Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1350-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
e2S-1350-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01005-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1350-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01005-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2928-979/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui G. S. dėl antstolio procesinių veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Jurisdictus“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama: 1) persiųsti skundą nagrinėti Alytaus apylinkės teismui; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 3 dalies norma (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560), pagal turinį, ta apimtimi, kad ji nepagrįstai paneigia išieškotojo teisę pasirinkti antstolį dėl pinigų sumų išieškojimo bei apriboja antstolių konkurenciją vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai; 3) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus šioje byloje taikytinos CPK 650 straipsnio 3 dalies normos antikonstitucingumą, pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolio G. S. 2021 m. kovo 30 d. patvarkymą.

2. Pareiškėja nurodė, kad išieškotojas UAB „Jurisdictus“ pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro 2021 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DB-1481, kurį antstolis 2021 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė priimti ir grąžino jį išieškotojai. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, ar 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjos manymu, absoliutus išieškotojo teisės pasirinkti antstolį eliminavimas pažeidžia valstybės įgyvendintos antstolių institucinės reformos principus. Tokiu būdu yra sugriaunamas išieškotojų ir antstolių bendradarbiavimas, ypač tais atvejais, kai išieškotojas turi ne vieną ar du skolininkus, o dešimtis ar šimtus skolininkų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pavyzdžiui, bankai, lizingo ar faktoringo bendrovės, draudimo bendrovės, telekomunikacijų įmonės, komunalinių paslaugų teikėjai ir kt.). Antstolių informacinei sistemai automatiškai išskirsčius turimus vykdomuosius dokumentus skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams, išieškotojams nepagrįstai padidės (nes teks dėl atskirų vykdomųjų bylų bendrauti su skirtingais antstoliais) vykdomųjų bylų administravimo našta bei su tuo susijusios papildomos finansinės išlaidos. Įsigaliojusi naujoji tvarka turės neigiamą poveikį ne tik išieškotojų, bet ir pačių skolininkų interesams: Antstolių informacinei sistemai paskyrus antstolį, kurio darbo efektyvumas mažesnis, nukentės skolininkai, kurie, nepagrįstai užsitęsus išieškojimo procesui, patirs dar daugiau išlaidų, negu tais atvejais, kai skola būtų išieškoma efektyviai, kadangi paprastai yra išieškomas ne tik pagrindinis reikalavimas (skola), bet ir vėlavimo palūkanos ar delspinigiai, skaičiuojami už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo. Išieškotoju gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo, todėl ir jam, kaip vartotojui, turi būti ne paneigta, o užtikrinta teisė savo valia pasirinkti antstolį. Akivaizdu, kad CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas ne užtikrino vartotojų teisių gynimo garantijas, bet priešingai – pažeidė iš Konstitucijos kylančią valstybės pareigą ginti vartotojo interesus, todėl CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį. CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma niekaip nedera ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kadangi ji nepagrįstai riboja antstolių konkurenciją.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis G. S. 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymu, remdamasis tuo, jog 2021 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-21-182-4734 buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų persiųsti nagrinėti teismui savo nuožiūra. Patvarkyme nurodė, kad antstoliui vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti 2021 m. kovo 29 d., t. y. jau po įsigaliojusios naujos vykdomųjų dokumentų proporcingo skirstymo antstoliams tvarkos, kurią įtvirtina CPK 650 straipsnio 3 dalis. Pažymėjo, jog pagal naująjį teisinį reglamentavimą proporcingai skirstomi tik vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimų, o dėl nepiniginio pobūdžio bylų kategorijų (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojimo atlikti veiksmus (pavyzdžiui, statinių griovimo), iškeldinimo / įkeldinimo, matymosi su vaiku tvarkos užtikrinimo, turto konfiskavimo, paveldimo turto apyrašo sudarymo ir kt.) išieškotojo teisė pasirinkti antstolį išlieka. Atsižvelgiant į tai, ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir ateityje gali kilti nemažai aktualių klausimų dėl kreditoriaus teisių suvaržymo, kuriuos savo skunde aiškiai išdėsto pareiškėja. Įvertinus keliamo klausimo aktualumą ir pagrįstumą, antstolio nuomone, būtų tikslinga pareiškėjos skundo 2 punkte nurodytą klausimą persiųsti nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis, atsisakydamas priimti tiesiogiai jam, o ne per Antstolių informacinę sistemą, paduotą vykdomąjį dokumentą, vadovavosi imperatyviomis įstatymo normomis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio patvarkymą.

7. Teismo vertinimu, reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims, kai šis reikalavimas yra realiai įgyvendinamas ir nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, o galimybė pateikti procesinius dokumentus yra numatyta keliais alternatyviais būdais

8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir pažymėjo, jog pareiškėja, nesutikdama su šiuo argumentu, gali ir pati pateikti individualų konstitucinį skundą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Jurisdictus“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo, nesikreipimas į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti klausimą, ar įstatymas atitinka Konstituciją, iš esmės lemia antikonstitucinių teisinių padarinių atsiradimą, t. y. taip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, pareiškėja dėl to nepagrįstai neįgyja jai pagal Konstituciją priklausančių teisių ir atitinkamo teisinio statuso.

9.2. Pirmosios instancijos teismo išsakyta lakoniška ir formali pozicija, kad jam nekyla abejonių dėl normos atitikties Konstitucijai, yra nepagrįsta, nemotyvuota ir nulemta ne teisinių, bet kitų motyvų.

9.3. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas apie individualaus konstitucinio skundo įteisinimą Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, iš esmės liudija, kad bylą nagrinėjęs teismas į Konstitucinį Teismą tarsi nesikreipia dėl to, kad pati pareiškėja turės tokią galimybę (su individualiu konstituciniu skundu), tačiau tokia teismo pozicija nėra pagrįsta ir teisinga, kadangi individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimas nepanaikino paties konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo konstitucingumo įvertinimo. Be to, akivaizdu, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija (praktika) sukuria papildomą darbo krūvį visai teismų sistemai (nes prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu, asmuo privalo išnaudoti pažeistų teisių gynimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose galimybes) bei pareikalauja iš asmens daug didesnių jo pažeistų teisių gynimo laiko ir finansinių sąnaudų.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo antstolis G. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo nagrinėti pareiškėjos atskirąjį skundą savo nuožiūra. Nurodo, kad susipažinus su pareiškėjos atskiruoju skundu, atsižvelgiant į jame dėstomos situacijos aktualumą dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo dėl vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo pateikimo vykdyti tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiksliau konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims, antstolio manymu, pareiškėja tikslingai prašo šį klausimą persiųsti nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja UAB „Jurisdictus“ (toliau – ir apeliantė) pateikė antstoliui G. S. prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2021 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-1481. Antstolis, vadovaudamasis CPK 650 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-21-182-4734 atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžino pareiškėjai. Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymu buvo perduotas pirmosios instancijos teismui.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų šioje byloje skundžiama nutartimi netenkino. Nurodė, kad antstolis pagrįstai atsisakė priimti tiesiogiai jam, o ne per Antstolių informacinę sistemą paduotą vykdomąjį dokumentą. Taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi motyvuotą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios civilinės bylos išsprendimui taikytinos civilinio proceso įstatymo normos (CPK 650 straipsnio 3 dalies) konstitucingumo įvertinimo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išsakyta lakoniška ir formali pozicija, kad jam nekyla abejonių dėl normos atitikties Konstitucijai, yra nepagrįsta, nemotyvuota ir nulemta ne teisinių, bet kitų motyvų. Be to, nurodė, jog teismo nesikreipimas į Konstitucinį Teismą iš esmės lemia antikonstitucinių teisinių padarinių atsiradimą, t. y. taip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, pareiškėja dėl to nepagrįstai neįgyja jai pagal Konstituciją priklausančių teisių ir atitinkamo teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

16. CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymo leidėjas nenumato tokio bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą privalomumo tuo atveju, jeigu teismas neturi pagrindo matyti, kad įstatymas (arba kitas teisės aktas ar jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų ir nekelia abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė