Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems R. B., V. L., V. Z., civilinio atsakovo atstovui advokatui D. B., ekspertams Ąžuolui Sutkui, Leonui Gogeliui, V. M., Gregoire Abi Chaker, Sigitui Simanauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2012 m. spalio 28 d., apie 02.25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impresa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Tvirtovės alėjos link Varnių gatvės, ties Tvirtovės alėjos pastatu Nr. 12 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1.88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impresa“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra R. V. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Iš kaltinamojo R. V. pateiktų fotonuotraukų matyti, kokius sužalojimus jis patyrė (4 t., b.l. 65-72).

2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skirta kompleksinė teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant jiems šiuos klausimus:

1. Kokioje vietoje ir kokiomis padėtimis susidūrė automobilis „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)?

2.Prieš susidūrimą automobilio „Mersedes-Benz S350“ greitis, tikėtina, buvo 30 km/h, o automobilio „Subaru Impreza“ – tikėtinas greitis buvo 99 km/h.

3.Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Vanago vairuojamas automobilis „Subaru Impreza“ išvažiavo į nukreipimo salelę atskirtą priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę. Šioje kelio pusėje trečioje eismo juostoje automobilis „Subaru Impreza" susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mersedes-Benz S350“, vairuojamu V. L.. Prieš susidūrimą automobilio „Mersedes-Benz S350“ greitis, tikėtina, buvo 30 km/h, o automobilio „Subaru Impreza“ – tikėtinas greitis buvo 99 km/h. Automobiliai susidūrė priekinių plokštumų dešiniosiomis pusėmis. Dėl susidūrimo automobilis „Mersedes Benz A 350“ buvo sustabdytas. Jo priekinė dalis buvo stumiama automobilio „Subaru Impreza“ judėjimo kryptimi ir link kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link Tvirtovės alėjos. Abu automobiliai sukosi horizontaliojoje plokštumoje. Automobilis „Mersedes Benz A 350“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „Subaru“ – laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi. Dėl šios priežasties įvyko tarp automobilio „Mersedes-Benz S350“ priekinio dešiniojo sparno šoninio paviršiaus ir automobilio „Subaru Impreza“ priekinės plokštumos kairės pusės. Po to automobiliai judėjo link Tvirtovės alėjos pusės.

4.Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Subaru Impreza“ vairuotojo R. V. veiksmai, t.y. jis nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o įvažiavęs į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, kuri įvykio vietoje yra atskirta nukreipimo salele, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mersedes Benz S 350“, vairuojamu V. L. (t.6, b.l. 31-37).

Iš 2014-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2581(13) išvados matyti, kad:

1.Tikėtinas toks K. Z. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas. Automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies dešine puse susidūrus su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje dešinėje vietoje buvęs K. Z. buvo bloškiamas į priekį. Tuo pat metu buvo deformuotas automobilio priekinis dešinys statramstis. Automobilio priekinio skydo dešinioji pusė judėjo link automobilio salono užpakalinės dalies. K. Z. veidu ir krūtinės ląsta atsitrenkė į išsiskleidusią oro pagalvę ir priekinį skydą. Dėl šio kontakto buvo padaryti veido sužalojimai, krūtinkaulio, abipusis šonkaulių lūžiai, aortos plyšimas. Dėl automobilio salono dešinės pusės deformacijų, lūžo po priekiniu skydu dešinėje pusėje esanti ventiliatoriaus apdaila, kuri sužalojo K. Z. dešinę koją.

2.Automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies dešine puse susidūrus su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje buvęs R. V. buvo bloškiamas į priekį. Jis veidu atsitrenkė į vairo viršutinę dalį. Dėl šio kontakto buvo padaryti galvos sužalojimai. Atsitrenkus į vairą ar priekinį skydą, lūžo dešinės pusės III, IV šonkauliai.

3.Tikėtina, kad eismo įvykio metu K. Z. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje dešinėje vietoje.

4. Tikėtina, kad eismo įvykio metu R. V. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje.

5.Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados trečiame punkte.

7.Susidūrus su automobiliu „Mercedes-Benz S35O", visi automobilio „Subaru Impreza" salone buvo asmenys judėjo link salono priekinės dalies. Jų judėjimo greitis buvo lygus automobilio „Subaru Impreza" judėjimo greičiui.

8.Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados septintame punkte.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. Gogelis patvirtino ekspertizės akto išvadą (t.6, b.l. 83-84).

Iš Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2015 m. vasario 26-kovo 27 d. ekspertizės akto išvados matyti, kad R. V. inkriminuojamos veikos padarymo metu laikinojoje liguistoje psichikos sveikatos sutrikimo būklėje nebuvo, dėl psichikos sveikatos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. V. psichikos ligos nesimuliuoja. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas (t.8, b.l. 7-11, 36-37).

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. patvirtino ekspertizės akto išvadą (t.8, b.l. 101).

Dėl įrodymų vertinimo

LR BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, LR BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Teismas mano, kad šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai duoda pakankamą pagrindą teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6 d.

LR BK 281 str. 6 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant šių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, galiojusiais nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų, o KET 133 punktu reglamentuota, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 28 d., apie 02:25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairavo kaltinamasis R. V.. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis V. L. ir liudytojai I. S. bei K. D..

Motyvuojamoji dalis

Kad 2012 m. spalio 27 d. vakare, kaltinamasis R. V. buvo neblaivus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. R. ir E. V.. Šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis R. V. pripažinęs, kad tą vakarą jo namuose kartu su juo buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus.

Iš to seka išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, aiškindamas, kad jo automobilį vairavo žuvusysis K. Z., o ne jis, tokias aplinkybes neginčijamai patvirtina pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo, nes jie iš esmės sutapo detalėse, prieštaravimų tarp jų nėra.

Kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Taigi, bylos duomenų visetu akivaizdu, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis R. V., o žuvusysis K. Z. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, vienu šiurkščiausiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko kilo skaudžios pasekmės, žuvo žmogus ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 6 d.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal LR BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (t.1, b.l. 53-54) dėl 8000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjęs V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (t.1, b.l. 57-58) dėl 17000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji nurodė, kad eismo įvykio metu jie patyrė kūno sužalojimus, gydėsi ir kentė skausmus. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol.

Nukentėjusysis V. Z. įrodymų tyrimo metu teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. V., draudimo bendrovių, Kauno apskrities VPK, advokato G. Černiausko ir eksperto G. Abi Chaker po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 879,44 Lt priteisimo (t.3, b.l. 52-75).

Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, draudimo bendrovė nukentėjusiajam R. B. sumokėjo 110 Eur, o V. L. - 127,43 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R. B. turi būti tenkintinas dalinai, nustatant jo dydį-1000 (vienas tūkstantis šimtai) Eur. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam R. B. atlygino dalį neturtinės žalos – 110 Eur, iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Se filialas Lietuvoje priteistina likusi neatlygintos žalos dalis – 890 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. B..

Seka išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo V. L. turi būti tenkintinas dalinai, nustatant jo dydį - 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam V. L. atlygino dalį neturtinės žalos – 127,43 Eur, iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Se filialas Lietuvoje priteistina likusi neatlygintos žalos dalis – 472,57 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. L..

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi jie nepateikė jokių įrodymų jiems pagrįsti.

Pagal LR CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. BPK 109 str. nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Iš to seka išvada, kad VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-269/2014).

Nukentėjusiojo V. Z. pateiktas civilinis ieškinys jam grąžintinas nenagrinėtu, kadangi jis teismui pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą. Nukentėjusiajam, kaip kitų nukentėjusiųjų atstovui, išaiškintina teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Bausmės skyrimas

Skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo principais, įtvirtintais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

R. V. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. V. praeityje neteistas, tačiau, dėl šios nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios ir negrįžtamos pasekmės. Nors nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, tačiau vertintina tai, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas išgėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigą įvertinti, kad vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio pateis elgesio galimai kilsiančias pasekmes.

Kaltinamasis vedęs, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno ir darbingo amžiaus.Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas laikytinas veiką kvalifikuojančiu požymiu.

Nukentėjusysis V. Z. kaltinamajam dėl sūnaus žūties atleisti negali, nurodė, kad kaltinamasis jų neatsiprašė, žalos, dėl sūnaus netekties neatlygino. Šios aplinkybės taip pat vertintinos individualizuojant bausmę.

Vienok, teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, laiko svarbia ir tą aplinkybę, kad žuvusysis K. Z. (jo kraujyje rasta 1,31 promilės etilo alkoholio) vakare iki eismo įvykio, kuris įvyko naktį, apie 02 val., kartu su kaltinamuoju R. V. vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad jis pats ir kaltinamasis išgėrę, nenutraukė neteisėtų kaltinamojo veiksmų, toliau kartu važiavo R. V. automobiliu „Subaru Impreza“, neprisisegęs saugos diržais, dėl ko laikytina, jog dalinai ir pats prisiėmė riziką dėl kilsiančių pasekmių.

Teismas sprendžia, kad R. V. skirtina BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijose numatyto bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.). Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingas antivisuomeninis požiūris, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo, jo veikimas buvo ypatingai lengvabūdiškas ir grubus. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, jog – taip šiukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, kas ir įvyko. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 str. numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti kitos kaltininko asmenybės savybės, jaunas amžius ir pan., be to, teismas negali ignoruoti nukentėjusiojo, netekusio sūnaus, interesų ir nuomonės. Visa tai vertinama kaip paneigianti galimybė tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Be to, teisminėje praktikoje analogiškose bylose, paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė jam skirtina atlikti atviroje kolonijoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 90 str. nuostatomis, R. V. bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2012-11-15 iki 2013-06-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinį registravimą policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui pakeisti į suėmimą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų R. B. ir V. L. civilinius ieškinius. Priteisti iš ERGO Insurance SE 890 (aštuonis šimtus devyniasdešimt) Eur R. B. neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš ERGO Insurance SE 472,57 (keturis šimtus septyniasdešimt du) Eur V. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

VSDFV Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Pripažinti teisę nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Daiktinį įrodymą – automobilį „Subaru Impresa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Šančių autoservisas“, Kranto al. 4, Kaunas ( 1 T., b.l. 21-22) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. V..

Automobilio „Subaru Impresa“ vairuotojo oro saugos pagalvę, saugomą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.