Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamojo R. V. gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. V. gynėjo advokato G. Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Subaru Impresa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1,88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impresa“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą

Motyvuojamoji dalis

Tokie R. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. požymius.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-11-15. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-23 nutartimi netenkintas prokurorės pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo R. V.. Kauno apygardos teismo 2012-12-04 nutartimi 2012-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis panaikinta ir R. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo faktinio R. V. sulaikymo momento. R. V. sulaikytas 2012-12-06. Kauno apylinkės teismo 2013-03-05 nutartimi kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Kaltinamojo R. V. gynėjas advokatas G. Černiauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir R. V. paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde gynėjas nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis R. V. gali slapstytis nuo teismo. Vien tik tas pagrindas, kad R. V. giminaitis gyvena užsienyje, gynėjo teigimu, nelaikytina svarbia priežastimi, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo užsienyje, kadangi atsižvelgiant į emigracijos mastą Lietuvoje, kone kiekvienoje šeimoje yra į užsienį gyventi išvykusių giminaičių. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymais pagrįstų motyvų, dėl ko R. V. gali slėptis nuo teismo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodytą R. V. suėmimo pratęsimo pagrindą nepagrįstai siejo su nusikaltimu, kuriuo kaltinamas R. V., kadangi teismui iš anksto vertinant byloje surinktus įrodymus ir susiejant juos su BPK numatytais suėmimo pagrindais yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas bei nepagrįstai suvaržomos kaltinamojo teisės. Gynėjo teigimu, būtent neatsargi kaltės forma, kuria padaromas nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 6 d., ir rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs slapstytis, kitokiu būdu trukdyti baudžiamajam procesui, ar daryti naujus nusikaltimus. R. V. yra laikomas suimtas jau tris mėnesius, per šį laikotarpį atliktas ikiteisminis tyrimas, surinkti kaltinimui palaikyti reikalingi duomenys, todėl, gynėjo teigimu, nėra būtinybės toliau pratęsti suėmimo terminą dar trims mėnesiams. Teigiamas R. V. charakterizavimas: asmuo nėra teistas, turintis tvirtus šeiminius santykius, nuolatinę gyvenamąją vietą bei pragyvenimo šaltinį, yra tos aplinkybės, kuriomis teismas turi vadovautis sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo būtinumo klausimą pastarajam. Gynėjo teigimu, pratęsiant kaltinamajam R. V. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o ne paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones, buvo pažeistas proporcingumo principas, ypač svarbus, kai kalbama apie asmens laisvės neliečiamumo suvaržymą. Be to, nepagrįstai laikant kaltinamąjį suimtą, kenkiama tiek psichinei, tiek ir fizinei jo sveikatai.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Kaltinamojo R. V. gynėjo skundas atmestinas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis, kuria pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam R. V., yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindą bei atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Skunde gynėjas nurodo, jog teismas vertino įrodymus susiedamas juos su BPK numatytais suėmimo pagrindais, tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog sprendžiant suėmimo klausimą negali būti sprendžiamas asmens kaltės klausimas. To nedarė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pažymėtina, jog spręsdamas suėmimo klausimą teismas privalo vertinti byloje esančius duomenis tuo aspektu, ar jų pakanka tokiems įtarimams (kaltinimams), kurie reiškiami byloje, pagrįsti (BPK 121 str. 2d.). Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas BPK 121 str. 2 d. numatytą pareigą, nekaltumo prezumpcijos nepažeidė, ir skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs R. V. kaltės. Aukštesniojo teismo teisėjas savo ruožtu susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, taip pat daro išvadą, jog šiam momentui byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamajam R. V. pagrįstai pareikšti kaltinimai tokie, kokie bus nagrinėjami byloje, tačiau taip pat nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir įrodymų vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Tokią išvadą teisėjas daro tik atsižvelgdamas į kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, pažymoje apie autotransporto įvykį, tarnybiniuose pranešimuose, foto nuotraukose, liudytojų parodymuose, nukentėjusiojo parodymuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje įtvirtintus duomenis.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad suėmimo terminas R. V. pratęstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, tai yra, pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Pratęsiant suėmimo terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, kuriomis numatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, todėl negalima laikyti pagrįstais gynėjo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio pagrindo ir analizuodamas aplinkybes, neturėjo teisės atsižvelgti į nusikaltimą, kuriuo kaltinamas R. V.. Nors aukščiau nurodytos aplinkybės nėra absoliučios, tačiau, jei remiantis jomis ir kitais bylos duomenimis galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo,- jų gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

R. V. kaltinamas nors ir netyčinės, tačiau labai pavojingos visuomenei nusikalstamos veikos, sukėlusios sunkias ir negrįžtamas pasekmės, padarymu. Už šią nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmė – ilgalaikis laisvės atėmimas. Taigi šiuo atveju jau pats nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas R. V., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal suformuotą teismų praktiką, laikytinas pakankamu pagrindu pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, juo labiau, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. V. turi ryšių užsienyje. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. V., būdamas laisvėje bei suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti procesui.

Gynėjo skunde pateikti argumentai, susiję su kaltinamojo sveikatos būkle, aukštesniojo teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, kadangi kvalifikuota medicininė pagalba gali būti suteikiama ir laisvės atėmimo vietos ligoninėje, o prireikus – kreipiamasi į kitas gydymo įstaigas.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, darytina išvada, jog suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs, ir pratęsiant suėmimą šiuo metu proporcingumo principas nepažeidžiamas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese negalima (Lietuvos Respublikos BPK 119 str.). Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu iš esmės baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir motyvų, todėl nutartis paliekama galioti.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas be specialiųjų teisės normų įtvirtintų BPK XI skyriuje, tai pat vadovaujasi ir BPK normomis, reglamentuojančiomis apeliacinį procesą, kiek tai reikalinga skundui nagrinėti. Tai reiškia, jog iš esmės yra tikrinama tik pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nagrinėjant skundą negalima spręsti tų klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nebuvo išsprendęs, nes bus pažeista teisė į gynybą ir tinkamą apskundimą, nes aukštesniojo teismo nutartis neskundžiama. Tai reiškia, jog aukštesniojo teismo teisėjas negali išspręsti klausimo dėl užstato sumokėjimo, nes toks prašymas ne tik, kad nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, tačiau net ir nebuvo jam pareikštas. Tačiau ši nutartis neužkerta kelio tokio prašymo reiškimui bylą nagrinėjančiam teismui BPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.