Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. ir 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 15 dienų;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 paroms arešto;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

8. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi V. J. išteisintas dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, dėl kurios buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, nesant jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo sudėties; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme panaikinta;

11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams;

12. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams;

16. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 835 Eur;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3207 Eur;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 990 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (du epiz.) laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 1470 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodyta, kad V. J. baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2019-04-10, sąlygos – baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams, yra V. J. parašas (t. 1, b. l. 112-114).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo V. J. parodymai, liudytojų M. A. ir J. Š. parodymai, liudytojo M. A. ir policijos pareigūnų užfiksuoti vaizdo įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai.

V. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. J. įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir minėtais nuosprendžiais jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo įspėtas apie tai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

BK 243 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Kaltinamasis V. J. dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, yra teisiamas jau penktą kartą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, automobilį vairavo darbo dieną, esant menkavertei priežasčiai, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis V. J. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Transporto priemonę jis vairavo, kai jam uždrausta vairuoti, ne pirmą kartą. V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui. Tokia jo veika neabejotinai laikytina piktybiška (piktavališka), yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

V. J. atsakomybę dėl jo padarytų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,

BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam V. J. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui. Nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties, sukeltas eismo įvykis, skiriant bausmę atsižvelgiama į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas.

V. J. yra jauno amžiaus, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, praeityje teistas 19 kartų, keturis kartus teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, 2 kartus – už BK 243 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nėra duomenų apie V. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo V. J. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo sunkus, transporto priemonė vairuota mieste, darbo dieną, neturint teisės vairuoti, be paties V. J. automobilyje buvo dar 4 keleiviai, padarytas eismo įvykis, kaltinamasis pasišalino iš eismo įvyki vietos, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. V. J. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant didesnį nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė, didesnė bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

V. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis yra teistas daug kartų, tame keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančius teistumus, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažeidžiant ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos padarytos neturint teisės vairuoti. Tai, kad V. J. nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų, vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, rodo jo atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi, nuolatinis taisyklių nesilaikymas leidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, būdamas laisvėje V. J. gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

V. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kaltinamasis V. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,65 promilių neblaivumas. Jis vairavo transporto priemonę darbo dieną, mieste, sukėlė eismo įvykį, aiškino, kad turi aistrą automobiliams. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. V. J. anksčiau teistas už automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui, tačiau net ir tai jo neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 7 metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnio 4 dalis nustato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

BPK 357 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas, arba įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos paskirti kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsižvelgiant į tai, V. J. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo nuteistojo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso J. Š.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio automobilio ,,Opel Signum“ 1,9 CTDI kaina Lietuvoje be PVM yra 1 429,90 Eur, kaina su PVM – 1 810 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 810 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 27 d. 19.30 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 19.22 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais – paliktinos bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. J. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 27 d. 19.30 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 19.22 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. J. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuteistojo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš V. J. automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 810 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų) Eur valstybės naudai.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmenas, esančias vokuose baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.