Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-555-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
e2A-555-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02577-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
S. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-555-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02577-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3
Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. P.,atsakovo atstovui advokatui E. V.,

teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą; 2) po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos buvusias pavardes: ieškovei – pavardę ,,G.“, atsakovui – pavardę ,,Š.“; 3) nustatyti nepilnametės dukros T. Š. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 5) nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja prieš dvi dienas tikslų laiką suderinęs su ieškove bei kad dukra T., iki susiformuos dukros ir tėvo ryšys, jų tarpusavio santykis, nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog, (duomenys neskelbtini) susituokę, išvyko į Jungtinę Karalystę. Santuokoje susilaukė dukros T. Š., gimusios (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokių tėvystės įgūdžių, jis nesidomėjo, kaip auga ir vystosi dukra, kokie yra jos poreikiai. Atsakovas nuo pat dukros gimimo yra nusišalinęs nuo jos priežiūros, auklėjimo, ugdymo ir tinkamo išlaikymo. 2017 m. rugsėjo mėnesį ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi problemų su lošimu, tai tapo esmine jų santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas pažadėjo, kad daugiau neloš, tačiau 2017 m. spalio 2 d., kai ieškovė ruošėsi vykti į Lietuvą atostogų, sužinojo, kad atsakovas pralošė visus jų šeimos pinigus. Atsakovas atsiprašė ir vėl pažadėjo, kad daugiau nebeloš, tačiau 2018 m. vasario mėnesio pradžioje paaiškėjo, kad lošia toliau. Dėl to ieškovė 2018 m. vasario 21 d. su dukra išvyko į Lietuvą ir apsigyveno pas savo tėvą. Nuo to laiko jos ir atsakovo santuoka faktiškai yra iširusi. Dėl atsakovo priklausomybės ligos ir iš to kylančių pasekmių bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, todėl jų santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas vengė bet kokių pareigų, susijusių su dukros priežiūra ir auklėjimu, todėl šalių dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ieškove. Ieškovė neketina atsakovui trukdyti bendrauti su dukra tiesiogiai ar naudojantis informacinėmis ryšio priemonėmis, trukdyti atsakovui dalyvauti dukros auklėjimo ir ugdymo procese, tačiau mano, kad šiuo atveju konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatyti nėra būtinybės. Ieškovė nori, kad atsakovas prieš dvi dienas su ja suderintų laiką, kurį ketina praleisti su jų dukra, bei kad dukra, iki susiformuos dukros ir tėvo ryšys, jų tarpusavio santykis, nakvotų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kas mėnesį dukrai išlaikyti ir minimaliai patenkinti jos poreikius reikalinga skirti apie 670 Eur. Atsakovas yra geros sveikatos būklės, darbingo amžiaus, įgijęs profesijų, turi darbo patirties, todėl turi visas sąlygas tinkamai rūpintis vaiko išlaikymu. Atsakovas turi nuolatinį darbą ir kas mėnesį gauna stabilias pajamas, kurios svyruoja nuo 2 200 iki 2 400 svarų, todėl prašo priteisti dukros išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2018 m. vasario 21 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovas dukros išlaikymui vasario mėnesį skyrė 350 svarų, balandžio mėnesį – 100 svarų, gegužės mėnesį – 150 svarų, birželio mėnesį – 100 svarų, liepos mėnesį atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, todėl išlaikymą prašė priteisti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos – 2018 m. liepos 1 d. Šiuo metu ieškovė dar nedirba, nes viena prižiūri dukrą, tačiau jau užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje ir darbo ieškos savarankiškai. Ieškovę su dukra materialiai remia jos sesuo. Ieškovė santuokoje su atsakovu neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Buitinius ir namų apyvokos daiktus šalys yra pasidaliję gražiuoju, santuokos metu bendrai įgytų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė nežino, ar atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Išlaikymo ieškovė nereikalauja, susitaikyti su atsakovu nėra jokių galimybių. Nutraukus santuoką, ieškovė pasilieka savo iki santuokos buvusią pavardę „G.“, atsakovui prašo palikti pavardę „Š.“.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 47, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo S. Š. paliko ikisantuokinę pavardę G., o E. Š. paliko jo pavardę Š.; nustatė nepilnametės dukros T. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė; nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką: atsakovas su dukra T. bendrauja prieš dvi dienas tikslų laiką suderinęs su ieškove; dukra T., iki susiformuos dukros ir tėvo ryšys, jų tarpusavio santykis, nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo valstybei 169,50 Eur žyminio mokesčio ir 7,97 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 177,47 Eur; priteisė iš atsakovo valstybei 381,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis turi priklausomybės ligą (azartiniai lošimai), šeima visiškai nesirūpino daugiau kaip vienerius metus, neprisidėjo prie materialių šeimos poreikių tenkinimo. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, nesant duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams. Šalys nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, darbinių pajamų negauna, jos materialinė padėtis sunki. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo vaiko išlaikymui pervestas lėšas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti dukrą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, priteisė iš atsakovo ieškovės prašomą 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnametei dukrai nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2018 m. liepos 1 d.). Atsižvelgęs į ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, į ieškovės atstovės paaiškinimus, institucijos išvadą, į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo, kuriame būtų siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka, padarė išvadą, kad reikalingas pereinamas laikotarpis, kai bendravimas nebūtų maksimalus tam tikrą laikotarpį, kol atsakovo ir dukters santykiai bus atkurti, todėl nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnametės dukters T. bendravimo tvarką: atsakovas su dukra T. Š. bendrauja prieš dvi dienas tikslų laiką suderinęs su ieškove, bei kad dukra, iki susiformuos dukros ir tėvo ryšys, jų tarpusavio santykis, nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Po santuokos nutraukimo šalims paliko ikisantuokines pavardes.

6. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo valstybei 169,50 Eur žyminio mokesčio ir 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 381,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo – priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Eur; nustatyti tokią atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką: ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą (ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki ieškovės ir nepilnametės dukros grįžimo) apie ieškovės viešnagę su nepilnamete dukra Lietuvoje; ieškovė įpareigojama informuoti atsakovą apie kiekvieną savo ir dukters gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimą, ne vėliau kaip per 48 valandas po gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimo, išsiunčiant atsakovui SMS žinutę į jo mobilų telefoną tikslų gyvenamosios vietos adresą ir mobilaus telefono numerį; atsakovas su dukra bendraus komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, įpareigojant ieškovę užtikrinti, kad kiekvieną savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18.30 val. iki 19 val. dukra savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su tėvu; iki vaikui sukaks 5 metai, atsakovas bendraus su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje, apie atvykimą informavęs ieškovę prieš 5 dienas suderintu su ieškove laiku; susiformavus tvirtesniam vaiko ir tėvo ryšiui, vaikui sulaukus 5 metų, 2022 m. ir vėlesnių metų vasaromis atsakovas su dukra bendraus atsakovo gyvenamojoje arba kitoje jo pasirinktoje vietoje vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip vieną mėnesį; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dukros išlaikymui mėnesiui visiškai pakanka 400 Eur, nes šalims gyvenant kartu tiek vaikui jos neišleisdavo – vaikas sveikas, neturi jokių specifinių būtinųjų poreikių. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, gyvena užsienyje ir ieškosi darbo. Tai, kad atsakovas neturi jokio turto ir turi daug skolų, ieškinyje nurodė ir pati ieškovė, todėl neaišku, kodėl teismas praktiškai visą išlaikymą, t. y. beveik visą minimalią algą, priteisė iš atsakovo. Nors teismas nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, tačiau atsakovo padėtis nėra geresnė. Vaiką turi išlaikyti abu tėvai, ieškovė yra darbinga, šalių dukrai jau virš 2 metų, todėl ji gali lankyti darželį, o ieškovė dirbti ir prisidėti prie dukros išlaikymo. Šiuo metu ieškovė su dukra išvyko gyventi į Olandiją ir galimai turi ten darbą, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.

1.2. Nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nei dukters, nei atsakovo interesų. Ji labai minimali, leidžianti ieškovei, kilus ginčui, manipuliuoti atsakovu. Tokia tvarka apriboja atsakovo teisę matyti dukrą, juolab, kad atsakovas gyvena Šiaurės Airijoje, o ieškovė su dukra – Olandijoje. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti konkretesnę bendravimo su vaiku tvarką, numatant ir bendravimą ryšio priemonėmis, leidžiant atostogas su atsakovu ir pan.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė duomenų, jog nedirba ir ieško darbo, todėl teismas pagrįstai priteisė 350 Eur išlaikymą. (duomenys neskelbtini), kur atsakovas nurodo gyvenantis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra kur kas didesnis, nes minimalus mėnesinis darbo užmokestis ten yra 1586 Eur, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo. Atsakovas visiškai nesirūpina dukra, ja nesidomi, nerodo jokio noro su ja bendrauti, ieškovė nežino nei atsakovo telefono numerio, nei kur jis gyvena. Adresas, kurį atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, yra jo draugo, pas kurį atsakovas buvo apsistojęs vos tris dienas. Šis draugas ieškovei nurodė, kad atsakovas po trijų naktų dingo ir apie jį daugiau nieko nežino, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Dėl nurodytų priežasčių nesutinka su atsakovo nurodoma bendravimo su mažamete dukra tvarka, nes ji prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė atsakovui neteikia informacijos apie savo ir dukros pasikeitusią gyvenamąją vietą, apie planuojamas atostogas, apie dukros pasiekimus, sveikatą ir pan. Dukra dar labai maža, ji jau pamiršo atsakovą, atsakovui ryšį su dukra reikia pradėti atkurti jau dabar, bet jis to nedaro, todėl nėra jokios tikimybės, kad dukros ir tėvo ryšys bus atkurtas iki 2022 m.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, tinkamai nustatė nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ir jo bendravimo su dukra tvarką.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

12. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė vaiko poreikių.

13. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių mažametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad dvejų metų vaiko poreikiai nereikalauja 670 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, iš kurių matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, be to, šios išlaidos nepagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos maistui (dviejų metų vaikui – 360 Eur per mėnesį), aprangai ir avalynei (65 Eur), buitinėms ir higienos prekėms (60 Eur). Ieškovė nurodė patirianti 70 Eur vaiko išlaidas būstui, tačiau, kaip minėta, šių išlaidų nepagrindžia įrodymais, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos vaistams, tyrimams, vitaminams, skiepams po 25 Eur per mėnesį, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukra dažnai serga, jai pastoviai būtų reikalingi vaistai, be to, įprastai vienos vitaminų pakuotės užtenka ilgiau nei vieną mėnesį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jai gyvenant su dukra Olandijoje, dukrai būtų reikalingos didesnės išlaidos, kad ieškovė nuomotųsi būstą ar patirtų kitokias su tuo susijusias išlaidas, dukters priežiūrai samdytų auklę ir pan. (jos atstovas paaiškino, kad būstą suteikia dirbanti ieškovės sesuo, duomenų apie ieškovės prisidėjimą prie jo išlaikymo ir išlaikymo kainą nėra, o vaikų darželio nėra ieškoma motyvuojant vaikui būtina adaptacija svetimoje šalyje).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dvejų metų vaikui reikia 1,67 karto didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu minimali alga buvo 400 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nutarties 14 punkte nurodytus faktorius, šalių dukters poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 500 Eur per mėnesį suma. Ieškovė iš dalies nepagrįstai remiasi aukštesniu pragyvenimo lygiu Olandijoje – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dabar jos gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, kur buvo patikrintos ir ieškovės nurodytos vaiko gyvenimo sąlygos, kita vertus, savo nuožiūra pasirinkus išvykimą į kitą valstybę, nėra besąlygiškos atsakovo prievolės išlaikymą teikti pagal toje valstybėje egzistuojančias pragyvenimo sąlygas (pažymėtina, jog jos atitinkamai koreliuoja su toje valstybėje gaunamu vidutiniu darbo užmokesčiu). Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2018-12-31), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2018 m. ši išmoka sudarė 30 Eur). Ši valstybės suteikiama finansinė parama šeimai taip pat panaudotina vaiko poreikiams. Ieškovės atstovas nurodė duomenų apie minėtos išmokos gavimą neturintis, tačiau pažymėtina, kad prerogatyva pateikti prašymą gauti šią išmoką priklauso ieškovei. CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir duomenų apie savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad jis yra bedarbis, gyvena užsienyje ir ieškosi darbo, tačiau apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą jis pateikė raštą (1 t., b. l. 170-172), kuriame nurodyta, jog apeliantas nuo 2019 m. sausio 7 d. ne visą darbo dieną dirba virtuvės darbuotoju „S. T. Limited“ priklausančiame „D. D.“, jo valandinis atlyginimas yra 7,83 Eur, jo grynasis darbo užmokestis už savaitę, mokėtinas 2019-01-18, sudarė 240,06 Eur, 2019-01-25 – 257,52 Eur, 2019-02-01 – 286,22 Eur, 2019-02-08 – 270,42 Eur, 2019-02-15 – 274,57 Eur, 2019-02-22 – 329,93 Eur, 2019-03-01 – 281,95 Eur, 2019-03-08 – 272,04 Eur, 2019-03-15 – 283,99 Eur, 2019-03-22 – 258 Eur, atskaičius mokesčius (1 t., b. l.. 173-193). Tai, kad atsakovas dirba nepilną darbo dieną ir jį šiuo metu tenkina jo dirbamo darbo trukmė bei darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Be to, jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų siekį pagerinti savo turtinę padėtį, ieškojimą kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų (teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad darbdavys nesuteikia atsakovo pageidaujamų sąlygų). Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, adekvatų nepilnamečio vaiko poreikiams.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, iš esmės teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog juos užtikrina 500 Eur suma per mėnesį, todėl iš apelianto priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 250 Eur. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina, kuriai, gyvenant su vaiku, ir taip tenka didesnė jo priežiūros išlaidų dalis, taip pat atsižvelgtina į abiejų šalių realią galimybę padidinti gaunamą uždarbį (apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovo pateikta informacija ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė Olandijoje vidutiniškai gauna 1615 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių; 1 t., b. l. 195, 197-198).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

18. Sutiktina su apeliantu, kad bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turėtų būti detalesnė, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo procesinio neveikimo (pasiūlymų ir reikiamų duomenų apie atsakovą nebuvimo) apsvarstyti tokią tvarką neturėjo galimybės, taip pat jų pakankamai nepateikta ir apeliaciniame skunde. Šalims gyvenant skirtingose valstybėse, apeliantui pageidaujant bendrauti su vaiku ir nuotoliniu būdu, apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu jis nurodė savo dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad programos „Skype“ vartotojų adresus suderintų šalys (atsakovo naudojamos šios programos identifikacinių duomenų įvardinti negalėjo), pripažino, jog penkių dienų terminas atsakovo informavimui apie ieškovės grįžimą į Lietuvą ir jos informavimui apie atsakovo atvykimą į vaiko gyvenamąją vietą gali būti nepakankamas, jis teismo nuožiūra koreguotinas iki 30 dienų, pranešimai turėtų būti siunčiami ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Jo siūlomos bendravimo tvarkos 1 punkte nurodomo termino tikslas yra informuoti atsakovą tikslu susitarti su ieškove dėl pasimatymo su vaiku, suderinant bendravimo pobūdį (kada, kur atsakovui būtų galimybė susitikti su vaiku). Jei ieškovė į Lietuvą parvyktų mėnesiui, bendrauti su vaiku pageidautų pusę mėnesio abiems šalims priimtinu laiku, jei parvyktų savaitei – dvi bendravimo dienos turėtų teikti atsakovui. Gavęs žinią apie ieškovės parvykimą į Lietuvą, jis informuotų, kada bendrautų su vaiku. Lietuvoje tai vyktų priklausomai nuo vietovės (žaidimų aikštelėje, cirke ar pan.) vaikui priimtinomis aplinkybėmis abiejų šalių susitarimu.

19. Ieškovė nurodė dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teisme jos atstovas paaiškino, kad ieškovė jokiam atsakovo bendravimui su vaiku neprieštarauja, tegu jis pateikia „Skype“ programos vartotojo duomenis, taip pat neprieštarauja dėl bendravimo šalių bendru sutarimu pasirinktoje vietoje (pavyzdžiui, jei atostogos 10 dienų, tegu bendrauja ne mažiau kaip pusę laiko). Mano, kad atsakovo pageidavimas bendrauti per „Skype“ konkrečiu nustatytu laiku ją ir vaiką pernelyg susaistys. Sutinka leisti bendrauti atsakovui su vaiku Lietuvoje ir jam atvykus Olandijoje, jei informuos kada atvyksta, dėl konkretaus laiko ir vietos bendrai susitartų, sutinka pranešti apie savo atvykimą į Lietuvą. Dėl 5 punkto neaišku, kur atsakovas su vaiku bendrautų atostogų metu, nežinia, kur jis tuo metu gyvens, jo gyvenimo sąlygos neištirtos vaiko teisių apsaugos institucijos. Vienas mėnuo bendravimo per atostogas yra per daug. Nežinia, kas turėtų nuspręsti, kad vaiko ir tėvo ryšiai atstatyti; mano, jog atsakovas turėtų gauti tai patvirtinantį ieškovės sutikimą. Apelianto atstovo manymu, ne motina apie tai turėtų nuspręsti, signalas turėtų būti iš vaiko, nes grėsmė vaikui iš tėvo pusės nėra nustatyta; dėl bendravimo Lietuvoje ir vaiko gyvenamoje vietoje sutinka šalių bendru susitarimu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi vaikas tik dvimetis, bendravimo su tėvu neprisimena, bet kokiu atveju jo nakvynė vaiko interesų labui nustatytina motinos gyvenamojoje vietoje. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, įvertinus, jog ieškovė deklaruoja nuostatą neriboti atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas, jis neneigia ieškovės argumento, jog daug kur apsistoja tik laikinai, šiuo metu ryšys tarp jo ir vaiko nėra susiformavęs, bendravimas atsakovo atostogų metu su vaiku nustatytinas tik vaiko gyvenamojoje vietoje, patikslintu atsakovo pasirinkimu – 14 dienų, jei jis atostogauja mėnesį, ir dvi dienas, jei atostogauja savaitę. Vaikui sukakus brandesnio amžiaus, atsakovui laikantis nustatytos bendravimo tvarkos ir pateikus duomenis apie savo gyvenimo sąlygas, jis gali inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą šalių susitarimu, o nesusitarus – teisme (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Nustatytina, kad apie savo atvykimą į vaiko gyvenamąją vietą atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš penkias dienas, ieškovė atsakovui apie atvykimą į Lietuvą atostogų – tada, kai jai taps žinomas atostogų laikas, bet ne vėliau kaip likus iki atvykimo penkioms dienoms. Nustatytina, jog konkretų bendravimo laiką ir vietą šalys nustato bendru sutarimu. Apie atvykimą tarpusavio sutarimu vieną kitą jos gali informuoti ir kitu laiku. Bendravimas per „Skype“ mažamečiam vaikui konkrečiu laiku du kartus per savaitę laikytinas jo amžiui pernelyg įpareigojančia priemone, todėl nustatytina, kad šalys, atsakovui pranešus nurodytos programos identifikacinius duomenis ir po jų gavimo ieškovei atitinkamai nurodžius savuosius, bendravimo laiką nustato bendru sutarimu, o nesutarus atsakovas įpareigotinas susisiekti per šią programą su ieškove kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį 19 valandą, ieškovė įpareigotina užtikrinti atitinkamą prieigą vaikui. Papildomų atsakovo bendravimo su vaiku sąlygų nustatymo šalys nepageidauja.

21. Vadovaujantis nurodytais duomenimis ir suderinta šalių pozicija, patvirtintina tokia atsakovo bendravimo su dukra T. tvarka:

1. Atsakovas su nepilnamete dukra T., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja jos gyvenamojoje vietoje, apie atvykimą ne vėliau kaip prieš penkias dienas pranešęs ieškovei. Konkretų bendravimo laiką ir vietą šalys nustato bendru susitarimu;

2. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie savo ir vaiko atvykimą į Lietuvą atostogų arba ilgesniam nei viena savaitė laikui tada, kai jai taps žinomas atostogų laikas ar numatomas atvykimo laikas, bet ne vėliau kaip likus iki atvykimo penkioms dienoms. Nustatyti, kad konkretų bendravimo laiką ir vietą šalys nustato bendru susitarimu;

3. Apie 1 ir 2 punktuose nurodomą atvykimą šalys tarpusavio sutarimu vieną kitą gali informuoti ir kitu laiku;

4. Ieškovė įpareigojama informuoti atsakovą apie kiekvieną savo ir dukters gyvenamosios vietos ir savo mobilaus telefono numerio pasikeitimą ne vėliau kaip per 48 valandas po gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimo, šiuos duomenis pranešant atsakovui SMS žinute arba skambučiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini);

5. Atsakovas įpareigojamas informuoti ieškovę apie kiekvieną savo mobilaus telefono numerio pasikeitimą ne vėliau kaip per 48 valandas po telefono numerio pasikeitimo, šiuos duomenis pranešant ieškovei SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini);

6. Atsakovas įpareigojamas per dešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo pranešti ieškovei savo „Skype“ programos vartotojo adresą. Ieškovė įpareigojama per penkias dienas nuo šių duomenų gavimo atsakovui nurodyti savo „Skype“ programos vartotojos adresą. Nustatyti, kad, atsakovui pranešus vartotojo adresą ir po jo gavimo ieškovei atitinkamai nurodžius savuosius programos vartotojo duomenis, šalys atsakovo bendravimo su vaiku laiką per šią programą nustato bendru sutarimu, o nesusitarus atsakovas įpareigojamas susisiekti per šią programą su ieškove kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį 19 valandą, ieškovė įpareigojama užtikrinti atitinkamą prieigą vaikui;

7. Nustatyti, kad savo ir vaiko vasaros ar kitų atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku 14 dienų, jei atsakovas atostogauja mėnesį, ir dvi dienas, jei atostogos trunka trumpiau, vaiko gyvenamojoje ar buvimo su motina vietoje. Apie numatomą bendravimo per atostogas laiką atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų. Visais bendravimo atvejais vaiko nakvynės vieta nustatoma vaiko gyvenamojoje ar buvimo su motina vietoje;

8. Šalių susitarimu atsakovas su vaiku gali bendrauti ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuspręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje nutartyje nurodytu būdu koreguotina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

23. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, atitinkamai turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 100 proc. apimtimi. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis sudarė 169,50 Eur ir 381,37 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas ieškovei, taip pat skundžiamu sprendimu priteista 7,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį dėl išlaikymo patenkintus iš dalies (71 procentu), iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis sumažintinas iki 142 Eur (250x12x3/100+100x75/100), ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – iki 271 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – iki 5,65 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 116 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 121), už apeliacinio skundo parengimą 100 Eur (1 t., b. l. 118-120), už atstovavimą apeliacinėje instancijoje 700 Eur (2 t., b.l. 1-9), už vertimo paslaugas 64,13 Eur (2 t., b. l. 10-12), bendra bylinėjimosi išlaidų suma 980,13 Eur. Ieškovė prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 144-146), 100 Eur už teisines konsultacijas, 50 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir papildomų įrodymų rinkimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso 450 Eur. Apeliacinį skundą dėl išlaikymo patenkinus 67 procentais (100x100/150), atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 656,68 Eur, atsakovei – 148,50 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Sprendžiant dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad apeliacine tvarka nustatytos ir įvertintos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos faktiškai dėl atsakovo procesinio pasyvumo. Žinodamas apie bylą ir teismo posėdį, procesinių pareigų ir nepilnamečio vaiko interesų įgyvendinimo atžvilgiu jis elgėsi nesąžiningai – neteikė jokių procesinių dokumentų, duomenų apie savo turtinę padėtį, neatvyko į teismo posėdį, neteikė jokių pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, duomenis apie uždarbį ir kontaktinius duomenis bendravimui su vaiku pristatė tik įpareigotas apeliacinės instancijos teismo. Dėl to, nors apelianto reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo iš dalies patenkintas, o bendravimo su vaiku tvarka patikslinta, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki ieškovei atlygintinos jų sumos ir, pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitymo institutą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą, iš atsakovo E. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters T. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) Eur, žyminį mokestį valstybei iki 142 (šimto keturiasdešimt dviejų) Eur, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 271 (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų) Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iki 5,65 (penkių eurų 65 ct) Eur.

Pakeisti šiuo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką:

1. Atsakovas su nepilnamete dukra T. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja jos gyvenamojoje vietoje, apie atvykimą ne vėliau kaip prieš penkias dienas pranešęs ieškovei. Konkretų bendravimo laiką ir vietą šalys nustato bendru susitarimu;

2. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie savo ir vaiko atvykimą į Lietuvą atostogų arba ilgesniam nei viena savaitė laikui tada, kai jai taps žinomas atostogų laikas ar numatomas atvykimo laikas, bet ne vėliau kaip likus iki atvykimo penkioms dienoms. Nustatyti, kad konkretų bendravimo laiką ir vietą šalys nustato bendru susitarimu;

3. Apie 1 ir 2 punktuose nurodomą atvykimą šalys tarpusavio sutarimu vieną kitą gali informuoti ir kitu laiku;

4. Ieškovė įpareigojama informuoti atsakovą apie kiekvieną savo ir dukters gyvenamosios vietos ir savo mobilaus telefono numerio pasikeitimą ne vėliau kaip per 48 valandas po gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimo, šiuos duomenis pranešant atsakovui SMS žinute arba skambučiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini);

5. Atsakovas įpareigojamas informuoti ieškovę apie kiekvieną savo mobilaus telefono numerio pasikeitimą ne vėliau kaip per 48 valandas po telefono numerio pasikeitimo, šiuos duomenis pranešant ieškovei SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini);

6. Atsakovas įpareigojamas per dešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo pranešti ieškovei savo „Skype“ programos vartotojo adresą. Ieškovė įpareigojama per penkias dienas nuo šių duomenų gavimo atsakovui nurodyti savo „Skype“ programos vartotojos adresą. Nustatyti, kad, atsakovui pranešus vartotojo adresą ir po jo gavimo ieškovei atitinkamai nurodžius savuosius programos vartotojo duomenis, šalys atsakovo bendravimo su vaiku laiką per šią programą nustato bendru sutarimu, o nesusitarus atsakovas įpareigojamas susisiekti per šią programą su ieškove kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį 19 valandą, ieškovė įpareigojama užtikrinti atitinkamą prieigą vaikui;

7. Nustatyti, kad savo ir vaiko vasaros ar kitų atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku 14 dienų, jei atsakovas atostogauja mėnesį, ir dvi dienas, jei atostogos trunka trumpiau, vaiko gyvenamojoje ar buvimo su motina vietoje. Apie numatomą bendravimo per atostogas laiką atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų. Visais bendravimo atvejais vaiko nakvynės vieta nustatoma vaiko gyvenamojoje ar buvimo su motina vietoje;

8. Šalių susitarimu atsakovas su vaiku gali bendrauti ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė