Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-675-902/2016 pagal ieškovės J. T. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovui S. V., institucija, teikianti išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė išvadą, kad nepilnametės K. V. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, nes tokiu būdu nepilnametei bus užtikrintos visos sąlygos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui apie 300 Eur per mėnesį pagal preliminarų ieškovės paskaičiavimą (ieškinyje remiamasi minimalios algos dydžiu – 325 Eur (nuo 2016-01-01 būtų 350 Eur), iš esmės yra pagrįstos racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atsižvelgdamas į realiai patiriamas papildomas išlaidas vaiko ugdymui, sveikatos priežiūrai, į tai, kad ieškovė netgi nėra paskaičiavusi išlaidų, kurios paprastai patiriamos vaikui sportuojant (žaidžiant krepšinį), t.y. aprangai (drabužiams, sportinei avalynei) įsigyti, juo labiau, kai vaikas yra augantis ir jo poreikiai didėja, sprendė, jog šiuo atveju, Kamilės išlaikymui reikalinga 350 Eur suma per mėnesį – Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodytas minimalios algos dydis. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, vidutiniškai gauna 329 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė - jis dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 2074 Eur per mėnesį, atsakovas turi automobilį Volvo S60 (b.l. 41), nekilnojamąjį turtą – žemę 2936 Eur vertės (b.l. 35-40), kurią gali išnuomoti ir gauti papildomas pajamas. Nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų įrodymų, kad patiria išlaidas už žemės išlaikymą, t.y. kad moka mokesčius. Iš pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovas per mėnesį patiria išlaidas už būsto N. nuomą, elektros energiją – 1000 kronų mėnesiui (b.l. 32). Nustatydamas šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgė į tai, jog ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame būste (name) ir prisideda prie būsto išlaikymo, iš esmės ieškovei tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia (taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda jos tėvai. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendė, kad ginčas iš esmės kilo dėl 50 € išlaikymo sumos, nes atsakovas teikti išlaikymą dukrai po 150€ per mėnesį sutinka. Teismas darė išvadą, kad 50 Eur suma palyginus pragyvenimą Lietuvoje su atsakovo pragyvenimu Norvegijoje, nėra tokia didelė, kad atsakovas negalėtų teikti dukrai išlaikymo – 200 Eur per mėnesį. Teismas nesutiko, kad šalių dalys išlaikymo prievolėje turi būti lygios, nes atsakovo gaunamos pajamos 6 kartus didesnės už ieškovės gaunamas pajamas, atsakovas turi vertingą turtą, kurį gali išnuomoti ar parduoti. Įrodymai apie atsakovo 1000 kronų per mėnesį patiriamas išlaidas būsto išlaikymui N. sudaro tik 1/20 dalį gaunamų pajamų. Ieškovės turtinė padėtis blogesnė, ji pragyvena iš ženkliai mažesnio darbo užmokesčio, vertingo turto neturi, todėl sprendė, jog atsakovo dalis dukros išlaikymo prievolėje turi būti didesnė – 200 Eur vaikui per mėnesį, kita dalis (125 Eur, nuo 2016- 01-01 150 Eur) teiktino vaikui išlaikymo tektų ieškovei. Nurodė, kad toks išlaikymo dydis iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, papildomai vertinant tą aplinkybę, kad vaikui augant jo poreikiai didės, didės išlaidos, patiriamos vaiko išlaikymui (maistui, drabužiams, ugdymui, sveikatos priežiūrai). Pažymėjo, jog atsakovas, jo atstovas neginčijo ieškovės patiriamų išlaidų mergaitės išlaikymui, todėl teismas sprendė, jog minėtos išlaidos yra protingos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo S. V. išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 200 € periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto S. V. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliantas, neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą ir nesutinka tik su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliaciniu skundu tvirtindamas, kad teismas tenkinosi tik šalių turtinės padėties nustatytu, konstatavo, kad jo, kaip atsakovo turtinė padėtis daug geresnė, netyrė aplinkybių kodėl ieškovė nesistengia gauti didesnių pajamų, neteisingai nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro 350 Eur per mėnesį. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei atsakovo dukrai, orientaciniu kriterijumi pagal suformuotą teismų praktiką laikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Be to, atsižvelgė į realiai patiriamas papildomas išlaidas vaiko ugdymui, sveikatos priežiūrai, kurių ieškovė nebuvo paskaičiavusi, tačiau kurios paprastai patiriamos vaikui sportuojant (žaidžiant krepšinį), t.y. aprangai (drabužiams, sportinei avalynei) įsigyti, bei tai, kad vaikas yra augantis ir jo poreikiai didėja. Tačiau teismas kartu vertino ir visas kitas išlaikymo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes: abiejų nepilnametės tėvų turtinę padėtį – ieškovė yra dirbanti, ji vidutiniškai gauna 329 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba N., jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 2074 Eur per mėnesį, atsakovas turi automobilį Volvo S60 (b.l. 41), nekilnojamąjį turtą – žemę 2936 Eur vertė (b.l. 35-40), kurią gali išnuomoti ir gauti papildomas pajamas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas patiria išlaidas už žemės išlaikymą, t.y. kad moka mokesčius, byloje yra įrodymų, kad atsakovas per mėnesį patiria išlaidas už būsto N. nuomą, elektros energiją – 1000 kronų mėnesiui (b.l. 32). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), taip pat apribotos galimybės susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, nes vaikas yra mažametis ir jo negalima palikti be priežiūros. Duomenų apie išsilavinimą byloje nėra, todėl negalima teigti, kad ieškovė neieško darbo atitinkančio jos išsilavinimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančius įrodymus, vertina, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis buvo nustatytas pagrįstai. Teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į nustatytų bei įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių visumą, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas S. V. gali nepilnametės dukros K. V. išlaikymui skirti 200 Eur sumą iki jos pilnametystės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neprašo iš atsakovo jokio išlaikymo įsiskolinimo, nors byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo dukrai būtų teikęs išlaikymą iki ieškovės kreipimosi į teismą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo argumentų, nes jie teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.