Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-931-658/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
1S-931-658/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00702-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Byla Nr. 1S-931-658/2013
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00702-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamojo R. V. gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis 2012-10-28, apie 2.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Impresa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1,88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impresa“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie R. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d., požymius.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 10 dienų laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-11-15. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-23 nutartimi netenkintas prokurorės pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo R. V.. Kauno apygardos teismo 2012-12-04 nutartimi 2012-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis panaikinta ir R. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo faktinio R. V. sulaikymo momento (R. V. sulaikytas 2012-12-06). Kauno apylinkės teismo 2013-03-05 ir 2013-06-06 nutartimis kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. V. gynėjas advokatas G. Černiauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir prašo ją panaikinti kaip teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog neišnyko pagrindai, nustatyti 2012-12-04, 2013-03-20 Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriomis kaltinamajam R. V. buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Aplinkybė, kad R. V. žmonos brolis gyvena užsienyje negali būti laikoma pakankamu pagrindu manyti, kad kaltinamasis bėgs nuo teismo, kadangi atsižvelgiant į emigracijos mastą Lietuvoje, kone kiekvienoje šeimoje yra į užsienį gyventi išvykusių giminaičių. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK (toliau –BPK) 125 str. 2 d. 4 p. nustatytų reikalavimų, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymais pagrįstų motyvų, dėl ko R. V. gali slėptis nuo teismo. Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama prie BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundo autoriaus nuomone, įstatymo leidėjas yra numatęs aiškius suėmimo paskyrimo pagrindus, todėl visos kitos aplinkybės turi būti vertinamos sistemiškai ir kartu, o ne „išimant“ vieną aplinkybę iš situacijos ir laikant ją, kaip pagrindu pratęsti kaltinamajam. Skunde akcentuojama, kad R. V. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra teistas, turi du darbus, šeimą, palaiko glaudžius santykius su savo žmona, tėvais, broliu, kas rodo stiprius kaltinamojo socialinius ryšius. Teismas skundžiamojoje nutartyje tik formaliai išvardino visas šias teigiamai kaltinamąjį R. V. charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į jas. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad visos R. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas netenkinti prokurorės prašymo pratęsti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Be to, skunde pažymima, kad R. V. yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo pagal BK 281 str. 6 d. padarymu, o būtent neatsargi kaltės forma rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs slapstytis, kitokiu būdu trukdyti baudžiamajam procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Gynėjo teigimu, pratęsiant kaltinamajam R. V. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o ne paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones, buvo pažeistas proporcingumo principas, ypač svarbus, kai kalbama apie asmens laisvės neliečiamumo suvaržymą. Paskyrus kardomąją priemonę, nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų, ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu, dėl ko atsiranda pagrindas kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Aplinkybė, kad R. V. yra suimtas ir laikomas izoliuotas 6 mėn. ir 16 d. rodo, jog teismo nutartis yra neteisėta, kadangi švelnesnėmis kardomosioms priemonėms vienodai būtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. gynėjo Gintaro Černiausko skundas tenkintinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis yra neteisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam R. V. pratęstas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 str. 7 bei 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas.

Sutinkamai su skundo argumentu, pastebėtina, kad teismo išvada, jog kaltinamasis R. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), nėra pagrįsta bylos faktiniais duomenimis ir pakankamai motyvuota. BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, kadangi pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, iš esmės vertino tik tai, kad R. V. yra kaltinamas nusikaltimo, kurio sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, byloje turi būti ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnysis teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatė. Priešingai, R. V. yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra teistas, turi du darbus, kas rodo stiprius kaltinamojo socialinius ryšius. Skundžiamoje nutartyje kaip vienas iš suėmimo termino pratęsimo motyvų pažymėta ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo R. V. žmonos brolis gyvena užsienyje, tačiau apygardos teismo manymu, vien ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi po to, kai buvo skirtas suėmimas pirmą kartą, byloje nėra surinkta jokių kitų papildomų duomenų, patvirtinančių faktą, jog kaltinamasis bandys slėptis ar išvykti į užsienį.

Apygardos teismo manymu, nagrinėjant skundą labai svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šioje baudžiamojoje byloje kitas teisiamasis posėdis yra paskirtas tik rugpjūčio 29 d., todėl kaltinamajam 2013-06-06 nutartimi pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, praktiškai per visą suėmimo laiką jokie procesiniai veiksmai byloje nebus atliekami, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu bus nepagrįstai suvaržyta asmens laisvė. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Atitinkamai BPK 11 str. yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo manymu, kaltinamajam R. V. pratęsus suėmimo terminą bus pažeistas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas, kadangi šiuo metu kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.

Nors prokurorė skundo nagrinėjimo metu pareiškė, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui, tačiau jokių šį manymą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Be to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje jau yra apklausti nukentėjusieji, beveik visi liudytojai, tam tarpe ir du liudytojai, kurie davė nenaudingus kaltinamajam parodymus, ir kuriems, prokurorės manymu, tikėtinai galėjo būti daroma įtaka tuo momentu, kada buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas. Šiam momentui tokios grėsmės nėra, dėl to nėra ir objektyvaus pagrindo manyti, jog kaltinamasis gali trukdyti procesui, juo labiau, kad pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių realių duomenų, patvirtinančių R. V. galint bandyti paveikti kitus proceso dalyvius arba kaip nors pakenkti procesui, jog bylai reikšmingi daiktai bei dokumentai nebūtų ištirti. Kaip nieko bendro su kardomosios priemonės rūšimi neturintys vertinami prokurorės teiginiai, kad procesą trikdys advokatas, pvz. jau dabar fotografuodamas sudaužytą automobilį be teismo leidimo ar pareikšdamas prašymus dėl papildomų tyrimų atlikimo. Akivaizdu, kad tokius veiksmus jis atliko R. V. jau esant suimtam, todėl neaišku kuo jis čia kaltas. Be to pažymėtina, jog jei tokie advokato veiksmai bus įvertinti kaip neteisėti, dėl to negali būti atsakingas R. V. neproporcingai šiam momentui jam taikant suėmimą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, advokatas gynybai reikalingus veiksmus gali atlikti tiek esant kaltinamajam suimtam, tiek esant jam laisvėje, ir tai tik bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva spręsti dėl advokato reiškiamų prašymų vertinimo bei tenkinimo ar atmetimo, o jei pats kaltinamasis trukdys procesui, taip pat tai sudarys pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui spręsti dėl kardomosios priemonės pakeitimo (sugriežtinimo).

Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, BPK 119 str. numatytus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme, atsižvelgiant į bylos eigą, atliktus procesinius veiksmus, anksčiau aptartas kaltinamojo šeimines aplinkybes, socialinius ryšius, asmenybę, šiam momentui galima pasiekti kaltinamajam R. V. paskyrus kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (pvz. užstatą ir dokumentų paėmimą).

Kadangi apylinkės teismas sprendimą pratęsti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, priėmė nesilaikydamas BPK 122 str. 7 d. numatyto reikalavimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, tik tais atvejais, kai kitomis - švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, skundžiama nutartis naikinama, kaip neteisėta ir nepagrįsta, o R. V. iš suėmimo paleistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, panaikinti ir R. V. iš suėmimo paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis