Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei nuteistajam R. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems V. Z., V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2012-11-15 iki 2013-06-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Nukentėjusiųjų R. B. ir V. L. civiliniai ieškiniai iš dalies tenkinti. Priteista iš (duomenys neskelbtini) 890 Eur R. B. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš (duomenys neskelbtini) 472,57 Eur V. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmesti. VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pripažinta teisė nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 02.25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Tvirtovės alėjos link Varnių gatvės, ties Tvirtovės alėjos pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1.88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impreza“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuosprendį skundė nuteistasis R. V. ir nukentėjusysis V. Z..

Bylos duomenimis, nuteistojo manymu, galima teigti, kad po susidūrimo ne mažiau kaip 2 minutes niekas nematė, kas vyko „Subaru Impreza“ automobilyje. Ši aplinkybė yra labai svarbi, vertinant gynybos pateiktus įrodymus ir juos lyginant su kaltinančiais įrodymais bei prokurorės pateikiama autoįvykio versija, juolab, kad išvažiuojant iš R. V. namų, ką patvirtina liudytojos E. V. parodymai, už automobilio „Subaru Impreza“ vairo sėdo K. Z., šalia jo, į keleivio vietą atsisėdo V. R., o ant galinės automobilio sėdynės atsisėdo R. V. (2013-05-28 teisiamojo posėdžio protokolas), kur jis ir liko išlipus V. R..

Nuteistojo teigimu, tai, kad jis po įvykio buvo pastebėtas vairuotojo vietoje, ką nurodo liudytojai ir rastas jo kraujas ant oro saugos pagalvės, dar nesuponuoja fakto, kad prieš susidūrimą automobilį vairavo R. V., juolab, kad jis sėdėjo ir kitose vietose. Jam buvo sužalota nosis, sulaužyti žandikauliai, todėl atsidūrus vairuotojo vietoje, ant oro saugos pagalvės galėjo likti kraujo pėdsakai, kurie iš kitų automobilio vietų nebuvo paimti.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su 2012-10-28 apžiūros protokolu, kadangi apžiūrą atliko tik vienas vyresnysis tyrėjas, kuris neužfiksavo kraujo dėmių kitose automobilio vietose, daiktų buvimo automobilyje vietų, o taip pat automobilio „Subaru Impreza“ kėbulo deformacijų, sugadinimų, kas svarbu aiškinantis asmenų buvimo vietas automobilyje.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde pasisakė ir dėl byloje esančių specialistų išvadų ir ekspertizės akto.

Nuteistasis nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. M1030/12(02), aprašė žuvusiojo K. Z. nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, žaizdas, kitus išorinius sužalojimus. Detalus ir išsamus aprašymas leidžia nustatyti žalojančio daikto savybes, žalojančio daikto judėjimo kryptį ir kitas aplinkybes, kas taptų informatyvu, nustatant sužaloto asmens galimą buvimo vietą bei padėtį traumos metu. Aptariamoje specialisto išvadoje trūkstant aprašomųjų duomenų apie išorinius ir vidinius sužalojimus, fotografijos nebuvimas neleido šių duomenų įvertinti visumoje.

Specialisto išvadoje Nr. G3256/12(02) nustatyti jo (R. V.) kūno sužalojimai, kuriuos įvertinus, yra neaišku, kuo remiantis teismo medicinos ekspertas nustatė, jog R. V. patyrė sužalojimus vairuojant automobilį Subaru bei jo sužalojimo mastą įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis nesutinka ir su Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2581(13) išvadomis dėl K. Z. kūno sužalojimo padarymo mechanizmo ir jas vertina, kaip nelogiškas, prieštaraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams, o skunde pateikti fizikiniai paskaičiavimai, nuteistojo nuomone, paneigia išvadų teisingumą. Nuteistasis savo skunde iškėlė kitas versijas dėl K. Z. sužalojimo, kurias grindžia savo samprotavimais bei moksline literatūra.

Nuteistojo teigimu, teismas vadovavosi objektyviais duomenimis nepagrįstomis prezumpcijomis, dėl ko jo (R. V.) atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas, atsisakydamas skirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę, nepašalindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių, priėmė prielaidomis pagrįstą nuosprendį, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį.

Nuosprendį taip pat skundė nukentėjusysis V. Z., kuris nesutiko su teismo nuosprendžio sprendimu pripažinti teisę nukentėjusiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo nuomone, civilinis ieškinys buvo pateiktas laiku iki teisminio tyrimo pradžios procesinės stadijos ir turėjo būti išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą. Taip pat prašė priteisti patirtas išlaidas, susijusias su važinėjimu į Kauno apylinkės teismą bei stovėjimu Kauno automobilių mokamose (aikštelėse) vietose.

Kauno apygardos teisme buvo gautas ir nukentėjusiojo V. Z. atsiliepimas į nuteistojo R. V. apeliacinį skundą, kuriame nukentėjusysis sutiko su atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu, tačiau nesutiko su tuo (kaip ir apeliaciniame skunde), kad nebuvo jam priteistos kelionės išlaidos.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusįjį, prašiusį nuosprendį palikti nepakeistą, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. V. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei jo pripažinimo kaltu, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Pagal BK 281 str. 6 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Pagrindiniai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo išteisinimo, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 6 d. susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, vienoms aplinkybėms, kitų aplinkybių atžvilgiu, suteikė prioritetą ir sprendė, kad automobilį vairavo R. V.. Nuteistojo nuomone, teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų I. S. bei K. D. duotais parodymais, kurie negalėjo nurodyti asmens, vairavusio automobilį „Subaru Impreza“, teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. M 1030 /12(02), Nr. G 3166/12(02), Nr. G 3256/12(02), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5872)-ISl-6985 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11- 3469(13) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2581(13) ir nepagrįstai bei neargumentuodamas atmetė nuteistojo R. V., liudytojų V. R., E. V., eksperto G. A. C. parodymus. Šį apeliacinio skundo argumentą aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Liudytojo K. D. parodymais nustatyta, jog su I. S. važiavo nuo Jonavos g. link Savanorių pr. ir pastebėjo autoįvykį. Matė automobilį ,,Subaru“. Už vairo sėdėjo žmogus, kurio paklausė ar viskas jam gerai, ar jaučia kojas. Padėjo vairuotojui atsisėsti ant galinės sėdynės, tada priėjo prie keleivio pusės, kur pamatė gulintį žmogų. Pastebėjo, jog žmogus be sąmonės. Įsijungė telefonu šviesą patikrino, ar žmogaus akys reaguoja į šviesą, bet nereagavo. Iveta jo paprašė padėti kito automobilio sužeistą žmogų paguldyti. Priėjo prie keleivio, kuris buvo automobilyje ,,Subaru“, bet neatidarė durų, po to atvyko medikai. Kai atvažiavo, įvykis buvo įvykęs neseniai, daugiau jokių automobilių lyg nebuvo, gal taksi buvo sustojęs. I. S. buvo už vairo. Išlipo iš automobilio ir nubėgo pažiūrėti prie vairuotojo. Už vairo rado sėdintį kaltinamąjį. Keleivio galva buvo įstrigusi tarp automobilio durelių ir kėdės atlošo dešinėje pusėje. Keleivis buvo atsilošęs, saugos diržo nepastebėjo. Su I. S. vairuotoją pasodino automobilio gale ir Iveta bendravo su vairuotoju, o jis prie keleivio pribėgo. Automobilio salone buvo iššovusi vairuotojo oro pagalvė, priekis sumaitotas ir keleivio durelės užspaustos. Vairuotojas vizualiai neatrodė sužalotas. Vairuotojui ,,Subaru“ padėjo persėsti į automobilio galinę sėdynę. Vairuotojas buvo atsilošęs į vairuotojo sėdynę, o keleivis įstrigęs tarp durelių ir galvos atlošo, skersoje padėtyje sėdėjo. Keleivio rankos kokioje padėtyje buvo, nepastebėjo. Kojos skersai po panele ištiestos, ar su batais keleivis buvo, nepastebėjo, nes buvo tamsu. R. V. buvo atsilošęs vairuotojo sėdynėje, kai jo paklausė apie savijautą. Prie susidūrusių mašinų jie pirmi sustojo, o po kelių minučių sustojo taksi. Ar kas vaikščiojo aplink automobilį, nepastebėjo.

Liudytojos I. S. parodymais nustatyta, jog vairavo automobilį ,,Audi A6“. Važiavo link Tvirtovės al. Nuokalnės g. Su ja kartu važiavo K. D.. Pamatė kalne eismo įvykį. Įvykis buvo ką tik įvykęs, buvo susidūrę automobiliai ,,Subaru“ ir ,,Mersedes Benz“. Sustojo priešais avarijos vietą, išlipo iš savo automobilio. Automobilyje ,,Subaru“ nebuvo nieko matyti, nes buvo daug dūmų. Jie apėjo aplink automobilius. Matė žuvusį, nes nebuvo langų, o paskui pamatė judantį vairuotoją. Atėjo prie vairuotojo pusės, sunkiai atidarė vairuotojo pusės duris. K. D. prieš tai nuėjo tikrinti keleivio pusėje sėdėjusio žmogaus pulsą. Vairuotojo pusėje sėdėjo jaunuolis. K. D. jo paklausė, ar viskas gerai, ar valdo kojas. Vairuotojas atsakė, jog viskas gerai. Tada K. D. pasakė: ,,lipk iš automobilio“ ir nuėjo prie žuvusiojo. Ji atidarė galines automobilio duris, pasakė lipti ir dar paklausė ar viskas gerai, ar jis negėręs, o vairuotojas pasakė, kad negėręs, jog nevairavo, o čia sėdėjo. Kadangi keleivio durų nebuvo galima atidaryti, todėl K. D. per keleivio durų langą persisvėręs tikrino žuvusiojo pulsą, nes langų automobilyje nebuvo. Kai K. D. atidarė duris, tai vairuotojui pasiūlė išlipti iš automobilio. R. V. pats savo jėgomis išlipo iš automobilio ir stovėjo, tada ji atidarė galines automobilio duris ir pasiūlė atsisėsti. R. V. tvirtino, kad jis negėrė, kad nevairavo, kad čia tik sėdėjo. Suprato, kad jis girtas. Kvapo nejautė nuo vairuotojo, bet buvo visas toks apdujęs, galvojo išgėręs, arba nuo oro pagalvės apdujęs. Automobilyje ,,Subaru“ tikrai buvo tik du žmonės. Žuvusysis tikrai negalėjo sėdėti už vairo, nes jie sustojo tik avarijai įvykus ir jau pulso nebuvo žuvusiajam. Žuvusiojo galva buvo įstrigus į sėdynės ramstį, o R. V. buvo užkritęs ant žuvusiojo savo kūnu. Kai R. V. pradėjo judėti, tik tada jį pamatė. Abejos oro pagalvės buvo iššovusios. Vairuotojo sutepta krauju, bet pas keleivį kraujo nesimatė. R. V. nosis buvo kruvina. Tvirtina, kad R. V. išlipo iš vairuotojo pusės ir stovėjo, o ji jam atidarė automobilio galines dureles, paėmė už rankos ir pasakė sėsti čia. Tada R. V. atsisėdo į automobilio galą, kur dar kartą pasakė, kad nevairavo automobilio.

Iš šių liudytojų parodymų galima neabejotinai konstatuoti, jog liudytojai K. D. ir I. S. buvo pirmieji, kurie sustojo prie autoįvykį patyrusių automobilių ir pirmieji pradėjo rūpintis asmenimis, kuriems po autoįvykio buvo reikalinga pagalba. Tai, kad autoįvykis tik ką buvo įvykęs, patvirtina tos jų nurodomos aplinkybės, kad po transporto priemonių susidūrimo, kuomet jie apeidinėjo automobilius, dar buvo neišsisklaidę dūmai ir ne iš karto viską galima buvo įžiūrėti. Kad po smūgio buvo daug dūmų patvirtino ir nukentėjusysis V. L., kuris vairavo automobilį „Mersedes Benz“. Liudytojai taip pat nurodė aplinkybę, jog žuvusiojo galva buvo įstrigus į sėdynės ramstį, o R. V. buvo užkritęs ant žuvusiojo savo kūnu. Kai R. V. pradėjo judėti, tik tada jį pamatė. Tai, kad R. V. iš karto nesimatė, patvirtino ir nukentėjusysis R. B., važiavęs automobiliu „Mersedes Benz“, nurodęs, jog automobilio viduje matėsi sėdintis žmogus, kad keleivio pusėje sėdėjo žmogus, matėsi siluetas, o vairuotojo pusėje nieko nepastebėjo. Be to, iš liudytojų K. D. ir I. S. parodymų seka, kad būtent jie padėjo „Subaru Impreza“ vairavusiam asmeniui, t. y. R. V., jam atidarė automobilio dureles, padėjo jam išlipti iš automobilio vairuotojo (kairiosios) pusės bei atsisėsti keleivio vietoje už vairuotojo. Tai, kad po šio veiksmo R. V. pradėjo ir liudytojams tvirtinti, kad jis automobilio nevairavo, liudytojai suprato, kad vairuotojas (R. V.) neblaivus ir nesiorientuoja situacijoje. Tai, kad liudytojai nematė automobilių susidūrimo momento, nagrinėjamu atveju, jokios reikšmės neturi, jie automobilius pamatė tuoj pat po susidūrimo, tai patvirtino ir kitos nustatytos ir aukščiau paminėtos aplinkybės. Iš karto po automobilių susidūrimo R. V. buvimas vairuotojo vietoje, ką patvirtina liudytojai, jokiu aspektu nesukelia abejonių ir dėl fakto, jog automobilį vairavo būtent nuteistasis R. V..

Priešingai vertintini liudytojų V. R., E. V. parodymai. Liudytojas V. R. galėjo paaiškinti tik tas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos iki jo išlipimo iš automobilio „Subaru Impreza“, kaip ir E. V. galėjo nurodyti tik tas aplinkybes, kurios jai buvo žinomos prieš išvykstant R. V. iš namų. Šių įrodymų patikimumo klausimas nesvarstytinas, kadangi jie įrodomosios reikšmės neturi, o apibūdina tik situaciją buvusią tam tikrą laiko tarpą gerokai prieš įvykį.

Nuteistojo apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas specialistų ir eksperto išvadoms, t. y. nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nustatytų sužalojimų kiekio bei pobūdžio, remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M1030/12(02) ir Nr. G3256/12(02), bei kompleksine išvada dėl sužalojimų bei įvykio mechanizmo.

Siekiant pašalinti nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodytas abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas bei apklaustas teismo medicinos ekspertas L. G.. Ekspertas patvirtino žuvusiojo asmens mirties priežastį bei laiko tarpą per kurį ištinka mirtis, esant aortos plyšimui, kas buvo nustatyta žuvusiajam K. Z..

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šias ekspertizes vertinti, priešingai. Išvados buvo parengtos remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinant visus techninius parametrus, tiek automobilių susidūrimo mechanizmo, tiek pačių automobilių, visi techniniai parametrai buvo apskaičiuoti remiantis specialia, tokioms užduotims spręsti skirta metodika. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslo magistras V. M., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir 16 metų ekspertinio darbo stažą bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. G., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ir deontologinius tyrimus , 37 metų ekspertinio darbo stažą, išvadoje išsamiai aprašė visą tyrimo eigą, motyvavo savo išvadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus ir padarė išvadą dėl K. Z. kūno sužalojimo padarymo mechanizmo, K. Z. esant keleivio vietoje, o R. V. vairuotojo vietoje.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jame pateikti samprotavimai ir nuteistojo subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, nurodant kitą tariamą įvykio mechanizmą tiek automobilių , tiek asmenų patirtų sužalojimų aspektu, tačiau aukštesnysis teismas tai vertinti ir tuo vadovautis neturi jokio pagrindo, kadangi tai tėra tik subjektyvi nuteistojo nuomonė, kuri negali būti prilyginta asmenų, turinčių specialiuosius išsilavinimus ir žinias, pateiktoms išvadoms.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai ištyręs visus esminę reikšmę turinčius įrodymus, įvertinęs jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į bylos įrodymų visetą. Nuosprendis pagrįstas liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, kurių visuma patvirtino, kad būtent R. V. vairavo automobilį „Subaru Impreza“. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

Aukštesnysis teismas, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo policijos tyrėjo pareigų atlikimo. Byloje surinkti duomenys yra pakankamai informatyvūs, leidžiantys spręsti apie įvykusio autoįvykio aplinkybes, atlikti ekspertizes bei šiuos duomenis patikrinti teisminiame bylos nagrinėjime.

Dėl nukentėjusiojo V. Z. apeliacinio skundo.

Kolegijos nuomone, skiriant bausmę nuteistajam R. V., BK 54 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, jos dydžio nustatymą, pažeistos nebuvo.

Nukentėjusiojo V. Z. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nespręstinas, nes nukentėjusysis nėra pateikęs išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų, o apsiribojant tik galutinės sumos nurodymu. Šis klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam V. Z. kreipiantis į priėmusį nuosprendį pirmosios instancijos teismą BPK 361 str., 104 str. tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliaciniai skundai atmetami ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliacinius skundus atmesti.