Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-916-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-10Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-27Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-06-30Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2017-01-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2017-04-20Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-09Kauno apygardos teismas
  8. KasacijaNutartis · 2018-01-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. TS-34-753/2018Nutartis · 2018-04-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
1S-916-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00702-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-916-319/2017
Teisminio proceso Nr.1-20-1-00702-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 68 straipsnį R. V. uždrausta vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Anksčiau neteistas. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. V. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, teismo nutartis grindžiama formaliais argumentais, kurie neatitinka byloje surinktų duomenų, teismas nenurodė, kokie konkretūs duomenys buvo neįvertinti Komisijos nutarime, dėl ko jis nepakankamai pagrįstas.

4.1. Skunde teigiama, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog nuteistasis serga psichikos liga, dėl kurios jis ne kartą buvo gydomas ir esama jo būklė yra vena iš aplinkybių, lemiančių būtinybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. R. V. progresuoja ir akies liga, dėl ko jis praranda regėjimą ta akimi, medicininiai dokumentai patvirtina ir kitas nuteistajam diagnozuotas ligas. Dėl prastos sveikatos būklės nuteistasis nors ir norėtų, negalėtų dirbti pataisos namuose siūlomo darbo. R. V. nedirba, tačiau nuolatos užsiima kultūrine veikla Pravieniškių bendruomenės centre, už ką jis buvo du kartus paskatintas, antrą kartą po nutarimo priėmimo, dėl ko teismui apie antrąjį paskatinimą nėra žinoma ir jis negalėjo būti vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nevertino nuteistojo kūrybinės veiklos, vykdytos iki bausmės atlikimo, aktyviai šią veiklą tęsia ir jos atlikimo metu.

4.2. Skunde nuteistais nurodo, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, jam leidžiama savaitgaliais būti namuose, o darbo dienomis bendrauja telefonu ir internetu, yra išleidžiamas ir trumpalaikėms išvykoms, ten yra jo gyvenamoji vieta, kur jis gyvens paleistas iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje neatidžiai analizavo bylos aplinkybes, nes nurodė, kad nuteistasis kaltės nepripažino, kai jis kaltę pripažino pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, ką partirtina posėdžių protokolai, ir dar pažymi, kad kaltės prisipažinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjant baudžiamąją bylą, o ne dėl lygtinio paleidimo taikymo. Dėl nedengiamo priteisto civilinio ieškinio skunde teigiama, kad pataisos namuose R. V. neturi sąlygų to padaryti, tačiau laisvėje jis dirbtų ir ieškinį galėtų dengti.

4.3. Skundo autoriaus vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino surinktus duomenis, todėl iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus dėl ko priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Dar skunde prašoma, pritaikius lygtinį paleidimą, netaikyti R. V. draudimo lankytis vietose, kur yra vartojamas alkoholis, nes jį taikant, nuteistasis negalės vykdyti savo koncertinės veiklos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 15, iš kurių statiniai, t. y. nekintantys - 5. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. V. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3.Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis gali pasielgti impulsyviai ir neapgalvotai, ką patvirtina ir padaryto nusikaltimo pobūdis. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė, bei jam artimas veiksnys – mąstymas ir elgesys. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

7.4. Skunde nurodyti medicininiai dokumentai bei skundo argumentai dėl R. V. sveikatos būklės, jog esama nuteistojo būklė yra viena iš aplinkybių, lemiančių būtinybę jam taikyti lygtinį paleidimą, yra nepagrįsti ir negali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teisės aktai imperatyviai numato atvejus, kada asmuo dėl sveikatos būklės negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, o šiuo atveju iš pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad tokios išvados padarytos nebuvo. Su skundo teiginiais dėl teismo nutartyje nurodytų kai kurių aplinkybių neatitikimo faktams sutiktina tik iš dalies. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nuteistasis kaltės nepripažino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys byloje Nr. 1-344-408/2015), R. V. iš tiesų, kaltės nepripažino, neigė vairavęs automobilį, ir kaip matyti iš pateiktos teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme vykusio protokolo kopijos, kaltę pripažino tik vėliau. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis skunde pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, teigdamas, kad kaltę jis pripažino ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai kaip neigiamai nuteistąjį apibūdinančią aplinkybė konstatavo, jog jis pataisos namuose nedirba, nors turi priteistą ir neatlygintą civilinį ieškinį, nes pateikta medžiaga patvirtina, kad R. V. pataisos namuose nedirba dėl objektyvių aplinkybių – sveikatos problemų. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šie nutartyje nurodyti netikslumai nėra esminiai ir vertintini visų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, todėl neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas