- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2-836-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00304-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- G. V., T. R., S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,INŽINERA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo G. V. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,INŽINERA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3481-656/2017 pagal ieškovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,MOLESTA“ ir R. J. ieškinį atsakovams G. V., T. R., S. Ž. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „INŽINERA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai RUAB ,,MOLESTA“ ir R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti RUAB „MOLESTA“ ir G. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą UAB „Molestos inžinerija“ (dabar UAB „INŽINERA“) 22 800 vnt. 10 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad UAB „Molestos inžinerija“ (dabar UAB „INŽINERA“) 22 800 vnt. 10 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 10 d. tarp RUAB „MOLESTA“ ir T. R., R. J. bei S. Ž.; 2) pripažinti UAB „MOLESTA“ ir T. R., R. J., S. Ž. 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą UAB „Molestos inžinerija“ (dabar UAB ,,INŽINERA“) 22 800 vnt. 10 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją - UAB „INŽINERA“ 22 800 vnt. akcijas pripažinti RUAB „MOLESTA“ nuosavybe, o G. V. iš RUAB „MOLESTA“ priteisti 52 131,60 Eur.Ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti G. V. nuosavybės teise priklausančius 22 800 vienetus UAB „INŽINERA“ akcijų, uždraudžiant šias akcijas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims; 2) uždrausti G. V. kaip UAB „INŽINERA“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims naudotis visomis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis teisėmis, t. y. teise gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų; skolinti bendrovei; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 3) uždrausti G. V. kaip UAB „INŽINERA“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims naudotis Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teise, t. y. balsuoti UAB „INŽINERA“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 13, 16, 17, 19, 20, 22 punktuose, t. y. priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimą likviduoti bendrovę; 4) uždrausti G. V. kaip UAB „INŽINERA“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims UAB „INŽINERA“ akcijų suteikiamas balsavimo teises, o jei šios perleistos - uždrausti suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis UAB „INŽINERA“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis; 5) uždrausti G. V. kaip UAB „INŽINERA“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims priimti sprendimus, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje, t. y. priimti sprendimus UAB „INŽINERA“ tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; priimti sprendimus dėl UAB „INŽINERA“ ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); priimti sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.Nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, G. V. kaip vienintelis UAB „INŽINERA“ akcininkas ir vadovas ginčo metu galėtų nevaržomai perleisti akcijas tretiesiems asmenims, jas apsunkinti, vienasmeniškai priiminėti bet kokius, net ir svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos, priskirtus akcininkų susirinkimui, skirstyti bendrovės uždirbtą pelną, didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų arba papildomais įnašais mažinti įstatinį kapitalą, siekiant išmokėti lėšas akcininkams, taip pat priimti sprendimus dėl bendrovės turto perleidimo, apsunkinimo ar įsipareigojimų (laidavimo, garantijos ir kt.) prisiėmimo, dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų sudėtingas, nes ieškovė taptų akcininke įmonės, kurios finansinė būklė būtų iš esmės pasikeitusi ir/arba akcijų procentas įstatiniame kapitale būtų sumažintas, akcijų vertė ženkliai kritusi, dėl ko grąžintos akcijos nebesuteiktų bendrovės valdymo kontrolės, o dėl to neabejotinai ženkliai kristų ir akcijų vertė, lyginant su ta, kuri buvo akcijų perleidimo metu. G. V. gali imtis veiksmų ir priimti jam pačiam naudingus sprendimus, tačiau darančius žalą pačiai UAB „INŽINERA“ ir ieškovams, tuo labiau įvertinant aplinkybę, kad artimiausiu metu turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomi metiniai rezultatai skirstomas pelnas ir priimami kiti svarbūs sprendimai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo G. V. nuosavybės teise priklausančius 22 800 vienetus UAB „INŽINERA“ akcijų, uždraudė šias akcijas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims; uždraudė G. V. kaip UAB „INŽINERA“ akcininkui ir direktoriui bei jo įgaliotiems asmenims: gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų; skolinti bendrovei; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimą likviduoti bendrovę; perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims UAB „INŽINERA“ akcijų suteikiamas balsavimo teises, o jei šios perleistos – uždrausti suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis UAB „INŽINERA“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis; priimti sprendimus UAB „INŽINERA“ tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; priimti sprendimus dėl UAB „INŽINERA“ ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); priimti sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Teismas nurodė, kad ieškovai reiškiamus reikalavimus pagrindė pateiktais duomenimis, todėl yra tikėtina, kad jų reikalavimai, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti patenkinti, tačiau preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismo teigimu, tarp šalių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į akcijas teisėtumo, egzistuoja ginčo akcijų perleidimo tretiesiems asmenims galimybė, be to, nepritaikius disponavimo ginčo akcijomis, kaip finansiniu turtu, apribojimų, egzistuoja šių akcijų įkeitimo ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, kas galėtų turėti įtakos akcijų vertei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad siekiant padėties stabilumo, taikytina ieškovų prašoma laikinoji apsaugos priemonė – ginčo akcijų areštas. Teismas nustatė, kad atsakovas G. V. yra vienintelis UAB „INŽINERA“ akcininkas ir vadovas, kuris gali vienasmeniškai priiminėti sprendimus dėl bendrovės veiklos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog atsakovui, kaip vieninteliam įmonės akcininkui ir direktoriui, naudojantis teisėmis įmonės nenaudai, galimai pasikeistų finansinė įmonės padėtis bei būtų sumažinta akcijų vertė, todėl siekiant išsaugoti situaciją, esančią ieškinio pateikimo metu, tikslinga taikyti ieškovų prašomus draudimus.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas G. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino ieškinio priima facie pagrįstumo, t. y. nevertino kiek ir kokių įrodymų pateikė ieškovai bei, ar ieškovų pateikti įrodymai galėtų pagrįsti ieškovų reikalavimus, t. y. pripažinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu ir atitinkančiu actio Pauliana sąlygas. Teismas taip pat neįvertino ieškinio senaties termino, kuris yra praleistas. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad neabejotina, jog G. V. sužinojęs apie ieškinį imsis visų priemonių, kad akcijos būtų perleistos tretiesiems asmenims, ar sumažinant akcijų vertę, taip apsunkinant ginčo sprendimą ir galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymą. Tačiau tokie ieškovų argumentai yra paremti tik subjektyviu jų vertinimu. Ieškovams nepateikus jokių svarių argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vadovaujantis vien ieškovų subjektyvia nuomone, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė RUAB ,,MOLESTA“ jau yra ginčijusi 2012 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-402-236/2016 pagal UAB ,,Semeta“ ieškinį atsakovams G. V. ir RUAB ,,MOLESTA“ bei trečiajam asmeniui UAB ,,INŽINERA“ dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas minėtame sprendime pasisakė dėl aplinkybių, nurodomų ieškovų ir šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas R. J., balsuodamas visuotiniame UAB ,,MOLESTA“ akcininkų susirinkime, remiantis 2012 m. balandžio 30 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, pritarė UAB ,,Molestos inžinerija“ (Šiuo metu UAB ,,INŽINERA“) akcijų pardavimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai apie sudarytą ginčo sandorį žinojo jau nuo 2012 m. Remiantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.Trečiasis asmuo UAB ,,INŽINERA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais (išdėstytais nutarties 8.1 ir 8.2 p.) bei nurodo, kad turto areštas neigiamai veikia UAB ,,INŽINIERA“ įvaizdį tiek viešojoje erdvėje, tiek bendraujant su esamais ir potencialiais įmonės klientais. Nesant faktinio ir juridinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti neigiamų pasekmių UAB ,,INŽINERA“ ateityje vystant projektus.Ieškovas RUAB ,,MOLESTA“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su skundais argumentus: Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi nagrinėti iš esmės ginčo, kilusio tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti vertinami pakankamu pagrindu sprendžiant ar pagrįstai šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškiniu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas S. Ž. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais.Atsakovas T. R. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais. ieškovai tinkamai nepagrindė, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien aplinkybė, kad ieškiniu prašoma taikyti restituciją, savaime nėra pakankamas pagrindas tokį reikalavimą užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo UAB ,,INŽINERA“ ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodydami, kad teismas nevertino ieškinio priima facie pagrįstumo, t. y. nevertino kiek ir kokių įrodymų pateikė ieškovai bei, ar ieškovų pateikti įrodymai galėtų pagrįsti ieškovų reikalavimus.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismo atliekamas prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovų pareikštą ieškinį negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai prašo pripažinti UAB „MOLESTA“ ir G. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB ,,MOLESTA“ perleido, o G. V. įsigijo UAB ,,INŽINERA“ akcijas, apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str.), pripažinti, kad šis sandoris sudarytas tarp UAB „MOLESTA“ ir T. R., R. J., S. Ž. ir pripažinti jį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti restituciją. Iš ieškinio turinio matyti, kad suformuluotas jo dalykas, pagrindas, išdėstytos faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei byloje pateikti įrodymai, kurie ieškovų manymu, pagrindžia reiškiamus reikalavimus. Nurodyti duomenys įgalino pirmosios instancijos teismą konstatuoti, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje byloje lėmusių sąlygų (t. y. preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas) egzistuoja. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad kitoje byloje jau buvo ginčijama 2012 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau toks reikalavimas nebuvo tenkinas, šioje bylos proceso stadijoje teisiškai neaktualūs ir nesudaro prielaidų spręsti, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, ar spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, nes laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Taip pat apeliantų akcentuojamas ieškinio senaties termino praleidimas ir iš to kylančios teisinės pasekmės gali būti konstatuotos tik visapusiškai išnagrinėjus visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – egzistavimą.Apeliantai ginčija ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės, kad ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, – buvimą.Kaip minėta, byloje pareikštas reikalavimas dėl UAB ,,INŽINERA“ akcijų, priklausančių atsakovui G. V., perleidimo ir restitucijos taikymo. Tokio pobūdžio ieškiniu siekiama perimti juridinio asmens akcijas, kurios priklauso kitam akcininkui. Akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turimas akcijas perleisti tretiesiems asmenims turėtų galimybę bet kuriuo atveju, be kita ko, ir nebūtinai dėl priežasčių susijusių tik su nesąžiningumu, o pasinaudojimas šia galimybe galimai užkirstų kelią sklandžiam būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl apeliantų nurodomos aplinkybės, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas turimas akcijas ar jų suteikiamas teises siektų perleistų kitiems asmenims, t. y. neįrodė atsakovo nesąžiningumo, tokioje situacijoje negali būti pripažįstamos tokiomis, kurios eliminuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui G. V. esant vieninteliu UAB „INŽINERA“ akcininku ir vadovu, naudojantis savo teisėmis įmonės nenaudai, galimai pasikeistų finansinė įmonės padėtis bei būtų sumažinta akcijų vertė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir tokiu būdu iki galutinio ginčo išsprendimo užtikrino status quo tarp šalių. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar atsiliepimus į šį skundą atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje, todėl ieškovės RUAB ,,MOLESTA“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.