- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-356-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00304-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- S. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. V., prašydamas priteisti 85 446,87 Eur skolą, 9 816,30 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24281-931/2017 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo teigimu, šiuo teismo sprendimu, be kita ko, patvirtintas šalių susitarimas dėl pasidalijimo pinigų, gautų po bendro šalių turto pardavimo. 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas ir atsakovė pardavė butą ir žemės sklypą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 245 000 Eur. Ieškovas aiškino, kad grąžinus įsiskolinimą kreditoriui AB „Swedbank“, turto pardavėjams (ieškovui ir atsakovei) liko 170 446,87 Eur suma. Nurodyta suma šalių susitarimu buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, tačiau pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių už parduotą bendrą turtą į atsakovės sąskaitą pervesti pinigai turėjo būti pasidalinti tokiu būdu: atsakovei atitenka 85 000 Eur, o likusi dalis – 85 446,87 Eur atitenka ieškovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam nepervedė 85 446,87 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino ir 2020 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių bei atnaujino bylos nagrinėjimą.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo priėmimo ieškovas pasiūlė jai sudaryti papildomą susitarimą dėl kai kurių santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys 2017 m. birželio 10 d. sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovas, be kita ko, atsisakė jam priklausančios dalies pinigų, gautinų už parduotą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2, ir greta esantį žemės sklypą. Atsakovės įsitikinimu, toks šalių susitarimas neprieštarauja teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimui ir yra galiojantis, nepaisant to, kad jis nebuvo pateiktas teismui tvirtinti. Be to, atsakovė nurodė, kad šalys minėtą 2017 m. birželio 10 d. susitarimą pateikė notarui ir jo pagrindu notariškai patvirtintoje 2017 m. lapkričio 13 d. buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad lėšas už perkamą turtą pirkėjas perves tiesiogiai A. V.. Ši aplinkybė patvirtina, šalys laikėsi 2017 m. birželio 10 d. susitarime susitarimo, jog visos gautos lėšos priklausys atsakovei, o nebus tik perduotos atsakovei pasaugoti.
6. Atsikirsdamas į atsakovės poziciją, ieškovas nurodė, kad šalių 2017 m. birželio 10 d. susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, o ieškovo reikalavimas pagrįstas teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartimi. Ši sutartis šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, ji yra privalomai vykdytina, kaip ir teismo sprendimas. Ieškovo įsitikinimu, kadangi 2017 m. birželio 10 d. susitarimas nustato kitokio turinio šalių įsipareigojimus, nei yra nustatyti teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys turi vadovautis teismo sprendimu patvirtinta sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo G. V. ieškinį atmetė.
8. Sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-24281-931/2017, kuris įsiteisėjo 2017 m. spalio 24 d., nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktu šalys G. V. ir S. V. susitarė, kad po santuokos nutraukimo sieks parduoti sutarties 2.1 punkte nurodytą šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, 0,3 ha žemės sklypą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2), o gautus pinigus, likusius po atsiskaitymo su kreditoriumi (AB „Swedbank“), pasidalins tokiomis dalimis: S. V. atiteks ne mažiau kaip 85 000 Eur, G. V. – likusi pinigų dalis, gauta už parduotą nekilnojamąjį turtą. Nurodytu sutarties punktu šalys taip pat susitarė, kad po nekilnojamojo turto pardavimo G. V. naujame S. V. įsigytame būste įrengs santechnikos (su sanitariniais prietaisais) ir elektrotechnikos sistemas (be šviestuvų).
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovas ir atsakovė (pardavėjai) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti pirkėjams 198,26 kv. m ploto butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2, už 222 000 Eur ir ½ dalį žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur. Pagal šios sutarties 4.1. punktą pirkėjai įsipareigojo dalį turto kainos – 170 446,87 Eur pervesti į atsakovės S. V. banko sąskaitą, o likusią dalį – 74 553,13 Eur pervesti į pardavėjų kreditorės AB „Swedbank“ sąskaitą.
10. Iš atsakovės pateikto 2017 m. birželio 10 d. susitarimo teismas nustatė, kad bylos šalys susitarė, jog: a) pardavus nekilnojamąjį turtą (butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2, ir 3 arų žemės sklypą) pirmine tvarka bus atsiskaitoma su kreditore AB „Swedbank“ pagal 2012 m. kovo 29 d. sudarytą kredito sutartį, o likusi dalis atiteks S. V.; b) G. V. atsisako Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu jam priteistos dalies už parduotą nekilnojamąjį turtą; c) šalių susitarimu tėvui G. V. panaikinama piniginė prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus T. V. ir G. V.; d) po nekilnojamojo turto pardavimo S. V. atsisako teisės, o G. V. išnyksta pareiga S. V. naujai įsigytame būste įrengti santechnikos ir elektrotechnikos sistemas.
11. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, laikėsi nuostatos, kad ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis šalių 2017 m. birželio 10 d. sudaryto susitarimo sąlygomis, o ieškovo argumentus dėl šio susitarimo negaliojimo atmetė.
12. Teismas nesutiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas realizuojant jų bendrą nekilnojamąjį turtą, sutarties šalims turi res judicata galią. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl skolos iš atsakovės išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties 2.3 punktą, konstatavęs, jog šiuo teismo sprendimu nėra ieškovui priteista skola iš atsakovės, o tik patvirtintas šalių susitarimas dėl ateityje numatomo turto realizavimo ir tarpusavio atsiskaitymo.
13. Teismo vertinimu, skirtingai nei teigia ieškovas, šalių 2017 m. birželio 10 d. susitarimu nebuvo peržiūrėtos ir nebuvo keičiamos teismui pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, reguliuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą ar tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams, todėl toks susitarimas neturi būti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas kaip susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.
14. Teismas nesutiko su ieškovu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties nuostatos turi aukštesnę teisinę galią nei 2017 m. birželio 10 d. susitarimo nuostatos, nes pastaruoju susitarimu nebuvo keičiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tik patikslintos ir sukonkretintos šios sutarties vykdymo sąlygos. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šalių 2017 m. birželio 10 d. sudarytas susitarimas reguliuoja skirtingus klausimus, todėl tarp šių dokumentų nėra teisinės konkurencijos.
15. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad 2017 m. birželio 10 d. susitarimas prieštarauja įstatymo imperatyvams, susijusiems su draudimu panaikinti tėvo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei 2017 m. birželio 10 d. susitarimo turinį, sprendė, kad šiuo susitarimu šalys sutarė dėl pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsirandančių sutuoktinių priešpriešinių prievolių įskaitymo (galutinio atsiskaitymo), o ne dėl bendro turto perskirstymo ar tėvui tenkančios vaikų išlaikymo prievolės panaikinimo.
16. Vertindamas ieškovo argumentus, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl vaikų išlaikymo pagal teismo 2017 m. birželio 6 d. teismo sprendimą (2019 m. gruodžio 18 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas), teismas konstatavo, jog ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumo pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimas ir jo dalis, susijusi su G. V. prievole teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nebuvo nei pakeista nei panaikinta, todėl pagrįstai išduotas vykdomasis raštas dėl šios ieškovo prievolės.
17. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. birželio 10 d. susitarimą ieškovas ir atsakovė sudarė laisva valia, šį susitarimą jie vienodai suprato ir realiai vykdė. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepaisant 2017 m. birželio 10 d. susitarimo, pagal kurį jam nebereikėjo teikti tokio išlaikymo. Teismas taip pat laikė neįrodytais ieškovo teiginius, kad ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojimus, atliko santechnikos ir elektrotechnikos sistemų įrengimo darbus atsakovės įsigytame būste. Teismas vertino, kad ieškovo pateikti duomenys apie jo maršrutus į atitinkamus prekybos centrus tokių aplinkybių nepatvirtina. Teismas nesivadovavo ir ieškovo paaiškinimais, kad atsakovė 2018 m. buvo pasirašiusi darbų priėmimo ir perdavimo aktą, kurį vėliau užvaldė įsilaužusi į ieškovo gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad ji nereikalavo ieškovo vykdyti šios prievolės, o patalpų įrengimo darbus naujai įsigytuose objektuose atsakovė atliko pati arba savo lėšomis, pasitelkdama rangovus.
18. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo teiginiais dėl jo 2017 m. lapkričio 24 d. susirašinėjimo el. paštu su antstoliu, kur ieškovas buvo nurodęs antstoliui, jog už butą gautos lėšos priklauso atsakovei tik dėl to, kad ieškovas ir atsakovė esą buvo susitarę apgauti antstolį siekiant išvengti tų lėšų arešto, pritaikyto civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-55-3-00304-2017-2.
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovas G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
20.1. Lietuvoje taikomas toks santuokos nutraukimo ir jo teisinių padarinių nustatymo modelis, kai visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant ir turtinius, sprendžia išimtinai teismas, todėl sutuoktinių teisinė valia patiems nevaržomai spręsti tokius klausimus yra apribota.
20.2. Tik atlikus sutuoktinių sudaryto susitarimo teisminę kontrolę, teismo sprendimo pagrindu sutuoktiniams sukuriamos tarpusavio teisės ir pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Jei galutiniu teismo sprendimu užbaigus bylą dėl santuokos nutraukimo, kituose teismo procesuose šalys atskleidžia, kad dar iki santuokos nutraukimo bylos užbaigimo jos sudarė susitarimą, kuriuo susitarė kitaip nei pagal teismo sprendimą spręsti turto padalijimo, kompensacijų išmokėjimo, vaikų išlaikymo klausimus, t. y. sprendė dėl tų pačių klausimų, kurie nurodyti teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, toks susitarimas neturi ir negali turėti ir (ar) įgyti prioritetiškumo prieš teismo baigiamąjį aktą.
20.4. Dar nesibaigus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo, šalių paprasta rašytine forma sudarytas susitarimas tais pačiais klausimais, kurie spręstini tik teismine tvarka, nėra teismo sprendimo sudėtinė dalis ir yra niekinis pagal įstatymą, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.
20.5. Teismas šioje dispozityvioje byloje, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio, o ir ieškovui neprašius nustatyti jo paties prisiimtų prievolių įvykdymo tinkamumą, neturėjo pagrindo aiškintis, ar atsakovės atžvilgiu yra įvykdytos ieškovo prievolės, nustatytos teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
20.6. Teismas nepagrįstai nevertino abiejų šalių paaiškinimų, jog jos ne kartą svarstė ne tik sudarytos ir teismui pateiktos tvirtinti sutarties keitimo klausimą, bet ir buvo apeliacine tvarka apskundusios teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Tai reiškia, kad šalys netgi buvo išreiškusios ketinimą apskritai nenutraukti santuokos (patenkinus jų apeliacinį skundą, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų panaikintas).
20.7. Bylos duomenys nepatvirtina teismo išvados, jog po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. turto pirkimo–pardavimo sutartyje atsisakė pinginės naudos, kurią turėjo gauti iš teismo sprendimu nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo dalies.
Atsiliepimas
21. Atsakovė S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikti nauji duomenys – pranešimo apie ikiteisminį tyrimą ir pranešimo apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą kopijos. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
21.1. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2017 m. birželio 10 d. susitarimą jis sudarė laisva valia, nors neprisimena, kas šį susitarimą parengė. Atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog tą susitarimą parengė būtent ieškovas.
Šalies argumentai
21.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu paneigiami kito teismo baigiamojo akto privalomumo ir vykdytinumo principai. Teismas motyvuotai atmetė tokį ieškovo argumentą.
21.3. Atsakovė ketino inicijuoti skyrybas dėl ieškovo kaltės, tačiau dėl ieškovo vykdyto psichologinio spaudimo, sutrikusios sveikatos (pagal tyrimų rezultatus stiprėjo įtarimas apie piktybinį naviką) ji sutiko pasirašyti ieškovo advokatų parengtus dokumentus dėl skyrybų bendru sutuoktinių sutarimu, pagal kurį ieškovas savo nuožiūra nesąžiningai padalino turtą.
21.4. Ieškovas vienas (nedalyvaujant atsakovei) surado šalių bendro nekilnojamojo turto pirkėją ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Įtarimų kelia aplinkybė, kad pirkėjas buvo surastas labai greitai, o už atsakovei teksiančią dalį lėšų buvo galima nupirkti tik dviejų kambarių butą, tad šalių vaikai neturėtų atskirų kambarių, kaip buvo įpratę.
21.5. Po teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo ieškovas reiškė apgailestavimą, kad nelygiomis dalimis buvo padalintas turtas bei pradėjo spausti atsakovę apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, o 2017 m. birželio 10 d. davė atsakovei pasirašyti ginčijamą susitarimą.
21.6. Atsakovė tikėjosi, kad prasidėjus apeliaciniam procesui dėl santuokos nutraukimo, ieškovas pateiks šalių 2017 m. birželio 10 d. sudarytą susitarimą, tačiau ieškovas to nepadarė.
21.7. 2018 m. ieškovas pareiškė, kad neturi kur gyventi, šantažavo atsakovę, todėl atsakovė sutiko, kad jis gyventų jos namuose, nors jiedu pastoviai pykosi, ieškovas terorizavo atsakovę. Vėliau atsakovė kreipėsi į advokatus, kurie patvirtino, kad ginčijamas susitarimas turi teisinę galią. Yra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ieškovas sistemingai baugino ieškovę, baudžiamoji byla bus nagrinėjama teisme.
22. 2022 m. gegužės 11 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su prašymu pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo priimto nuosprendžio kopija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomai teikiamų duomenų
24. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė 2021 m. liepos 13 d. pranešimo apie įtarimą bei 2021 m. rugsėjo 9 d. pranešimo apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą kopijas. Be to, 2022 m. gegužės 11 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės prašymas pridėti prie bylos naują dokumentą – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio kopiją.
25. Teikdama papildomus duomenis atsakovė akcentavo, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, kad šių duomenų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jie dar neegzistavo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad byla yra kilusi iš šeimos teisinių santykių, teikiami nauji įrodymai ieškovui yra žinomi.
26. CPK 314 straipsnyje yra nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Analizuojamu atveju atsakovė, teikdama papildomus įrodymus, neįvardijo priežasčių, dėl kurių iškilo būtinybė pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovės teikiamais naujais duomenimis gali būti siekiama pagrįsti poziciją dėl ieškovo požiūrio į atsakovę, dėl šalių santykių jų bendro gyvenimo metu ir to gyvenimo iširimo laikotarpiu. Susipažinus su atsakovės naujai teikiamais duomenimis matyti, kad šie duomenys susiję su baudžiamojoje byloje pareikštais ieškovui kaltinimais dėl jo galbūt atliktų veiksmų jau po nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinamų sandorių (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ginčijamo 2017 m. birželio 10 d. susitarimo) sudarymo. Tokia aplinkybė reiškia, jog atsakovės papildomai teikiami duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
28. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytais motyvais, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, kaip naujus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
29. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo teisinės tvarkos, taip pat ieškovo ir atsakovės 2017 m. birželio 10 d. sudaryto susitarimo dėl turto pasidalijimo galiojimo.
30. Ieškovo teigimu, šalių 2017 m. birželio 10 d. sudaryto susitarimo sąlygos, susijusios su kitokiu sutuoktinių turto pasidalijimu nei teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, yra negaliojančios, todėl tokio susitarimo sąlygos nesudaro teisinio pagrindo nesilaikyti ar nepaisyti teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko, išreikšdama nuomonę, kad 2017 m. birželio 10 d. susitarimas turi teisinę galią, taip pat akcentuodama patirtą ieškovo psichologinį terorą, išlaikymo vaikams neteikimą. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo aiškinimu, kad teismo patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos, be kita ko, reguliuojančios ir šalių teises bei pareigas realizuojant bendrą nekilnojamąjį turtą, turi res judicata galią. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2017 m. birželio 10 d. susitarimas šalių sudarytas laisva valia, ieškovas ir atsakovė to susitarimo turinį suprato vienodai, jį realiai vykdė.
31. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtino G. V. ir S. V. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2, įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo priklausys po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 2.3 punkte šalys sutarė, kad 2.1 punkte nurodytą turtą jos sieks parduoti, o gautus pinigus, likusius po atsiskaitymo su kreditore, pasidalins tokiomis dalimis: S. V. atiteks ne mažiau kaip 85 000 Eur, G. V. – likusi pinigų dalis, gauta už parduotą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 7 d. buvo gautas G. V. ir S. V. pasirašytas (bendras) apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo. Tame apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo nurodyta, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte nustatyta sąlyga – pardavus nekilnojamąjį turtą gautus pinigus padalyti tokiu būdu, jog S. V. atiteks ne mažiau kaip 85 000 Eur – pažeidžia G. V. teises, jog S. V. gautina suma yra aiškiai per didelė. 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu G. V. ir S. V. atsisakė apeliacinio skundo, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi apeliacinio skundo atsisakymas buvo priimtas ir apeliacinis procesas nutrauktas. Nuo tos dienos įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimas, įskaitant ir jo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birželio 10 d. ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir galutinio atsiskaitymo. Šio susitarimo 3 punkte šalys sutarė, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmine tvarka bus atsiskaitoma su kreditore banku AB „Swedbank“ pagal 2012 m. kovo 29 d. sudarytą kredito sutartį, o likusi dalis atiteks S. V.. Aptariamo susitarimo 4 punkte nurodyta, kad G. V. atsisako 2017 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo (civilinė byla Nr. e2YT-24281-931/2017) jam priteistos dalies už parduotą nekilnojamąjį turtą. 2017 m. lapkričio 13 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria parduotas G. V. ir S. V. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, 4.5 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjai pareiškia ir patvirtina, jog visa pagal šią sutartį pardavėjams tenkanti pinigų suma už daiktus yra mokama S. V. pagal tarp S. V. ir G. V. pasirašytą 2017 m. birželio 10 d. susitarimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir galutinio atsiskaitymo. Be to, 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punkte ieškovas pareiškė, kad neturi pretenzijų, jog sutartyje nurodytos sumos yra pervedamos į S. V. banko sąskaitą.
33. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2017 m. lapkričio 24 d. G. V. elektroniniame laiške antstoliui V. Čeglikui nurodė, jog pas S. V. nėra jam priklausančių piniginių lėšų, kito turto ar turtinių teisių. 2017 m. gruodžio 3 d. rašte S. V. nurodė antstoliui V. Čeglikui, kad neturi jokių finansinių sąsajų su buvusiu vyru, kad jie tarpusavyje yra visiškai atsiskaitę.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Nurodytas reguliavimas suponuoja, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, o teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos gali būti keičiamos kreipiantis į teismą.
35. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas, be kita ko, privalo išspręsti turto padalijimo klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog teismo sprendimas nutraukti santuoką turto padalijimo klausimu taip pat yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 18 ir 24 punktai bei juose nurodyta praktika).
36. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriomis susitarta dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo ir gautų lėšų padalijimo, turi res judicata galią ir sutarties šalims yra privalomos.
37. Šiame kontekste taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas lemia, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo tvarkos privalo būti vertinama kaip imperatyvi, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos buvusių sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su turto pasidalijimu, gali būti keičiamos tik teismo tvarka. Remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, buvusių sutuoktinių ne teismo tvarka sudaryto susitarimo nuostatos, kuriomis keičiamos teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių apibrėžtos turto padalijimo sąlygos, negali sukurti tokių padarinių, kurie paneigtų teismo sprendimu patvirtintą turto (lėšų) pasidalijimo tvarką.
38. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo įsiteisėjimo sudarė 2017 m. birželio 10 d. susitarimą, kuriuo susitarė dėl kitokio nekilnojamojo turto (už šį turtą gautų lėšų) padalijimo, nei buvo numatytas teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytas 2017 m. birželio 10 d. susitarimas nebuvo pateiktas teismui ir teismas nesprendė 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo klausimo, konstatuotina, jog ieškovo ir atsakovės 2017 m. birželio 10 d. susitarimo sąlygos, kuriomis sutarta dėl bendro turto padalijimo kitomis dalimis bei tvarka, nei teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali pakeisti teismo sprendimu nustatytos turto padalijimo sutuoktiniams tvarkos ir sąlygų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nepagrįstai rėmėsi 2017 m. birželio 10 d. susitarimo sąlygomis dėl ieškovo ir atsakovės turto (už jį gautų lėšų) padalijimo.
39. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kaip šioje nutartyje jau minėta, bylos šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte sutarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo tampa G. V. ir S. V. asmenine nuosavybe po ½ dalį. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte susitarta, kad S. V. atiteks ne mažiau kaip 85 000 Eur suma už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovas ir atsakovė numatė, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gautos lėšos bus pervestos į atsakovės S. V. sąskaitą, nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, pagal kurias bus padalijamas bendras nekilnojamasis turtas turto ir (ar) gautos lėšos jį pardavus. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą ieškovas turi teisę po šalims priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo gauti tą lėšų už parduotą turtą dalį, kuri lieka po kreditorei (bankui) mokėtinos sumos išskaitymo ir atsakovei tenkančios ne mažesnės kaip 85 000 Eur sumos.
41. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad pardavus ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo gauta 245 000 Eur suma, o sumokėjus įsiskolinimą bankui liko 170 446,87 Eur suma, kuri buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Įvertinus pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas atsakovei tenkančią 85 000 Eur sumą, ieškovas turi reikalavimo teisę į likusią 85 446,87 Eur sumą.
42. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atmesti ieškinį panaikinamas ir ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas.
Dėl vėlavimo palūkanų ir procesinių palūkanų
43. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 9 816,30 Eur dydžio vėlavimo palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos (2020 m. kovo 2 d.).
44. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl termino, per kurį atsakovė turi įvykdyti prievolę perduoti ieškovui tenkančią dalį lėšų, gautų pardavus šalių nekilnojamąjį turtą. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.
46. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme dienos būtų pareikalavęs iš atsakovės perduoti ieškovui priklausančias lėšas, gautas pardavus šalių nekilnojamąjį turtą. Tokių įrodymų nebuvimas reiškia, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme negali būti laikoma praleidusia terminą įvykdyti prievolę dėl ieškovui priklausančių lėšų perdavimo ieškovui. Nenustačius termino praleidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 9 816,30 Eur palūkanas atmetamas.
47. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 85 446,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atsakovės atsikirtimų vertinimo ir bylos procesinės baigties
48. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus atsakovė pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą ieškovas, be kita ko, įsipareigojo S. V. įsigytame naujame būste įrengti santechnikos (su sanitariniais prietaisais) bei elektrotechnikos sistemas (be šviestuvų), tačiau šio įsipareigojimo, kaip ir buvo numatyta 2017 m. birželio 10 d. susitarime, nevykdė. Šioje byloje atsakovė S. V. nėra pareiškusi priešieškinio, o bylos ribas apsprendžia ieškinyje apibrėžtas nagrinėjimo dalykas – ieškovo reikalavimas dėl skolos už parduotą nekilnojamąjį turtą priteisimo. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo analizuoti ieškovo prievolės įrengti santechnikos ir elektrotechnikos sistemas (ne)įvykdymo fakto ir iš to galbūt kylančių teisinių pasekmių. Kita vertus, atsakovė negali remtis tuo, kad ji laikėsi 2017 m. birželio 10 d. susitarime numatytų sąlygų, nes dar iki ieškinio šioje byloje padavimo kreipėsi į teismą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl ieškovo prievolės išlaikyti vaikus priverstinio vykdymo, nors tame susitarime šalys buvo sutarę dėl tokios prievolės panaikinimo (nors sąlyga dėl vaikų išlaikymo prievolės panaikinimo pagal įstatymo reikalavimus apskritai yra niekinė).
49. Atsakovė akcentavo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas, o 2017 m. gruodžio 3 d atsakovė antstoliui V. Čeglikui buvo nurodę, jog ieškovo lėšų pas atsakovę nėra. Ta aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė kurį laiką galbūt formaliai laikėsi ne teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, bet 2017 m. birželio 10 d. susitarimo sąlygų, ar dėl tam tikrų priežasčių antstoliui teikė klaidingą informaciją, nepaneigia įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo teisinės galios ir bylos šalių pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis).
50. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 85 446,87 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkina apeliacinį skundą ir priimdamas naują sprendimą patenkina 89,7 proc. ieškinio reikalavimų.
53. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1 692 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokant žyminį mokestį už ieškinį. Be to, prašydamas priimti sprendimą už akių ieškovas pateikė duomenis, kad 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. bankiniais pavedimais sumokėjo advokatų kontorai 364 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Teisinės paslaugos pagal sf serija LDNA 20200306-1“ bei „20200406-2“. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nurodytas 364 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovas patyrė būtent nagrinėjamoje byloje, tos išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė duomenis apie 544,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą susipažįstant su bylos medžiaga, atliekant duomenų teisinę analizę (4,5 val.). Ieškovas 544,50 Eur sumą advokatui sumokėjo 2020 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu, šios išlaidos neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie 393,25 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už į bylą pateiktų duomenų analizę, dalyvavimą teismo posėdyje bei pasirengimą teismo posėdžiui po teisminės mediacijos (apmokėta 2021 m. rugpjūčio 11 d. pinigine perlaida per Lietuvos paštą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (apmokėta 2020 m. birželio 24 d. pinigine perlaida per Lietuvos paštą). Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (Rekomendacijų 8.16 punktas), todėl mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 543 Eur. Taigi, ieškovas pagrindė iš viso 3 172,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme turėjimą. Įvertinus patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui atlygintinos 2 846 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
54. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 300 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant dokumentus, teikiant teisines konsultacijas (apmokėta 2020 m. liepos 20 d. grynaisiais pinigais), 600 Eur išlaidas už advokato atstovavimą (apmokėta 2020 m. birželio 17 d. grynaisiais pinigais). Dokumentų parengimo ir teisinių konsultacijų išlaidos (300 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdis vyko 14 min., todėl nesant duomenų apie advokato pasirengimo posėdžiui ir atvykimo į posėdį laiką, atstovavimo minėtame posėdyje išlaidos remiantis Rekomendacijų 9 punktu nėra atlyginamos. 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdis truko 3 val. 17 min., todėl pagal Rekomendacijas maksimali atlygintina suma sudaro 407 Eur (Rekomendacijų 8.20, 9 punktai). Taigi, atsakovė pagrindė 707 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų proporcinį dydį, atsakovei iš ieškovo priteistinas 73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
55. Tarpusavyje įskaičius šio sprendimo 53–54 punktuose nustatytus bylos šalims atlygintinų išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžius, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 2 773 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
56. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 7,24 Eur. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 6,49 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovui tektų atlyginti 0,75 Eur šių išlaidų. Kadangi tokia suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), valstybei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
57. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 654 Eur sumokant žyminį mokestį ir 1 815 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (apmokėta 2021 m. rugsėjo 24 d.). Ieškovo išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl yra atlygintinos. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 3 112 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
58. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 800 Eur išlaidas advokatui parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (apmokėta 2021 m. spalio 4 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymais). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Įvertinus atmestą apeliacinio skundo dalį, atsakovei atlygintinos 82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
59. Tarpusavyje įskaičius šio sprendimo 57–58 punktuose nustatytus ieškovui ir atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydžius, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 3 030 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85 446,87 Eur (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 87 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 85 446,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 773 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,49 Eur (šešių eurų 49 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 030 Eur (trijų tūkstančių trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.