Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio nuostatomis, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise ir uždrausta jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų R. B. ir V. L. civiliniai ieškiniai ir priteista iš (duomenys neskelbtini) 890 E. R. B., o 472,57 E. V. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmesti. VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taip pat pripažinta teisė nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 02.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) alėjos link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties (duomenys neskelbtini) alėjos pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1.88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „S. I.“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „M. B.“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.2017 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria nukentėjusiojo V. Z. apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio atmestas ir perduota ši bylos dalis iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Todėl V. Z. apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dalyje dėl civilinio ieškinio.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. Z. pateiktas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, kadangi jis teismui pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą. Teismo nuosprendžiu pripažinta teisė nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas V. Z. prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, taip pat išspręsti byloje pateiktą civilinį ieškinį.Skunde jis teigia, kad nors teismas atmetė civilinį ieškinį, kaip teismui pateiktą pradėjus įrodymų tyrimą, tačiau civilinis ieškinys buvo paduotas 2013 m. balandžio 22 paruošiamojo posėdžio metu, dar neperskaičius kaltinamojo akto ir paklausus bylos dalyvių dėl prašymų, papildymų, tuomet ir buvo pateiktas civilinis ieškinys, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas nutarė pridėti prie bylos civilinį ieškinį, pripažinti nukentėjusiais I. Z., L. Z., jų įstatyminę atstovę V. M., pripažinti nukentėjusiais V. M., A. Z., S. Z., tačiau pamiršo juos ir V. Z. pripažinti civiliniais ieškovais. Skunde teigiama, kad prokuroras neapklausė žuvusiojo artimųjų, kuo buvo atimta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tai palikta spręsti teismui, kuris net nereikalavo, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) dalyvautų bylos nagrinėjime. Apeliantas nurodo, kad Kauno apskrities VPK, pagal draudimo užklausas jiems, nepatvirtindamas kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, draudikui užkirto kelią LR TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka išmokėti žalas, kurias padarė nuteistasis. Be to, teismas nesugebėjo civilinėje byloje atsakovu patraukti Lietuvos Respubliką, VRM, kadangi Lietuvos Respublikos Policijos departamentas pritarė Kauno apskrities VPK ir nesiėmė priemonių, kad eismo įvykio kaltininkas būtų nustatytas tarnybinio patikrinimo metu. Apeliantas taip pat skundžia tą nuosprendžio dalį, kuria pripažinta teisė nukentėjusiesiems pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis V. Z. pareiškė, kad dėl to, jog teismas atsisakė priimti jo apeliacinės instancijos posėdžio metu teiktą civilinį ieškinį, jis nieko negali pasisakyti ir dėl savo skundo aiškaus reikalavimo nepareiškė. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, jog neturtinę žalą, t. y. 5000 eurų išmoką visiems nukentėjusiesiems išmokėjo pilnai. Kiti reikalavimai ne tik kad tinkamai nepagrįsti bet ir netinkamai suformuluoti. Pažymėjo, kad draudimo bendrovė išmokėjo ir moka išmokas dėl maitintojo netekimo abiem žuvusiojo dukroms, o atlygindamas žalą draudikas nepaleido 30 dienų termino po reikiamų dokumentų gavimo išmokėti išmoką, todėl pagrindo priteisti delspinigius nėra. Nuteistasis R. V. ieškinio klausimą paliko spręsti teismui, o nuteistojo R. V. gynėjas nurodė, jog žuvusiojo artimųjų patirta neturtinė ir turtinė žala neįrodyta, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažins, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems turi būti atlyginta, prašė ją priteisti protingo dydžio.Nukentėjusiojo V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. civilinio ieškinio klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK ) 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, padarė išvadą, kad civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, kadangi jis teismui pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą ir nukentėjusiajam V. Z., kaip kitų nukentėjusiųjų atstovui, išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Su tokia apylinkės teismo padaryta išvada V. Z. apeliaciniame skunde nesutinka teigdamas, kad jis civilinį ieškinį pateikė laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo pradžios. Su šiuo V. Z. apeliacinio skundo motyvu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M., A. Z., S. Z. ir V. Z. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti po 150 000 Lt (43 443 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo I. Z. ir L. Z. bei po 80 000 Lt (23 169,60 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo V. M., A. Z., V. Z. ir S. Z. iš valstybės. Apylinkės teismas protokoline nutartimi šį ieškinį priėmė nagrinėti 2013 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiaisiais pripažindamas I. Z., L. Z. ir jų atstovę pagal įstatymą V. M. bei A. Z., S. Z.. Atsakovu teismas pripažino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., 11-14 b. l.) matyti, kad civilinis ieškinys teismui pirmą kartą pateiktas 2013 m. balandžio 22 d. dar iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau ieškinys buvo tikslinamas. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis ieškinys pareikštas nepažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. To apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl priėmė neteisingą sprendimą nenagrinėti civilinio ieškinio pripažįstant ieškovams teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Beje, tokį sprendimą apylinkės teismas galėjo priimti tik tuo atveju, jei būtų priėmęs išteisinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), bet šiuo atveju buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apylinkės teismas civilinį ieškinį turėjo išnagrinėti ir priimti vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų, t. y. ieškinį patenkinti, jį atmesti arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priėmęs nukentėjusiųjų V. M., A. Z., S. Z. ir V. Z. 2016 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį, apylinkės teismas nukentėjusiaisiais pripažino I. Z., L. Z. ir jų atstovę pagal įstatymą V. M. bei A. Z. ir S. Z.. Kadangi šie asmenys pateikė teismui civilinį ieškinį, jie, o taip pat ir V. Z. (kuris nukentėjusiuoju pripažintas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 42 b. l.) turėjo būti pripažinti ir civiliniais ieškovais, ir nors teismas to nepadarė, tačiau nesuvaržė šių asmenų, kaip civilinių ieškovų (ir jų atstovo) teisių, išaiškindamas jiems teises, susijusias su civiliniu ieškiniu ir viso teisminio nagrinėjimo metu šios teisės pažeistos nebuvo, aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis V. Z. į teisiamuosius posėdžius buvo kviečiamas (kaip ir jo atstovaujami asmenys), sprendžiami klausimai, susiję su V. Z. teikiamais civilinio ieškinio tikslinimais, t. y. pirmosios instancijos procesas vyko nukentėjusiųjų atstovui V. Z. dalyvaujant procese tiek nukentėjusiojo, tiek civilinio ieškovo teisėmis.Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas protokoline nutartimi, kuria priėmė ieškinį nagrinėti 2013 m. balandžio 22 d., atsakove, kaip atstovaujančią Lietuvos Respubliką, pripažino Teisingumo ministeriją , tačiau tolesnio bylos nagrinėjimo metu teismas nutarė T. M. nelaikyti civiliniu atsakovu. Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykį sukėlė ir jo metu žalą padarė nuteistasis R. V., kuris įvykio metu vairavo transporto priemonę, apdraustą transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau TPV CAPD) draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) S. T. šiuo atveju įstatymų nustatyta tvarka materialiai atsakingas už nusikaltimu padarytą žalą yra pats R. V., kuris savo automobilį vairavo ne tarnybos metu, bei už R. V. veiksmus atsakinga draudimo bendrovė, kuriai tokia pareiga kilo iš pasirašytos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Lietuvos Valstybė, nagrinėjamu atveju, nei vienam iš šioje byloje esančių nukentėjusiųjų nei turtinės, nei neturtinės žalos nesukėlė, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsakovu šioje byloje Lietuvos Respublikos T. M. bei Lietuvos Respublikos, kaip to prašė pateiktame civiliniame ieškinyje V. Z., civiliniu atsakovu nepripažino pagrįstai. Civiliniu atsakovu dar ikiteisminio tyrimo metu pripažinta draudimo bendrovė (1 t., 106-107 b. l.), o kaltinamojo pripažinimo civiliniu ieškovu įstatymas nereikalauja. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog šioje byloje visiškai pagrįstai civiliniais atsakovais laikomi draudimo bendrovė bei nuteistasis R. V.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nereikalavo, jog civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) dalyvautų bylos nagrinėjime, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kas iš proceso šalių turi dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ir priimtas teisingas sprendimas. Tuo tarpu šioje byloje civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atstovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teikė teismui visą reikiamą informaciją ir dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai bylą nagrinėjo civiliniam atsakovui (jo atstovui) nedalyvaujant.Apeliantas skunde teigia, kad Kauno apskrities VPK, nepatvirtindamas, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, draudikui užkirto kelią LR TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka išmokėti žalas, kurias padarė nuteistasis. Tačiau pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK, pagal draudimo bendrovės siųstas užklausas, pagrįstai nepatvirtino, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, nes šis faktas buvo ginčijamas teisme, todėl kas vairavo automobilį įvykio metu buvo galima įvardinti tik teismui priėmus galutinį sprendimą bei sulaukus tokio sprendimo įsiteisėjimo.2013 m. balandžio 22 d. apylinkės teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad K. Z. netektis dukroms, žmonai, tėvams, broliui sukėlė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, iššaukė emocinius, atmintyje išliekančius ilgalaikius negatyvius prisiminimus. Todėl, ieškinį pateikę asmenys prašė priteisti bendrai turtinę ir neturtinę žalą: po 150 000 Lt (43 443 Eur) dukroms I. Z. ir L. Z. bei po 80 000 Lt (23 169,60 Eur) žmonai V. M., motinai A. Z., tėvui V. Z. ir broliui S. Z.. (4 t., 2-3 b. l.). 2014 m. rugsėjo 18 d. V. Z. pateikė dar vieną civilinį ieškinį (6 t. 148 – 152 b. l.) prašydamas papildomai priteisti nukentėjusiesiems iš Kauno apskrities VPK po 20 000 Lt (5792 Eur) neturtinės žalos, dėl neišmokėtų draudimo išmokų iš (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės, kaip atsakovo, priteisti 0,04 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo išmokėtos sumos, o iš R. V. kiekvienam nukentėjusiajam priteisti po 20 000 Lt (5792 Eur) neturtinės žalos, iš advokato G. Č. kiekvienam nukentėjusiajam po 20 000 Lt (5792 Eur) neturtinės žalos, iš eksperto G. A. C. kiekvienam nukentėjusiajam po 20 000 Lt (5792 Eur) neturtinės žalos. Tačiau šis naujas ieškinys 2014-09-22 teisiamojo posėdžio metu nepriimtas, motyvuojant tuo, jog paduotas pradėjus įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą laiko pagrįstu, kadangi nebuvo pagrindo šio ieškininio pareiškimo laikyti anksčiau paduoto ieškinio tikslinimu, nes nukentėjusiesiems priteisti neturtinę žalą prašoma visiškai kitu pagrindu, t. y. teigiant, jog žala patirta dėl atsakovais nurodytų asmenų melagingų duomenų teikimo byloje. Be to, pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, civilinį ieškinį turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai, R. V. advokatas R. Č. ir ekspertas G. A. C. nebuvo įtariami ir kaltinami už byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymą, taip pat jie nebuvo ir nėra materialiai atsakingi už nuteistąjį R. V.. Iš 2013 m. balandžio 22 d. pateikto civilinio ieškinio matyti, kad jame prašoma priteisti nukentėjusiesiems – dukroms I. Z. ir L. Z., žmonai V. M., motinai A. Z., tėvui V. Z. ir broliui S. Z. bendrai turtinę ir neturtinę žalą. Remiantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Iš to seka, kad pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais. Tačiau iš civilinio ieškinio matyti, kad jame nenurodoma, kokio dydžio ir dėl ko konkrečiai nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, nepateikta jokių reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems patvirtinančių duomenų. Tačiau pažymėtina, kad pareigą atlyginti turtinę žalą, kuri yra pagrįsta tai patvirtinančiais įrodymais, šiuo atveju turi draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), nes ši pareiga kyla iš TPV CAPD sutartinių santykių su R. V.. Tai patvirtina ir draudimo bendrovės pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai A. Z. atlygintinos laidojimo išlaidos, o nukentėjusiosioms A. Z., I. Z. ir L. Z. atlygintinos negautos pajamos netekus maitintojo už tam tikrą laikotarpį (10 t., 118, 122, 130, 136 b. l.). Duomenų, kad draudimo bendrovė būtų atsisakiusi atlyginti kokias nors civilinių ieškovų turėtas įrodymais pagrįstas išlaidas teismui nepateikta, todėl V. Z. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.Svarstant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Civiliniame ieškinyje nekonkretizuojama kuo kiekvienam iš civilinių ieškovų pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, todėl neturtinės žalos dydį nustato teismas. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiama į tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – artimo žmogaus, su kuriuo žuvusiojo dukros, tėvai bei brolis palaikė glaudžius ryšius – staigią ir netikėtą mirtį. Akivaizdu, jog dėl šios netekties šie asmenys patyrė didelį dvasinį skausmą, neigiami išgyvenimai paveikė jų galimybes džiaugtis gyvenimu. Svarbu ir tai, kad nors R. V. šį nusikaltimą įvykdė neatsargia kaltės forma, tačiau nusikalto būdamas neblaivus. Nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus (gim. 1984 m.), darbingas, todėl jam neapribotos galimybės ateityje (po bausmės atlikimo) atlyginti padarytą žalą. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bendrą nukentėjusiesiems priteistą bei priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti. teisėjų kolegija sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų nepilnamečių I. Z. ir L. Z., žuvusiojo tėvų A. Z. ir V. Z. bei brolio S. Z. ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius I. Z. ir L. Z. po 7 000 Eur, tėvams A. Z. ir V. Z. po 4 000 Eur ir broliui S. Z. – 3 000 Eur.Ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala ir žuvusiojo žmonai V. M., tačiau ieškinys šioje dalyje turi būti atmetamas. Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 straipsnyje bei BK 248 straipsnio 1 dalyje, t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams. Tačiau vertinant ar šiems asmenims padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į jų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, vertinama, ar santykiai iki mirties buvo draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Nagrinėjamu atveju V. M. ir žuvusiojo K. Z. ryšiai ne tik kad nepatenka į artimų giminaičių sąvoką tiek CK 3.135 straipsnio, tiek BK 248 straipsnio prasmėmis, tačiau teismui nepateikta ir jokių duomenų, kad šių asmenų santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti bei nuoširdūs (nėra duomenų, kad žuvusysis su V. M. buvo susituokę ar gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį), todėl kolegija daro išvadą, jog V. M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, V. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš 5 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, draudimo bendrovė E. I. SE išmokėjo nukentėjusiesiems R. B. 1 000 Eur, V. L. 600 Eur, o likusius 3 400 Eur padalino po lygiai trims K. Z. dukroms, t. y. I. Z. ir L. Z. išmokėjo po 1 133,31 Eur (taip pat ir ieškinio nepareiškusiai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m.). Todėl likusi draudimo neatlyginta priteistinos sumos dalis neturtinei nukentėjusiųjų žalai atlyginti priteistina iš nuteistojo R. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

V. Z., A. Z., S. Z., nepilnamečių I. Z. ir L. Z. įstatyminės atstovės V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo R. V. neturtinei žalai atlyginti:

Nepilnametėms I. Z. ir L. Z. po 5 866,69 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, šešiasdešimt devynis centus) šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nukentėjusiųjų įstatyminę atstovę V. M.;

S. Z. – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

V. Z., A. Z., S. Z., nepilnamečių I. Z. ir L. Z. įstatyminės atstovės V. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir V. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo– atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.