-28 nutartyje jau yra išaiškinęs pą pačią sprendimo dalį. Minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino savo 2010-03-17 nutartį, o ne Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimą. 2010-03-17 nutartyje klausimas dėl PVM įtraukimo į priteisiamą sumą nebuvo nagrinėtas, todėl negalima laikyti, jog teismas jau yra išaiškinęs šio sprendimo dalį. Iš prašomos išaiškinti sprendimo dalies matyti, jog teismas priteisė atsakovei ne tik fiksuotą sprendimo dalį bet ir kintamąją dalį, įvardintą „neįskaitant PVM“. Tokia formuluotė yra įprasta teismų sprendimuose, be to PVM yra neatskiriama nuompinigių dalis, todėl turi būti sumokėta tokia pačia tvarka, kaip ir pagrindinė suma. Ieškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė pateiktu prašymu siekia ne išaiškinti teismo sprendimo dalį, o pakeisti jo turinį ir esmę – prisiteisti savo naudai papildomas sumas, kurios sprendimu priteistos nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimas dalyje dėl PVM išaiškinimo yra aiškus ir suprantamas, t. y. į priteistą sumą PVM nėra įskaitytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl išnagrinėtoje byloje priimto galutinio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai išdėstytos faktinės šios bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenurodo.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimoIeškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ 2017-03-29 pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei pridėjo prie jų naujus įrodymus – 2017-03-14 UAB „EUROPARK VILNIUS“ prašymą antstoliui R. Vižainiškiui, 2017-03-17 UAB „EUROPARK VILNIUS“ prašymą UAB „TUGVA“, 2017-03-22 BALTIC PARK AS patvirtinimo raštą, piniginių lėšų įmokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, 20170-03-23 UAB „EUROPARK VILNIUS“ pranešimą antstoliui, 2017-03-22 antstolio raštą Nr. S-558, 2017-03-24 UAB „EUROPARK VILNIUS“ pranešimą UAB „TUGVA“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27176-430/2014. Taip pat 2017-04-03 ieškovė pateikė teismui dar vieną prašymą prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – 2017-03-29 UAB „TUGVA“ pranešimą Nr. 16. Prašo šiuos įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys piniginių lėšų įmokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą bei antstolio ir išieškotojos reakcija į šį veiksmą, nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, kadangi atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Toks situacijos tarp šalių pasikeitimas nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ji buvo priimta atsižvelgus į iki tol byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti, kaip nesusijusius su nagrinėjamu klausimu. Teismas taip pat atsisako priimti ir ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, kurie vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo skundo papildymai (pakeitimai) pasibaigus jo padavimo terminui negalimi (CPK 323 str., 338 str.).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė UAB „EUROPARK VILNIUS“ atskirajame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Nagrinėjamu atveju UAB „EUROPARK VILNIUS“ nurodo, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, apimtį ir esmę tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymi, jog nors jos prašymas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą neatvyko nei vykdomąją bylą vykdantis antstolis, nei UAB „TUGVA“ vadovas, kurių paaiškinimai byloje laikytini labai svarbiais. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, apeliacijos dalyką, šalių atskiruosius skundus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė šalių skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jiems išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o pareiškėjų pozicijos išsamiai išdėstytos visoje eilėje procesinių dokumentų. Be to, šalių prašymai pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tarka, o vien ta aplinkybė, jog jo metu nebuvo apklausti skolininkės nurodyti asmenys, nepaneigia fakto, kad šalys turėjo galimybes teismui pateikti visus savo argumentus bei įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl prašymo bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją

Apeliantė UAB „EUROPARK VILNIUS“ 2017-02-09 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą šalių atskirųjų skundų nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Prašyme nurodė, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, šalių ginčas tęsiasi jau labai ilgai, o šalys, skirtingai interpretuodamos sprendimų vykdymo tvarką, niekaip negali atkurti teisinės taikos. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. kovo 20 d. nutartimi ši byla paskirta nagrinėti vienam teisėjui. Bylą nagrinėjančios teisėjos vertinimu, šios bylos sudėtingumas nėra pakankamas, jog butų pagrindas perduoti bylą trijų teisėjų kolegijai, todėl šis prašymas taip pat netenkintinas.

Dėl UAB „EUROPARK VILNIUS“ prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką

Atskirajame skunde ieškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas pakeisti nustatytą sprendimo vykdymo tvarką. Apeliantė nurodo, jog tokiu būdu, kaip yra nustatyta šiuo metu, sprendimo faktiškai įvykdyti negalima, nes speciali vykdymo tvarka (įsipareigojimų įvykdymas tuo pačiu metu) negali būti įgyvendinta nenustačius priešpriešinių pareigų abiems bylos šalims. Ieškovės teigimu, teismas į jos depozitinę sąskaitą pervestas ieškovės akcininko lėšas turi traktuoti kaip sprendimo vykdymo užtikrinimą, bei pervesti šias lėšas išieškotojai UAB „TUGVA“ iš kart po to, kai UAB „EUROPARK VILNIUS“ bus perduota ir jos priimta automobilių stovėjimo aikštelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, su tokiais apeliantės UAB „EUROPARK VILNIUS“ argumentais nesutinka. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „EUROPARK VILNIUS“ pateiktu prašymu siekia, jog teismas pagal 2009-03-10 sprendimą nustatytų pareigą atsakovei UAB „TUGVA“ perduoti ieškovei automobilių stovėjimo aikštelę. Negana to, pareiškėja siekia, jog minėto sprendimo vykdymas ir prasidėtų nuo atsakovės įsipareigojimo perduoti aikštelę įvykdymo, o tik po to sektų ieškovės įsipareigojimas ją priimti bei sumokėti priteistas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas nėra pagrįstas bei neatitinka aukščiau šioje nutartyje cituotos sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo paskirties – užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą bei vykdytinumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimu ieškovės UAB „EUROPARK VILNIUS“ ieškinys buvo atmestas, o atsakovės UAB „TUGVA“ priešieškinis patenkintas, be kita ko UAB „EUROPARK VILNIUS“ įpareigota priimti iš UAB „TUGVA“ automobilių stovėjimo aikšteles, esančias virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58/1, Vilnius ir sumokėti priteistą pinigų sumą. Tai reiškia, jog UAB „TUGVA“ teismo sprendimu jokie įsipareigojimai nebuvo nustatyti, todėl, net ir keičiant sprendimo vykdymo tvarką, jie negalėtų būti nustatyti. Šiuo atveju egzistuojanti sprendimo vykdymo tvarka nėra neaiški ar neįvykdoma, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymą ją pakeisti. Nepaisant to pažymėtina, jog skolininkei tinkamai sudarius galimybę įvykdyti jai teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, įpareigojimas priimti automobilių stovėjimo aikštelę realiai turės būti vykdomas ir su išieškotojos UAB „TUGVA“ aktyviais veiksmais – aikštelės perdavimu. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusi faktinė situacija iš esmės nerodė tinkamo skolininkės pasiruošimo įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Bylos duomenys patvirtina, jog 2016-11-23 UAB „EUROPARK VILNIUS“ akcininkas BALTIK PARK AS pervedė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 194 356,67 Eur. Apeliantė nurodė, jog šiuo pavedimu ji siekia užtikrinti sprendimo dalies dėl pinigų sumokėjimo įvykdymą. Vertindamas šio pavedimo pobūdį apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją valstybė yra patikėjusi antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Tuo tarpu teismas nėra vykdomąsias funkcijas atliekanti institucija. Nors savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad ši suma laikytina sprendimo vykdymo užtikrinimu, tuo pačiu faktiškai prašo teismo atlikti byloje ir vykdymo veiksmus – vertinti aikštelės priėmimo-perdavimo faktą bei pervesti išieškotojai pinigų sumą pagal 2009-03-10 ir 2013-02-05 sprendimus. Tai reiškia, jog aptariamą pinigų sumą ieškovė faktiškai laiko ne sprendimo vykdymo užtikrinimu, bet dalies sprendimo įvykdymu. Nors sutiktina su ieškove, kad skolininkas turi teisę atsiskaityti su kreditoriumi ne tik per antstolį, atsiskaitymas per teismą nėra vienas iš galimų variantų, kadangi, kaip jau buvo minėta, sprendimų vykdymo funkcijos teismas neatlieka. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nesutinka su teismo šiuo atveju taikytu CPK 753 straipsniu ir išaiškinimu, jog siekiant priimti aikštelę visų pirma turi būti sumokėtos priteistos pinigų sumos pagal visus, o ne vieną vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodymas taikyti 753 straipsnyje įtvirtintas reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo taisykles yra pagrįstas, kadangi antstolis vienu metu vykdo net tris vykdomąsias bylas, kuriose UAB „EUROPARK VILNIUS“ yra skolininkė, o UAB „TUGVA“ išieškotoja. Skolininkės teismui pervestų piniginių lėšų suma yra lygi dviejose bylose priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidų sumai, tačiau nepadengia Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje priteistos sumos bei jau atsiradusių antstolio vykdymo išlaidų, kurias skolininkė taip pat turi pareigą padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodyti antstolio neteisėti veiksmai / neveikimas gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsisakė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendime nustatytą jo vykdymo tvarką. Dėl šios priežasties apeliantės UAB „EUROPARK VILNIUS“ atskirasis skundas atmetamas.

Dėl UAB „TUGVA“ prašymo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką dalyje dėl PVM priteisimo

Apeliantė UAB „TUGVA“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką jau buvo atliktas ir bylą šioje dalyje nutraukė. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-28 nutartyje išaiškino savo 2010-03-17 nutartį, o ne Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimą. 2010-03-17 nutartyje klausimas dėl PVM įtraukimo į priteisiamą sumą nebuvo nagrinėtas, todėl negalima laikyti, jog teismas jau yra išaiškinęs šio sprendimo dalį. Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimas buvo iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-17 nutartimi – vietoje priteistų „767 952 Lt neįskaitant PVM“, teismas priteistą sumą sumažino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 249 745,50 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-28 nutartyje išaiškino, jog „Į atsakovui priteistą sumą PVM nėra įskaitytas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aptarta, kad atsakovui priteisiama suma skaičiuojama be PVM. Nutarties rezoliucinėje dalyje atsakovui priteisiama suma nurodyta neįskaitant į priteistą sumą PVM. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas tik dėl priteistos sumos dydžio. Dėl į atsakovui priteistą sumą PVM neįskaitymo pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas. Mokestinių prievolių vykdymas, teikiamų paslaugų apmokestinimas, PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, PVM ataskaitos gavimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neaiškino kaip šalys turėtų elgtis, vykdydamos savo mokestines prievoles.”Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė UAB „TUGVA“ šį išaiškinimą traktuodama tik kaip išimtinai Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-17 nutarties išaiškinimą neteisingai vadovaujasi civilinio proceso taisyklėmis. CPK 279 straipsnyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies pakeistas teismo sprendimas, sudaro vieną visumą teismo procesinio sprendimo, kuris sukuria šalims tam tikras teises ir pareigas. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-17 nutarties, teismas joje nagrinėjo atsakovei priteistos sumos pagrįstumą ir ją sumažino būtent dėl to, kad į ją neturėjo būti įtrauktas PVM mokestis, kuris realiai nebuvo sumokėtas, t. y. teismas sprendimą dalyje dėl PVM nepriteisimo paliko nepakeistą ir turėjo teisę 2010-04-28 nutartyje išaiškinti šio sprendimo vykdymo tvarką. Dėl aukščiau aptartų priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės UAB „TUGVA“ prašymas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką dalyje dėl PVM mokesčio jau yra išaiškintas bei pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).Kiti apeliančių atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nuodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamų klausimų rezultatam, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantės nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė